Didmiesčiuose mažėja šilumos kainos

Šildymo sezonui artėjant link pabaigos ir didmiesčiuose pingant šilumai, dalis jos tiekimo bendrovių prognozuoja didelį kainų mažėjimą artimiausiais mėnesiais, tačiau nesiima spręsti dėl kito sezono kainų tendencijų.

Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai teigia, kad artimiausiu metu šilumos kainą miestuose mažins pingantis biokuras, nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija. Pigiausią šilumą tarp didmiesčių užsitikrinę Šiauliai taip pat tikisi tolesnio kainos mažėjimo, tuo metu Panevėžyje balandį kaina kiek kils, o Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesiima prognozuoti galimų šilumos kainų pokyčių.

„Tokių prognozių neskaičiuojame. Viskas priklausys nuo kuro kainų. Mūsų finansininkai skaičiuoja kiekvieną mėnesį nusipirkto kuro kainas, tiek ji ir svyruoja ta (šilumos – BNS) kaina“, – BNS sakė VŠT atstovė spaudai Edita Sirutienė.

„Kauno energija“, metų pradžioje nesutarusi su nepriklausomais šilumos gamintojais (NŠG) dėl aukštų šilumos kainų, žada, kad artimiausiais mėnesiais kaina gali kristi net penktadaliu.

„Kad kaina mažėja nuo balandžio 1 dienos, yra objektyvios priežastys – kuro kainos mažėjimas ir didesnė dalis biokuro šilumos gamybos balanse ir mažesnė dalis dujų. Toliau dėl perskaičiavimo, ką Kainų komisija perskaičiuoja bazinę kainą, tai dar tikimės 10 proc. sumažėjimo, tai bendroje sumoje apie 20 proc.“, – BNS sakė bendrovės atstovas spaudai Ūdrys Staselka.

Pasak jo, apie kitą sezoną kalbėti dar anksti. Dabartinis metinis beveik 7 proc. šilumos kainos augimas Kaune paaiškinamas tuo, kad biokuras „pabrangęs bent du kartus“.

„Klaipėdos energija“ teigia, kad šilumos kainos, baigiantis šildymo sezonui, paprastai krenta keletą kartų, bet ilgalaikių prognozių bendrovė nepateikia.

„Labai sunku, geriausiu atveju mėnesiui žinome. Daugiametė statistika yra tokia, kad kai baigiasi šildymo sezonas, pas mus kaina „nuvažiuoja“ žemyn maždaug 4-5 kartus, atpinga iki 1,5 cento už kilovatvalandę (kWh), kai dabar – daugiau kaip 5 centai. Tai susiję su tuo, kad nepriklausomi šilumos gamintojai konkuruoja tarpusavyje ir tiekia pigią šilumą“, – BNS sakė „Klaipėdos energijos“ atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius.

Pasak jo, jau balandį matyti, kad „Klaipėdos energijos“ kainos bus mažesnės nei žiemą.

Šiauliuose šilumos kaina pasibaigus šildymo sezonui, tikėtina, mažės, tačiau „Šiaulių energija“ taip pat nesiima prognozuoti, kiek gali šiluma kainuoti vėliau.

„Prognozuojame, kad ne šildymo sezono metu šilumos kaina dar mažės. Tiksliai pasakyti, kiek mažės, negalime, nes centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos perskaičiuojamos ir nustatomos kas mėnesį, jų pokytis priklauso nuo biokuro ir gamtinių dujų kainų pokyčio“, – BNS sakė bendrovės atstovė spaudai Marina Visockienė.

„Panevėžio energijos“ vartotojams šiluma balandį kiek pabrangs, bet per metus jos kaina sumažėjo.

„Balandžio mėnesį šiluma brangsta 0,4 proc., palyginus su praėjusiu kovo mėnesiu. Kaina didėja dėl pabrangusio biokuro.  2018 metų balandžio mėnesį šilumos kaina bus tokia pat kaip ir 2018 metų  vasario mėnesį, o palyginus su 2017 metų balandį galiojusia šilumos kaina, ji yra mažesnė 2 proc.“, – BNS sakė bendrovės atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

Jos teigimu, per pastaruosius metus vasarą paprastai biokuras pinga, todėl tikėtina, kad šilumos kaina bendrovės klientams gali mažėti, taip pat numatoma, kad dujos pigs 2 proc.

Šilumos tiekimo įmonių duomenys rodo, kad iš penkių didmiesčių brangiausiai už centralizuotą šilumą balandį mokės panevėžiečiai, o mažiausiai – šiauliečiai.

„Panevėžio energija“ balandį šilumą parduos po 5,29 cento (be PVM) už kWh. „Šiaulių energija“ skelbia, kad kaina balandį bus 4,49 cento – 1,3 proc. mažiau nei kovą, tačiau 6,1 proc. daugiau nei pernai balandį.

„Kauno energijos“ šilumos kaina balandį sieks 4,70 cento, tai 11,8 proc. mažiau nei kovą, bet 6,8 proc. daugiau nei pernai balandį. Vilniaus šilumos tinklų kaina sieks 4,61 cento – atitinkamai 0,9 proc. pigiau ir 11,6 proc. brangiau, „Klaipėdos energijos“ – 5,06 cento – atitinkamai 1,6 proc. pigiau ir 7,9 proc. brangiau.

2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, centralizuota šiluma Lietuvoje atpigo 7,6 proc.

BNS informacija

Autorius: Vytautas Budzinauskas

 

Šiluma kasmet pinga, bet sąskaitos už šildymą mažėja tik renovuotuose namuose

Lietuvą galima laikyti pavyzdžiu, kaip per trumpą laiką pasiekti energetinę nepriklausomybę ir pereiti nuo brangių gamtinių dujų prie biokuro bei atnaujinti šilumos perdavimo sistemą taip, kad ji veiktų efektyviai ir tiekiant šilumą būtų patiriami kuo mažesni nuostoliai, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Vis dėlto, nepaisant šių laimėjimų ir tolygiai mažėjančios šildymo kainos, daugelis daugiabučių gyventojų kiekvieną žiemos mėnesį su nerimu laukia sąskaitų už šildymą, kurios nemažėja. Continue reading

Nesąžininga konkurencija? Pritariame!

Pastaruoju metu Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija daug viešai pasisako apie tai, kad, jų nuomone, konkurencija Lietuvos šilumos ūkyje yra nesąžininga. Neva, galiojanti šilumos supirkimo tvarka sukuria nevienodas verslo sąlygas centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms (CŠT) ir nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG). Atrodytų, paradoksalu, tačiau CŠT įmonės su šiuo teiginiu visiškai sutinka. Konkurencijos sąlygos išties yra nevienodos.

Tai galima pamatyti iš vieno labai paprasto palyginimo. Vienoje lentelės pusėje sudedame tai, už ką atsakingos CŠT įmonės, kitoje – už ką atsakingi NŠG:

CŠT įmonės atsako už: NŠG atsako už:
– šilumos pagaminimą nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose; – šilumos pagaminimą nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose;
– nemokamą šilumos gamybos galingumų rezervavimą nepriklausomiems šilumos gamintojams; – 1 sąskaitos per mėnesį pateikimą CŠT įmonei;
– patikimą šilumos patiekimą vartotojams; – pinigų už pagamintą šilumą laukimą.
– šilumos tiekimo tinklų eksploatavimą bei atnaujinimą (rekonstravimą);
– šilumos bei karšto vandens sistemų eksploatavimą pastatuose (mažesniuose kaip 150000 gyventojų turinčiuose miestuose);
– šilumos bei karšto vandens skaitiklių įrengimą, patikrą bei keitimą;
– suvartotos šilumos apskaitymą ir duomenų surinkimą;
– sąskaitų pateikimą vartotojams (pvz., Kaune kiekvieną mėnesį vartotojams pateikiama apie 118000 sąskaitų, kurių spausdinimas ir pristatymas vartotojams kainuoja!)
– mokėjimų surinkimą ir įsiskolinimų administravimą (vartotojų skolų naštos prisiėmimą);
– vartotojų aptarnavimą, konsultavimą, atsakymų, pažymų, įvairių duomenų ir dokumentų pateikimą;
– vartotojų švietimą apie taupų energijos vartojimą bei taupymo priemonių diegimą.

 

Taigi, galima drąsiai teigti, kad konkurencijos sąlygos šilumos sektoriuje Lietuvoje yra išties nevienodos.

Maža to CŠT įmonių veikla yra griežtai reguliuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, o NŠG (didžiosios daugumos) veikla – nereguliuojama, t. y. jie gali gauti kiek nori pelnų ir niekas jiems to negali riboti. Visa NŠG veikla orientuota tik į vieną rodiklį – pelno siekimą, o vartotojai, tinklo būklė, tiekimo patikimumas – „ne jų rūpestis“, kaip sako patys NŠG. Tai rodo jau buvę ir esami NŠG veiklos Lietuvoje pavyzdžiai.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau ne vieną kartą yra viešai išaiškinusi, kad šilumos kaina vartotojams nustatoma pagal jos patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką ir kad šilumos tiekimo įmonių pelnas yra reguliuojamas ir jei per kurį nors laikotarpį šilumos tiekimo įmonės pelnas būna didesnis, jis grąžinamas vartotojams sumažinant šilumos kainą ateinančiu laikotarpiu.

NŠG atstovai šią realybę puikiai suvokia, tačiau, nepaisant to, kaltina CŠT įmones neva gaunant nepagrįstus pelnus bei neva nesąžiningai konkuruojant.

Konkurencija tarp šilumos gamintojų šiandien labiausiai išsivysčiusi Kaune. Čia, vien miesto integruotame tinkle veikia 10 nepriklausomų gamintojų. Jie statė savo šilumos gamybos įrenginius ten, kur turėjo sklypus, kur buvo galimybė kuo mažesnėmis sąnaudomis prisijungti prie tinklo, t. y. vadovaudamiesi paprasta verslo logika. Tačiau tinklo vystymo prasme, jų vietos nebuvo optimalios ir inžineriškai pagrįstos. Sistema tapo defragmentuota, tinklas pradėjo būti temperatūriškai ir hidrauliškai „tampomas“, vamzdynai varginami. Nepriklausomi gamintojai, statydami savo gamybos įrenginius, vadovavosi tik savo verslumo kriterijais, tačiau jokiu būdu ne tvarumo ir ne saugumo kriterijais jiems nerūpėjo (ir dabar nerūpi) sistemos gyvybingumas bei vartotojai.

Apskritai, pastarojo meto NŠG asociacijos elgsena verčia stebėtis. Juk būtent jie savo lobistiniais veiksmais siekė įvesti naują šilumos supirkimo tvarką. Dabar, kai ši nauja tvarka svarstoma, NŠG asociacija toliau viešai žeria nepagrįstus kaltinimus šilumos tiekimo įmonių atžvilgiu, lyg siekdama jas pažeminti visuomenės akyse. Susidaro įspūdis, kad patys NŠG bijo savo išsikovotos naujos tvarkos, nes, ko gero, nėra tikri, ar ji ir toliau užtikrins jiems buvusius pelnus, kai šilumos tiekėjai patys dar neturėjo biokuro katilinių.

O šilumos tiekimo įmonės yra pasiruošusios dirbti ir pagal naująją tvarką, kad tik ji padėtų užtikrinti mažesnes šilumos kainas vartotojams.

 

šaltinis: http://www.kaunoenergija.lt/naujienos/nesazininga-konkurencija-pritariame/