Specialistų vizitas „Geotermoje“: variantų yra ne vienas

Kaip jau skelbta, Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi savo kontroliuojamai akcinei bendrovei „Klaipėdos energjja“ perduoti iš valstybės perimamą bankrutavusią įmonę „Geoterma“. Tikimąsi, kad atgaivinus  šilumos gamybą iš žemės gelmėse esančių karšto vandens telkinių, uostamiesčiui bus galima tiekti ekologišką šilumą už konkurencingą kainą. Kokios būklės yra perimamas turtas antradienį atvyko apžiūrėti Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys, lydimas AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus Antano Katino ir paskutiniojo „Geotermos“ direktoriaus Sigito Petrausko.

„Geoterminis vanduo yra agresyvus, jame daug druskų, mineralų. Norint įvertinti įrenginių techninę būklę reikia ekspertų. Nereikia pamiršti, kad įranga daug metų buvo nenaudojama, o čia kaip ir su daug metų nenaudotu automobiliu – nežinia ar užsives“, – apžiūrėjęs jėgainę sakė Sigitas Petrauskas.

Visgi, buvęs „Geotermos“ direktorius  optimistiškai vertina jėgainės atgaivinimo galimybes. Pasak S. Petrausko, geoterminė energija nėra naujovė. Europoje virš 15 šalių turi daugiametės patirties, kaip valdyti šią žaliosios energetikos rūšį ir su tuo susijusias sudėtingas technologijas. Yra išlikę kontaktai su anksčiau Klaipėdoje dirbusiais vokiečių, islandų, olandų ekspertais ir specialistais. Tikėtina, jog tie patys partneriai galėtų suteikti  vertingą pagalbą atgaivinant Klaipėdos geoterminę jėgainę.

„Europos Sąjunga remia tokius projektus. Dar prieš uždarant „Geotermą“ buvo pradėti įgyvendinti technologiniai sprendimai, rasti finansavimo šaltiniai, kad sutvarkyti energijos gamybos  procesus. Deja, po paskelbto bankroto viskas sustojo ir skirtos lėšos nukeliavo į analogiško projekto vykdymą Vengrijoje“, – prisiminė S. Petrauskas.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys išskyrė tris „Geotermos“ veiklos kryptis, dominančias miestą.

„Pagal dabartinę būklę realiausia, kad perimti šilumos gamybos įrenginiai – dujiniai katilai, akumuliacinė talpa – artimiausiu laiku gali būti panaudoti šilumos gamybai. Kitas tikslas, kad su Klaipėdos universiteto pagalba ar užsienio ekspertais būtų grįžtama prie geoterminės energijos panaudojimo, o trečia kryptis galėtų būti geoterminio vandens panaudojimas rekreacinėms reikmėms“, – situaciją vertino A. Barbšys.

AB „Klaipėdos energija“ vadovas Antanas Katinas mano, kad dalį „Geotermos“ įrenginių realu naudoti jau kito šildymo sezono metu.

„Patys matote, kas darosi su gamtinių dujų kainomis – per metus jos brango šimtais procentų ir apie pigimą niekas nekalba. Todėl turime galvoti ir ieškoti galimybių, kaip šilumą pasigaminti pigiau. Pasinaudodami Lypkių rajoninės katilinės biokuro katilu ir „Geotermos“ akumuliacine talpa jau šių metų pabaigoje turėtume galimybę pasigaminti pigesnės šilumos. Naudodami perimamus „Geotermos“ mažesnės galios dujinius katilus – vėlgi galėtume sutaupyti. O jei pavyktų gauti ES ar Lietuvos fondų finansavimą ir atkurti geoterminės energijos gamybą – turėtume puikią alternatyvą brangiam iškastiniam kurui“, –  sakė A. Katinas.

Apie galimybę skirti finansinę paramą „Geotermos“ atgaivinimui kalbėjo ir prieš keletą savaičių Klaipėdoje viešėjęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Beje, Šilumos ūkio įstatymo projekte numatoma, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuriems priskiriama ir geoterminė energija, pagaminta šilumos energija būtų superkama prioriteto tvarka.