Author: Arūnas Liubinavičius

Šilumos kaina Klaipėdoje išlieka mažiausia per šešerius metus

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Lyginant su praėjusių metų lapkričiu Klaipėdos ir Gargždų gyventojai šiemet už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės 0,7 cento brangiau nei pernai. Tačiau skaičiuojant vidutinę metinę AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kainą savo klientams 2017-ieji yra pigiausi per šešerių metų laikotarpį. Šiemet vidutinė kilovatvalandės kaina uostamiestyje yra 4,39 cento (ct/kWh). Continue reading →

Šildymo sezonas Klaipėdoje – nuo spalio 11 dienos

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Nuo spalio 11 d. pradedamas šildymo sezonas Klaipėdos mieste.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šildymo sezonas Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo įstaigose pradėtas nuo spalio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse socialinių paslaugų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose – nuo spalio 5 d.

Primename, kad daugiabučių namų gyventojai turi teisę šildymo sezoną pradėti ar pabaigti savo iniciatyva. Tam turi pritarti dauguma namo patalpų savininkų (50 proc. + 1). Sprendimą pradėti šildymo sezoną anksčiau ar vėliau, nei jo pradžią paskelbė savivaldybė, organizuoja daugiabučių namų valdytojai – bendrijos pirmininkas arba namo administratorius.

Naudingi patarimai: kaip taupyti šilumą

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Gyventojai daugiabučiuose namuose savo pastangomis gali sumažinti šilumos suvartojimą net iki 20 proc. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja. Pasidomėkite, kuriuos iš šių specialistų patarimų galėtumėte pritaikyti savo bute ar name.

NORĖDAMI GYVENTI ŠILČIAU:

1. Pasirūpinkite langų sandarinimu – tai aktualu ne tik mediniams, bet ir nekokybiškiems, prastai sumontuotiems plastikiniams langams. Sandarinimui naudojamos įvairios medžiagos – nuo laikraščių bei vatos iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų.
2. Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei langai bus sandarinti tinkamai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils.
3. Prie langų atsiradus plyšiams ar sienos įtrūkimams, būtinai juos užglaistykite arba užkamšykite, kad šaltas oras neitų į kambarį.
4. Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
5. Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.
6. Įskilusius langų stiklus pakeiskite sveikais.
7. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys – pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams
8. Jei langas nereikalingas kaip šviesos šaltinis (rūsyje, sandėliuke, galbūt vonioje), žiemai jį galima uždengti šilumą atspindinčios termoizoliacinės medžiagos lakštu. Tai sumažins šalto oro skverbimąsi į butą.
9. Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui.
10. Būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.
11. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi. Naktį reikėtų elgtis atvirkščiai – nuleisti žaliuzes ir užtraukti užuolaidas, kad šios taptų papildomu barjeru, neleidžiančio šilumai sklisti į lauką.
12. Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų – taip sudarysite papildomą sienų šilumos izoliaciją.
13. Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarę langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
14. Nepamirškite reguliariai nuvalyti dulkių nuo radiatorių – dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai!
15. Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą.
16. Indus plaukite ne po tekančia srove, bet užkimštoje kriauklėje.
17. Stenkitės praustis po dušu, o ne vonioje – sunaudosite 5-7 kartus mažiau vandens. Sutvarkykite varvančius čiaupus ir unitazo bakelius – jie didžiausi vandens vagys.
18. Saulės šiluma – nemokama, tad leiskite jai patekti į jūsų namus, atidenkite langus, o saulės prišildytuose kambariuose atidarykite duris ir leiskite šilumai pasklisti į vėsesnes būsto vietas.

ŠILUMOS ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONĖS

Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą.
Šilumos energija reikalinga ne tik tinkamai temperatūrai patalpose palaikyti, bet ir šilumos nuostoliams kompensuoti. Todėl šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui lemia pastatų būklė. Šilumos energijos nuostolius pastate galime įvertinti taip: pro sienas prarandame apie 35%, pro langus – 37%, pro stogą – 15%, pro rūsio perdangą – 13% šilumos.
Jeigu Jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis kelias gerokai sumažinti šilumos nuostolius.
Jeigu elektros vartojimą galite sumažinti racionaliai ją vartodami, šilumos vartojimas, deja, daugiausia priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame būklės. Todėl kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas.

1. Jeigu Jūs gyvenate daugiabutyje ir mokate už dalį viso namo suvartotos šilumos, nerenovavus namo šilumos kaštus galima būtų mažinti atliekant smulkius šilumos mazgų pagerinimo darbus:
Izoliuokite šilumos punkto elementus. Labai dideli šilumos nuostoliai patiriami, kai neizoliuojami ar tik iš dalies izoliuojami vamzdynai, sklendės, čiaupai, ventiliai ir kita šilumos punkte esanti armatūra.

2. Esant galimybei, automatizuokite šilumos punktą. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą įmanoma ženkliai sumažinti šilumos vartojimą pastate, nes sistema, patalpose automatiškai palaikydama vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai į radiatorius tiekia žemesnės temperatūros karštą vandenį.
Tinkamai sureguliavę šilumos punktą, sąskaitas už šildymą galite sumažinti bent 15 procentų. Automatizuoto šilumos punkto daugiabutyje elektroninio reguliatoriaus pagalba galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra.
3. Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo sistemos projekte. Jei bute primontuoti papildomi radiatoriai, tai vieniems būna per šilta, kitiems šalta. Tiems, kam per karšta,  atidaro langus ir leidžia šilumą lauk. Tokiu būdu tenka daugiau mokėti visam namui, kadangi šiluma skirstoma proporcingai pagal plotą.
Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų – šiuo atveju šilumos punkto įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte.