Portalas www.atviraklaipeda.lt publikuoja rašinių ciklą apie Klaipėdos praeitį. Vienas pikantiškas tekstas susijęs ir su dabartinės AB „Klaipėdos energija” pirmtakais – miesto šilumos tiekėjais, kurie sau leisdavo šventes švęsti smarkiai… Skaitykite https://www.atviraklaipeda.lt/2021/12/18/klaipedos-energetikai-neteisetai-issimokejo-tukstancius-naujametiniam-baliui/

 

Praėjusią savaitę Lietuvą užklupusią pirmąją rimtesnę šalčio bangą Klaipėdos energetikai atlaikė. Tiesa, ne be nuostolių. Vienas nepriklausomas šilumos gamintojas dėl gedimo sustabdė veiklą, kiti dirbo mažesniais pajėgumais nei buvo numatyta. O Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Klaipėdos energija“ šilumai gaminti pasitelkė rezervinius katilus ir panaudojo sukauptą rezervinį kurą – mazutą, kuris šiuo metu pigesnis už gamtines dujas. Continue reading →

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad vidutinė gruodį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,69 ct/kWh (be PVM). Palyginus su lapkričiu kilovatvalandės kaina didėja 15,54 proc., o per metus – 60,82 proc. Uostamiesčiui ir Gargždams centralizuotą šilumą tiekiančios AB „Klaipėdos energijos” valdyba gruodžiui yra nustačiusi 5,77 ct be PVM tarifą. Continue reading →

Nuo 2021 m. gruodžio 10 d. AB „Klaipėdos energija“ e-paslaugų puslapyje pradeda veikti mokėjimo inicijavimo paslauga. Šios paslaugos pagrindu Bendrovės klientai galės apmokėti sąskaitas už šilumos energiją tiesiai iš e-paslaugų puslapio. Continue reading →

Prasidėjus šildymo sezonui pagrindinėje AB „Klaipėdos energija“ rajoninėje katilinėje Šilutės plente instaliuotas ir pradėtas naudoti absorbcinis šilumos siurblys su ekonomaizeriu. Šis techninio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunkiai suprantamas pavadinimas slepia išties dar Klaipėdoje nenaudotą technologiją: iš biokuro katilų dūmų išgaunama šilumos energija bendrovei ir jos klientams kasmet padės sutaupyti šimtus tūkstančių eurų.

Mažins ir vizualinę taršą

„Deginant biokurą į dūmtraukių sistemą patenka karštas oras, ant kurio mes purškiame vandenį. Taip iš dūmų išplauname kenksmingas daleles ir pagaminame šiltą vandenį, kurį vėl panaudojame gamybos procesuose. Anksčiau iš katilinės kamino į orą kildavo maždaug 45-50 laipsnių karštumo baltas vandens garas. O mūsų įsigytas absorbcinis šilumos siurblys iš to garo srauto dar papildomai gali „ištraukti“ apie 25 laipsnius šilumos“, – technologinius niuansus aiškino Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Paskaičiuota, jog prijungtas prie centralizuotą šilumą miestui gaminančių biokuro katilų absorbcinis šilumos siurblys per metus papildomai pagamins virš 5360 megavatvalandžių energijos.

Tiek bendrovė, tiek aplinkosaugininkai yra sulaukę klausimų iš šalia rajoninės katilinės esančių Kauno gatvės daugiabučių gyventojų, ar iš palyginti neaukšto kamino sklindantys garai nėra kenksmingi. Ir nors technologiškai ir aplinkosauginiu požiūriu viskas yra gerai, vaizdas kėlė klaipėdiečiams nerimą.

„Kai lauke apsiniaukę dėl žemo atmosferos slėgio vandens garai išties nekyla stačiai į viršų, o sklaidosi kamino lygyje – maždaug 20 metrų aukštyje. Kadangi absorbcinis šilumos siurblys dvigubai sumažina iš kamino išeinančio dūmų  temperatūrą, tų garų dabar bus dvigubai mažiau. Mažės ir vizualinė tarša“, – sakė M. Prelgauskis.    

Investicija – 25 metams

Absorbcinis šilumos siurblys uostamiesčio bendrovės užsakymu pagamintas Pietų Korėjoje. Jo įsigijimas ir instaliavimas AB „Klaipėdos energija“ kainavo apie 1 mln. eurų. Penktadalį šios sumos, kaip ES paramą projektui, finansavo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Visgi ši investicija atsipirks su kaupu per keletą metų, o įprastas tokio šilumos siurblio tarnavimo laikas  svyruoja apie 25 metus.

„Absorbcinis šilumos siurblys yra tik viena iš bendrovėje įdiegtų technologinių naujovių, nukreiptų į energijos taupymą ir gamybos kaštų mažinimą. Tik brangstančios žaliavos, statybų darbai nedžiugina – numatytas investicijas turime nuolat tikslinti, perskaičiuoti, tačiau kito kelio nėra. Matant pasaulines tendencijas, kad kuras brangsta, didėja kitos verslo sąnaudos ir mokesčiai, patikimiausia šilumos kainos stabilizavimo galimybe išlieka modernių technologijų ir įrenginių diegimas“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą investicijų planą AB „Klaipėdos energija“ yra numačiusi išplėsti saulės elektrinių parką, pastatyti 3000 m³ akumuliacinę talpą, kurioje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro. Taip pat bus tęsiama šilumos tinklų rekonstrukcija, leisianti sumažinti šilumos tiekimo nuostolius bei oro taršą. 2021 m. AB „Klaipėdos  energija“ į atsinaujinimo projektus yra numačiusi investuoti virš 8,5 mln. eurų.

          Siekdami užtikrinti tinkamą asmens duomenų tvarkymą pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, šiuo pranešimu informuojame apie Jūsų asmens duomenų tvarkymą.

 

Informuojame, jog AB „Klaipėdos energija“ (toliau – Bendrovė), vykdydama LR ŠŪĮ 1 str. 2 d. 4 p., LR Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 5 d., Klaipėdos miesto bendrojo plano reikalavimus ir kitų teisės aktų nuostatas, tvarko duomenis apie nekilnojamąjį turtą esantį teritorijose, patenkančiose į atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų apimtį, su tikslu tiesti centralizuotus šilumos tinklus, įvertinti planuojamų statybų mastus ir šilumos poreikį, atlikti techninius-ekonominius skaičiavimus nutolusių nuo šilumos šaltinių objektų jungimo prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos tikslo pagrindimui. Bendrovė tvarko duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir jo savininkus (nekilnojamojo turto išrašų duomenis), duomenis apie asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teiktus pasiūlymus sudaryti šilumos vartojimo sutartis bei jų sudarymą, ir kitus duomenis, kurių tvarkymą nustato teisės aktai.

Bendrovė pažymi, jog tvarko tik tuos duomenis ir tik apie tuos nekilnojamojo turto objektus, kurių tvarkymas yra būtinas aukščiau nurodytiems tikslams pasiekti. Asmenų, su kuriais po pasiūlymo sudaromos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys, duomenys tvarkomi 10 metų po sutarčių nutraukimo (nepriklausomai nuo nutraukimo pagrindo). Asmenų, kuriems nesiūloma sudaryti sutarčių arba su kuriais tokios sutartys nėra sudaromos duomenys tvarkomi ne ilgiau nei reikia tikslams pasiekti (įprastai ne ilgiau nei 2 metus po jų gavimo). Teisės aktų numatytais atvejais duomenys gali būti teikiami valstybės ar vietos savivaldos institucijoms.

Bendrovė, vadovaudamasi Reglamento 2016/679 (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 14 str. 5 d. (b) ir (c) p., imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti ir informuoja duomenų subjektus apie tokį duomenų tvarkymą viešo paskelbimo būdu.

Informacija apie duomenų subjektų teises ir duomenų apsaugos pareigūno kontaktai nurodyti Bendrovės interneto svetainėje https://www.klenergija.lt/kontaktai/.

Šildymas – būtina ir mums gyvybiškai svarbi paslauga. Ne šiaip sau sugalvota ir teisės aktais Lietuvoje įtvirtinta higienos norma, kad gyvenamosiose patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių šiluma. Nes ilgesnį laiką būnant vėsiose patalpose žmonėms kyla peršalimo ir su tuo susijusių ligų pavojus.

Turbūt pastebėjote, kad šilumos negalima išsaugoti net ir labai sandarioje patalpoje. Ji vis kažkur „dingsta“. Ir dėsningumas akivaizdus: kuo prastesnė pastato būklė (nesandarūs langai, neapšiltintas stogas, prasta sienų ar pamatų šiluminė izoliacija, seni radiatoriai ir pan.), tuo šiluma greičiau išgaruoja – patiriami dideli šilumos nuostoliai, didesnės sąskaitos už šildymą.

Kaip, priklausomai nuo namo būklės, skiriasi suvartojimas ir mokesčiai už šildymą Klaipėdoje 2021 m. sausio, vasario ir kovo mėn. galite matyti šioje lentelėje:

                                 Šiluma KWh/m²/mėn. ir mokėjimai Eur/m²/mėn.

Namų grupė	2021 m. sausis, vid. lauko oro temperatūra  (-1,60C; 608 DL) trukmė – 31 d.		2021 m. vasaris, vid. lauko oro temperatūra (-3,50C; 602 DL); trukmė – 28 d.		2021 m. kovas, vid. lauko oro temperatūra (2,10C; 493,0 DL); trukmė – 31 d.
	Šilumos suvartojimas šildymui	Mokėjimai už šilumą 1 m² ploto šildymui (su PVM)	Šilumos suvartojimas šildymui	Mokėjimai už šilumą 1 m² ploto šildymui (su PVM)	Šilumos suvartojimas šildymui	Mokėjimai už šilumą 1 m² ploto šildymui (su PVM)
	kWh/m²/mėn	Eur/m²/mėn	kWh/m²/mėn	Eur/m²/mėn	kWh/m²/mėn	Eur/m²/mėn
Atnaujinti (modernizuoti) namai	11,75	0,62	11,57	0,61	8,75	0,46
Suvartojantys vid. šilumos kiekį, dalinai atnaujinti namai	17,62	0,93	17,79	0,94	13,99	0,73
Senos statybos, prastos šiluminės izoliacijos namai	20,35	1,07	20,6	1,09	16,40	0,86

Akivaizdu, kad už šilumą mažiausiai mokėjo modernizuotų daugiabučių namų gyventojai – vidutiniškai 0,56 euro už kvadratinį metrą (Eur/m²). Iš dalies atnaujintų namų gyventojai – po 0,87 Eur/m², o senos statybos ir prastos šiluminės izoliacijos namų gyventojams teko mokėti 1,01 Eur/m². Išvada paprasta: jei namai nesandarūs, energijos šildymui sunaudojama daugiau, taigi ir mokėjimai už šilumą didesni. 

Ką daryti? Kaip sutaupyti?

Pastato konstrukcijos dalinis ar pilnas atnaujinimas labiausiai įtakoja šilumos sąnaudų sumažėjimą, tačiau šios priemonės yra brangios, atsiperkančios per ilgesnį laiką. Tuo tarpu paprastas veiksmas – šilumos punkto modernizavimas gali leisti taupyti iki 10 procentų iki šiol naudojamos šilumos.

Jei butuose įrengti termostatiniai vožtuvai, jų pagalba sumažinus  dviem – trimis laipsniais nenaudojamų patalpų oro temperatūrą, taupysime šildymui sunaudotą šilumą.

Vasarą remontuojant butus atsiranda galimybė pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais konvektoriais (plieniniais plokšteliniais radiatoriais) ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai „tekėti” į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi – efektas bus dar didesnis.

Šilumos taupymu reikia rūpintis. Pastatų gyventojai ir juos atstovaujantys administratoriai, turėtų nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, bet realias, konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

Kiekvienas namas nusidėvi, todėl, siekiant pratęsti jo tarnavimo laiką ir norint efektyviai naudoti energiją, jį būtina atnaujinti. Atlikus kompleksinę namo renovaciją daugiabutis ne tik pagražėja, bet ir sutaupoma šiluma, kuri buvo tiesiog prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus. Praktika rodo, kad apšiltinus namą ir atnaujinus šilumos bei karšto vandens sistemą, gyventojų sąskaitos sumažėja perpus.

Energijos taupymui įtakos turi ir pačių vartotojų įpročiai. Daugelis mielai pasinaudotų galimybe savarankiškai reguliuoti šilumos naudojimą. Tai įmanoma, kai ant radiatorių sumontuojami termostatai – prietaisai, padedantys reguliuoti į radiatorius patenkančios šilumos kiekį. Visiškai renovuotame name pertvarkius  pastato šildymo sistemą, o butuose įrengus šilumos apskaitos prietaisus arba šilumos daliklius, pagal individualius poreikius galima reguliuoti konkrečios patalpos temperatūrą.

Norint taupyti šilumą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo dalinės daugiabučių renovacijos – vidaus inžinierinių sistemų sutvarkymo. Ant šildymo sistemos stovų įrengus balansinius ventilius ir subalansavus namo šildymo sistemą, pakeitus susidėvėjusius vamzdynus, juos izoliavus ar atnaujinus pastato rūsyje esančių vamzdynų bei visą šilumos punktuose esančios armatūros šilumos izoliaciją, šilumos suvartojimas sumažėja ir  pagerėja šilumos paskirstymo namo butuose tolygumas.

Renovuoti – verta, nes:

• Apsaugosite pastato konstrukcijas ir atnaujinsite inžinerines sistemas – prailginsite pastato ilgaamžiškumą ir išvengsite netikėtų išlaidų įvykus avarijoms ar vykdant remonto darbus.
• Pagerės gyvenimo kokybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo namų ir aplinkos, kurioje gyvename.
• Padidės būsto vertė – atnaujintas būstas tampa daug patrauklesne investicija.
• Sutaupysite – už šildymą mokėsite 25 – 60 proc. mažiau, nei prieš daugiabučio renovaciją.
• Prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo. Atnaujinto daugiabučio 60 kv. metrų butas per šildymo sezoną sutaupo daugiau nei toną anglies dioksido dujų, nepatenkančių į atmosferą.

Energetinį efektyvumą didinančios atnaujinimo priemonės:

• Išorinių sienų, rūsio perdangos ir cokolio šiltinimas leis sutaupyti nuo 10 iki 30 proc.
• Langų keitimas ir balkonų stiklinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 15 proc.
• Laiptinių lauko durų keitimas leis sutaupyti nuo 5 iki 10 proc.
• Stogo ar perdangos šiltinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 20 proc.
• Šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 20 proc.

Daugiau patarimų, kaip butuose paprastomis priemonėmis galima taupyti šilumą, AB „Klaipėdos energija“ interneto svetainėje https://www.klenergija.lt/energijos-taupymas/

 

Sausis pratęsė neįprastą žiemos tendenciją Klaipėdos energetikos sektoriuje – už šilumą pirmąjį 2020 m. mėnesį bus mokama mažiau nei prieš tai buvusį. Tokia pat situacija buvo fiksuota ir gruodį. Continue reading →

Klaipėdai ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą tiekianti AB „Klaipėdos energija“ kas mėnesį suskaičiuoja, kiek šilumos sunaudoja seni, nauji ir renovuoti pastatai. Ir ši statistika kaskart patvirtina tą patį faktą: nauji ir pilnai renovuoti pastatai sunaudoja du-tris kartus mažiau šilumos energijos, nei nerenovuoti senos statybos daugiabučiai. Continue reading →