Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai lankėsi AB „Klaipėdos energija“ padalinyje Danės gatvėje. Politikai norėjo savo akimis pamatyti kaip vyksta teritorijos konversija ir su bendrovės vadovais aptarti, kuriuos darbus tikslingiausia vykdyti, kad klaipėdiečiams nedidėtų šilumos kaina. Continue reading →

Tęsiama Danės gatvės elektrinės teritorijos konversija

Miesto detaliajame plane numatyta, jog Danės upės dešiniame krante, kur dabar veikia AB „Klaipėdos energija“ katilinė, pramoninė teritorija iki 2030 metų bus paversta miesto gyvenamąja ir rekreacine zona. Kaip ir kitame upės krante čia turėtų driektis pėsčiųjų ir dviračių takai, dalis teritorijos atiduota naujai statybai, o istorinę vertę turintys gamybiniai pastatai pritaikyti visuomenės poreikiams. Teritorijos atlaisvinimo darbai jau pradėti, šiuo metu svarstoma, kaip rekonstruoti krantinėje esančias šilumos trasas bei planuojami nauji gamybiniai pajėgumai.

Ketina pasitelkti ES finansavimą

Pagal miesto tarybos patvirtintą detalųjį planą Danės katilinės teritoriją numatoma sutvarkyti per keturis etapus. Pirmajame ir antrame etape numatyta demontuoti mazuto rezervuarų ūkį ir atlaisvinti teritoriją link Mokyklos gatvės viaduko. Pradžia jau padaryta: išardyti geležinkelio bėgiai, demontuota mazuto cisternų perpumpavimo įranga. Bet norint atverti priėjimą prie upės pagrindine kliūtimi šioje vietoje yra krantinėje nutiesta magistralinio šilumos vamzdyno trasa.

„Maždaug 400 metrų ilgio orinę trasą reikia perkelti po žeme. Magistraliniai vamzdynai yra didžiausio diametro, tad jų paklojimo darbų kaina taip pat bus didelė. Darbus gali branginti ir nepalanki vieta – šalia upės yra nestabilus gruntas, gali reikėti papildomų sutvirtinimų. Preliminariais skaičiavimais, šių darbų vertė sieks iki milijono eurų“, – pasakojo Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Įprastai magistralinių šilumos trasų rekonstrukciją bendrovė vykdo pasitelkdama Europos Sąjungos finansinių fondų lėšas – taip kone perpus sumažinamos bendrovės išlaidos. Priešingu atveju, investicijos į infrastruktūrą dar labiau didintų šilumos kainą vartotojams. Minėtos trasos rekonstrukcijos finansavimui taip pat ketinama teikti paraišką, tikintis gauti ES paramą.

Planuojama nauja katilinė

AB „Klaipėdos energija“ Danės gatvės katilinė užtikrina patikimą šilumos tiekimą šiaurinei miesto daliai.

„Norint iškelti gamybą iš Danės gatvės, pirmiausia turime suplanuoti naują katilinę. Nors greta mūsų veikia keletas nepriklausomų šilumos gamintojų katilinių, „Klaipėdos energija“ privalo turėti rezervines galias ir šiaurinės miesto dalies vartotojams užtikrinti patikimą, nepertraukiamą šilumos tiekimą“, – argumentavo V. Buinevičius.

Naujos katilinės vietos parinkimui prieš keletą metų buvo atlikta studija, miesto administracijai buvo siūlomi net šeši variantai ir gautas pritarimas katilinę planuoti pramoninėje zonoje šalia Šiaurės prospekto.

„Dabar ten yra krūmais ir medžiais apaugusi apleista dykvietė iš vienos pusės ribojama geležinkelio, o iš kitos – garažų bendrijos. Šalia praeina triukšmingos Liepų ir Šiaurės prospekto magistralės, aukštos įtampos linijos, o greta veikia didžiųjų atliekų priėmimo aikštelė bei pastatyti angarai, kuriuose ardomi automobiliai. Todėl pirmiausia turėtume šią teritoriją išvalyti, sutvarkyti, paversti ją civilizuota miesto erdve“, – aiškino technikos direktorius.

Nors miesto planuose numatyta, kad naujoji AB „Klaipėdos energija“ katilinė turėtų atsirasti 2025-2030 metais, tačiau bendrovė jau dabar ruošia būsimos katilinės techninius sprendimus – atliekami hidrauliniai vamzdynų skaičiavimai, įvertinama kokia įranga būtų reikalinga.

„Numatyta, jog tai galėtų būti 20-30 MW galios dujinė automatizuota katilinė, kuri, esant poreikiui, gamintų šilumą planuojamiems naujiems Medelyno, Senvagės, buvusios kino studijos kvartalams bei jau statomai Senvagės mokyklai.“, – pasakojo V. Buinevičius.

Projektai – sudėtingi

Jei šiuo metu rūpinamasi naujos katilinės vietos parinkimu ir teritorijos atlaisvinimu prie krantinės, tai trečiajame konversijos etape 2022-2025 metais  bus iškeldinamos AB „Klaipėdos energija“ tarnybos ir atlaisvinama teritorija, į kurią patenka sporto salė, valgykla, garažai ir dalis administracinių pastatų.

Kaip sparčiai vyks kiti teritorijos konversijos etapai, bendrovės vadovai neprognozuoja. Mat tokios apimties ir sudėtingumo projektų nei bendrovės istorijoje, nei Klaipėdos mieste dar nėra buvę. Daug kas priklausys ir nuo to, ar pavyks daliai projektų gauti ES finansavimą, ar teks verstis tik bendrovės lėšomis. Įtakos teritorijos sutvarkymui gali turėti ir tai, kad žemė po pastatais nėra AB „Klaipėdos energija“ nuosavybė. Ji nuomojama iš valstybės.

„Ne viskas priklausys nuo mūsų bendrovės. Bet ką galime padaryti savo jėgomis – paruošti projektus, įvykdyti trasų rekonstrukciją, pastatyti naują katilinę – darom neatidėliodami“, – reziumavo V. Buinevičius.

 

Praėjusią savaitę AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į savo akcininkę – Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją – prašydama papildyti 2018-2022 metų bendrovės investicijų planą. Energetikai rado keletą sprendimų, kaip galima patobulinti šilumos gamybos procesą ir tuo pačiu taupyti savo bei mokesčių mokėtojų pinigus. Continue reading →

AB „Klaipėdos energija“ šiemet vėl taikosi į rekordą. Per 9 mėnesius prie centralizuotų šilumos tinklų prisijungė dar 22 nauji objektai, daugiausia gyvenamieji namai. Tikėtina, kad nauji pastatai Klaipėdoje noriai jungiasi prie centralizuoto šildymo dar ir dėl to, jog uostamiestyje šis šildymo būdas leidžia pasiekti aukščiausią A++ pastato energetinio naudingumo klasę. Continue reading →

Uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija” specialistai antradienį supažindino naujuosius įmonės Stebėtojų tarybos narius su investicijomis – trimis biokuro katilais – ir pristatė porą kitų brandinamų projektų. Continue reading →

Uostamiesčio energetikai prognozuoja, jog artėjantis šildymo sezonas bus maždaug 15 procentų pigesnis nei pernykštis. Tam didžiausią įtaka turės šiemet pradėti eksploatuoti 3 nauji AB „Klaipėdos energija“ biokuro katilai, atpigęs kuras ir išlikusi gamintojų konkurencija. Continue reading →

Rugsėjui persiritus į antrą pusę, kai kurie klaipėdiečiai tikina namuose šąlantys. Vieni žmonės nekantraudami laukia, kada pradės kaisti radiatoriai, kiti priešingai – linkę taupyti ir tikina, kad šildymas dar nereikalingas. Vis dėlto, panašu, šąlantiesiems vilnonių kojinių prireiks, mat šildyti pradėti dar nesiruošiama. Continue reading →

Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) istorija pradėta skaičiuoti nuo 1939 metų liepos mėnesio. Ši energetinė technologija pradėta naudoti tuo metu užbaigtame didžiausiame tarpukario Lietuvos statybų projekte – Vytauto Didžiojo universiteto klinikų miestelio Kauno mieste pastatų komplekse, kurį suprojektavo prancūzų architektas Urbain Cassan kartu su kolega Elie Ouchanoff. Continue reading →

Energetikai pluša ne tik žiemą. Šia vasarą Klaipėdoje užbaigta dvejus metus trukusi šilumos tinklų statyba – naujos trasos nutiestos nuo Šiaurės prospekto per Danės upę iki Klaipėdos valstybinės kolegijos. Šioje miesto dalyje atsiradusiems ir dar statomiems komerciniams objektams,  „Saulės butų” kvartalui ir kitiems daugiabučiams pajungtas šildymas iš bendro miesto tinklo. Continue reading →

Jubiliejinėje  60-oje „Jūros šventės“ eisenoje triukšmingai pražygiavo bendrovės „Klaipėdos energija“ kolektyvas. Kaip skelbė eiseną pristatantis diktorius, 365 dienas per metus Klaipėdos energetikai rūpinasi, kad mūsų namuose, biuruose, prekybos centruos ir koncertų salėse būtų šilta ir gera, kad iš krano nuolat tekėtų karštas vanduo. „Klaipėdos energijos“ šūkis „Šiluma Jums!”. Ačiū už šilumą ir šventinę nuotaiką, gerbiami energijos gamintojai!