Šią vasarą AB „Klaipėdos energija” atnaujins virš 7 kilometrų vamzdynų
2017-08-03

Klaipėdiečiai kiekvieną vasarą priversti kęsti nepatogumus – kartais jų namuose atjungiamas karštas vanduo, o kiemuose šaligatvius ir gatvių dangas ardo šilumos trasas keičiantys remontininkai. Visgi, tai neišvengiama realybė, kuri, panašu, lydės klaipėdiečius dar ne vienerius metus.

Po žeme – ir 40 metų senumo vamzdžiai

Šiluma ir karštas vanduo klaipėdiečių namus iš AB „Klaipėdos energija“ katilinių pasiekia įveikdamas 231 kilometrą per požemines šilumines trasas. Didžioji jų dalis jų nutiesta prieš 20 ir daugiau metų, kai statybų technologijos ir šiltinimo medžiagos, lyginant su dabartinėmis, buvo labai primityvios.

„Vamzdynai buvo šiltinami stiklo vata, apvyniojami folija, talpinami į betoninius lovius, kuriuose laikydavosi vanduo. Per kelis dešimtmečius vata deformavosi, nebeteko izoliacinių savybių, o dėl nuolatinės drėgmės metaliniai vamzdynai surūdijo. Tokios trasos ir nepatikimos, ir visiškai netaupo šilumos“, – aiškino Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas. Tokių susidėvėjusių vamzdynų Klaipėdoje dar yra apie trečdalis. Tad kasmet keičiamos prasčiausios būklės trasos. Dabartiniai šildymo trasų vamzdynai pagal technines savybes yra daug patikimesni. Jie gamykloje izoliuoti vandeniui nepralaidžia danga ir sandaria apšiltinimo medžiaga, garantuojančia mažiausius šilumos nuostolius.

Trasų remontas padeda taupyti

Pernai Klaipėdos mieste buvo pakeista 6,2 kilometrų trasų, o šiemet numatyta įvykdyti 6 rekonstrukcijos projektus ir atnaujinti 7370 metrų magistralinių ir kvartalinių vamzdynų. Dalį šių darbų finansuos ES fondai, o virš milijonų eurų į trasų keitimą AB „Klaipėdos energija“ investuos iš savo lėšų.

„Jei trasų keitimas įvyktų sparčiau, mes, energetikai, gyventume ramiau. Tačiau yra keletas priežasčių, kodėl negalime šių darbų atlikti iškart visame mieste“, – aiškino Antanas Katinas, AB ‚Klaipėdos energija“ generalinis direktorius. Pasak vadovo, jei iškart būtų  keičiami ne keli, o keliasdešimt kilometrų trasų, miestas vasarą būtų „išpuoštas“ apkasais, dėl perkastų gatvių bei sutrikusio karšto vandens tiekimo gyventojams ir miesto svečiams kiltų nepatogumų. Kita priežastis – patikimų įmonių stygius. Lietuvoje yra tik keletas firmų, kurios turi tinkamą įrangą ir specialistus, galinčius atlikti trasų keitimo darbus. Ir, žinoma, dar yra finansai – pakeisti vieną kilometrą šildymo trasų kainuoja nuo pusės iki milijono eurų. Tad daugiamilijoninės investicijos turi būti planuojamos saikingai, kad finansų stygius nesutrikdytų įmonių veiklos.

Pagal AB „Klaipėdos energija“ investicinius planus numatyta, kad uostamiestyje kasmet turi būti atnaujinama ne mažiau 5 kilometrų trasų. Kai aplinkybės leidžia, atnaujinama vienu kitu kilometru daugiau.

Skaičiuojama, kad vien 2016 m. dėl nuostolių trasose sumažinimo bendrovė sutaupė apie 332 tūkst. eurų, o technologinių nuotolių rodiklis sumažėjo iki 13,5 procento, kas yra artima energetikos etalonu laikomoms Skandinavijos šalims.

„Svarbi ne tik finansinė nauda. Naujos trasos užtikrina patikimą šilumos tiekimą. Turbūt niekas nenorėtų žemą likti be šildymo dėl avarijos trasoje. Patikimumo aspektas yra pats svarbiausias, kodėl reikia atlikti trasų rekonstrukcijos darbus ir iškęsti laikinus nepatogumus“, – sakė A.Katinas.

2017 m. Klaipėdos mieste numatyti trasų rekonstrukcijos darbai

Magistraliniai šilumos tinklai keičiami:

1. Šilutės pl. – Statybininkų pr. – Vingio g. rajone. Smiltelės g. – Taikos pr.
2. Butsargių g. – Tilžės g. – Rumpiškės g. – Taikos pr. – Sausio 15-osios g. rajone.
3. Pievų g., Zarasų g., Plytinės g.

Kvartalinių šilumos tinklų rekonstrukcija vyks:

1. Kretingos g. – Kaštonų g. – Klevų g. rajone.
2. Šviesos g. – Panevėžio g. rajone.
3. Dariaus ir Girėno g., Smilties Pylimo g.
4. Naikupės g., Sulupės g.