Šią savaitę mieste vyko jau antrasis hidraulinių bandymų etapas. Gegužės 20 dieną šilumos trasų bandymai buvo atlikti teritorijoje nuo Žvejų iki Kauno gatvės. Darbai vyko sklandžiai, vamzdynuose didelių gedimų neaptikta, todėl šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas atnaujintas jau kitos dienos ryte.

Klaipėdoje trečiasis hidraulinių bandymų etapas vyks nuo gegužės 27 dienos 8.00 valandos ryto iki gegužės 28 dienos 7.00 valandos ryto.

Bendrovė informuoja vartotojus, kad šių bandymų metu šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas bus nutrauktas vienai parai. Jei bus aptikta gedimų, juos planuojama pašalinti dar per parą. Sklendes name užsuka ir atsuka namo prižiūrėtojas, taigi kada karštas vanduo bus atjungtas ir kaip greitai jis pasieks klientų patalpas priklauso nuo pastato administratoriaus. Kokia įmonė administruoja konkrečius pastatus, galima sužinoti čia.

Bandymų metu rekomenduojama užsukti patalpos įvadinę karšto vandens sklendę, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Vartotojai, kuriems dėl defektų, rastų šilumos trasose, karšto vandens tiekimas nebus atnaujintas iki planuotos datos, bus informuoti papildomai.

Dalį AB „Klaipėdos energija“ vartotojų jau pasiekė paskutinės šio šildymo sezono sąskaitos. Lyginant su šių metų kovu, šilumos patalpų šildymui suvartojimas uostamiestyje ir Gargžduose sumažėjo apie 40–50 procentų. Tam įtakos turėjo kritusios šilumos kainos ir dėl šylančių orų sumažėjęs poreikis būstams šildyti.

Galutinei sumai už būsto šildymą įtakos turėjo kritusios šilumos kainos. Šių metų balandį jos buvo 17,8 procento mažesnės nei pernai balandį ir 20 procentų mažesnės nei šį kovą. 2024-ųjų balandį vartotojams kilovatvalandė kainavo 5,68 ct be PVM, prieš metus balandį – 6,91 ct be PVM, o 2024-ųjų kovą – 7,10 ct be PVM.

Už šildymą standartinio 50 kvadratinių metrų 2 kambarių buto naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate klientai turėtų mokėti vidutiniškai 13 eurų, tai yra dvigubai mažiau nei tą patį mėnesį pernai bei šių metų kovą.

Lyginant visą šių metų sezoną, už patalpų šildymą standartinio 50 kvadratinių metrų 2 kambarių buto naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate klientai vidutiniškai sumokėjo 26 eurus. Tai yra 27 procentais mažiau nei 2022-2023 metų šildymo sezono metu, kai sumos vidutiniškai siekė 35 eurus.  

Tokio paties dydžio senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai šį sezoną mokėjo vidutiniškai 53 eurų už patalpų šildymą, tai yra 24 procentais mažiau, lyginant su pernai sezonu, kai sumos siekė vidutiniškai 66 eurus. Tam įtakos taip pat turėjo gyventojų įpročiai, elgesys, pastatų būklė bei lauko oro temperatūra. 

Klaipėdos ir Gargždų savivaldybių sprendimu 2023-2024 metų šildymo sezonas baigtas balandžio 29-ąją. Pasibaigus šildymo sezonui, uostamiestyje pradedami hidrauliniai bandymai.

Nuo gegužės 13 iki birželio 26 dienos AB „Klaipėdos energija“ vykdys kasmetinius centralizuotos šilumos tinklų hidraulinius bandymus, kurių metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti. Klaipėdos mieste jie vyks šešiais etapais skirtingose mažose teritorijose. Planuojama, kad šie darbai atskirai kiekviename etape užtruks apie vieną parą.  

Ruošiamasi kitam šildymo sezonui 

AB „Klaipėdos energija“ primena, kad hidraulinių bandymų metu yra tikrinamas vamzdynų stiprumas, juose laikinai padidinant slėgį. Atliekant bandymus, būtina atjungti vamzdyną nuo šilumos tinklų sistemų, nes pastatų šilumos punktuose esantys šilumokaičiai, gaminantys karštą vandenį, nepritaikyti padidintam slėgiui ir jų neatjungus, gali pratrūkti. Dėl šios priežasties hidraulinių bandymų metu vartotojams laikinai nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Hidrauliniai bandymai atliekami po šildymo sezono pabaigos, kad būtų galima iki kito šildymo sezono pradžios sutvarkyti rastus defektus. 

Iki 2022-ųjų šių bandymų metu miestas būdavo dalijamas į dvi dalis: šiaurinę ir pietinę. Dėl didelių teritorijų bei ilgų vamzdynų padidėdavo darbų apimtys, todėl patikros procesai užtrukdavo apie keturias paras.

Naujas būdas pasiteisino 

Pernai „Klaipėdos energija“ priėmė sprendimą bandymus atlikti šešiais etapais. Tuomet bendrovės darbuotojai suspėjo darbus atlikti per parą kiekvieno etapo metu. Šis būdas pasiteisino, atnešė gerų rezultatų, todėl ir šiemet darbus tęs ta pačia kryptimi. 

Šią savaitę pirmojo etapo metu, gegužės 13 dieną, šilumos trasų bandymai buvo atlikti teritorijoje nuo Stadiono iki Danės gatvės. Darbai vyko sklandžiai, todėl šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas atnaujintas jau kitos dienos ryte. Janonio gatvės 21 ir 25 namuose buvo papildomai remontuojamas korozijos pažeistas vamzdis, todėl vartotojams karšto vandens tiekimas atnaujintas 14 dieną po 14.00 valandos. 

Darbus tęsia ta pačia kryptimi 

Bendrovė informuoja klientus, kad hidraulinių bandymų metu šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas jiems bus nutrauktas vienai parai. Jei bus aptikti gedimai, jų šalinimas gali užtrukti dar vieną parą. Sklendes name užsuka ir atsuka namo prižiūrėtojas, taigi kada karštas vanduo bus atjungtas ir kaip greitai jis pasieks klientų patalpas priklauso nuo pastato administratoriaus. Kokia įmonė administruoja konkrečius pastatus, galima sužinoti čia. 

Bandymų metu rekomenduojama užsukti patalpos įvadinę karšto vandens sklendę, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą. 

Vartotojai, kuriems dėl defektų, rastų šilumos trasose, karšto vandens tiekimas nebus atnaujintas iki planuotos datos, bus informuoti papildomai. 

Klaipėdoje II hidraulinių bandymų etapas vyks nuo 2024-05-20 iki 2024-05-21; III etapas – nuo 2024-05-27 iki 2024-05-28; IV etapas – nuo 2024-06-10 iki 2024-06-11; V etapas – nuo 2024-06-17 iki 2024-06-18; VI etapas – 2024-06-25 iki 2024-06-26. 

Gargžduose: I etapas – 2024-06-03; II etapas – 2024-06-05.  

Po I hidraulinių bandymų etapo, kuris vyko gegužės 13 dieną, atnaujintas šilumos tiekimas karštam vandeniui ruošti visuose planuotuose objektuose. Po šių hidraulinių bandymų remontuojama šilumos trasa Janonio gatvės 21 ir 25 namams. Darbus planuojama užbaigti šiandien iki 18 valandos. Tinklo valdymo grupė išsiuntė papildomus pranešimus minėtų adresų vartotojams. 

Atsiprašome už nepatogumus.

Informacijos atnaujinimas.

Gegužės 14 dieną 14.00 valandą Janonio gatvės 21 ir 25 pastatuose suremontuotas korozijos pažeistas vamzdis ir atnaujintas šilumos tiekimas karštam vandeniui ruošti.

 

Nuo gegužės 13 iki birželio 26 dienos AB „Klaipėdos energija“ vykdys kasmetinius centralizuotos šilumos tinklų hidraulinius bandymus, kurių metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti. Klaipėdos mieste jie vyks šešiais etapais skirtingose mažesnėse teritorijose. Planuojama, kad šie darbai kiekviename etape užtruks apie vieną parą. Gargžduose bandymai bus atliekami dviem etapais.

Ruošiamasi kitam šildymo sezonui

Hidraulinių bandymų metu yra tikrinamas vamzdynų stiprumas, juose laikinai padidinant slėgį. Atliekant bandymus, būtina atjungti vamzdyną nuo šilumos tinklų sistemų, nes pastatų šilumos punktuose esantys šilumokaičiai, gaminantys karštą vandenį, nepritaikyti padidintam slėgiui ir jų neatjungus, gali pratrūkti. Dėl šios priežasties hidraulinių bandymų metu vartotojams laikinai nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Hidrauliniai bandymai atliekami po šildymo sezono pabaigos, kad būtų galima iki kito šildymo sezono pradžios sutvarkyti rastus defektus.

Iki 2022-ųjų šių bandymų metu miestas būdavo dalijamas į dvi dalis: šiaurinę ir pietinę. Dėl didelių teritorijų bei ilgų vamzdynų padidėdavo darbų apimtys, todėl patikros procesai užtrukdavo apie keturias paras.

Pernykščiai pokyčiai pasiteisino

Pernai „Klaipėdos energija“ priėmė sprendimą bandymus atlikti šešiais etapais. Tuomet bendrovės darbuotojai suspėjo darbus atlikti per parą kiekvieno etapo metu. Šis būdas pasiteisino, atnešė gerų rezultatų, todėl ir šiemet darbus tęs ta pačia kryptimi.

Hidraulinių bandymų metu pernai Klientų aptarnavimo grupė sulaukė ženkliai mažiau klientų skundų. Vartotojai palankiai įvertino perėjimą prie naujo vamzdynų patikros būdo ir negailėjo pozityvių atsiliepimų.

Šiemet be karšto vandens – tik parą

Šiais metais bendrovės klientai informuojami, kad karšto vandens tiekimas jiems bus nutrauktas vienai parai, tačiau jei būtų aptikti gedimai, jų šalinimas gali užtrukti dar vieną parą. Hidraulinių bandymų metu sklendes name užsuka ir atsuka namo prižiūrėtojas, taigi kada karštas vanduo bus atjungtas ir kaip greitai jis pasieks klientų patalpas priklauso nuo pastato administratoriaus.

Šiuo laikotarpiu vartotojams nebus tiekiama šiluma karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojama užsukti patalpos įvadinę karšto vandens sklendę, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Vartotojai, kuriems dėl defektų, rastų šilumos trasose, karšto vandens tiekimas nebus atnaujintas iki planuotos datos, bus informuoti papildomai.

Balandžio 29-ąją pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pigesnis nei prieš metus. Tai lėmė gamtinių dujų ir biokuro, naudojamų  šilumos gamybai, bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos krintančios kainos.

2023-2024-ųjų šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina uostamiestyje siekė 6,79 ct/kWh (be PVM), tai yra 19 procentų mažiau, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, kai šiluma kainavo 8,38 ct/kWh (be PVM).

„Iki 2023 metų pabaigos biokuro ir dujų kainos ženkliai nukrito ir tai sudarė palankias sąlygas reikšmingai sumažinti tiekiamos šilumos kainas. Viena iš bendrovės strateginių krypčių yra užtikrinti mažas šilumos kainas klientams ir, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, mums pavyko to pasiekti“, – teigė centralizuotą šildymą ir karštą vandenį uostamiesčio bei Gargždų gyventojams tiekiančios AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

„Klaipėdos energija“ biokurą pirko už 23,68 Eur/MWh, tai yra 53,8 procentais pigiau nei prieš sezoną. 2022-2023-iaisiais biokuro kaina siekė 51,26 Eur/MWh. Tuo tarpu gamtinės dujos šį sezoną kainavo 51,5 Eur/MWh – 58,5 procentais pigiau nei prieš metus, kai kaina siekė 124,14 Eur/MWh. O pirktos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kaina nukrito iki 3,52 ct/kWh, tai yra 20,5 procento mažiau nei sezoną prieš metus ir siekė 4,43 ct/kWh.

Tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai šį sezoną sulaukė vidutiniškai 57,80 eurų dydžio sąskaitų už šildymą, tai yra 16,15 procentų mažesnių, lyginant su pernai sezonu, kai gautos sąskaitos siekė vidutiniškai 69,20 euro. Įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui taip pat turėjo gyventojų įpročiai, elgesys, pastatų būklė bei lauko oro temperatūra. 

Nors šildymo sezonas Klaipėdos ir Gargždų savivaldybių sprendimu jau baigtas, tačiau šilumos vartotojai gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų (50 proc. + 1) sutikimą.

Klaipėdos mieste šiandien baigiamas 2023–2024 metų šildymo sezonas. Kuriuo dienos metu būstuose radiatoriai jau nebešildys, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų.  

Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką.  

Pernai  spalio 18-ąją visame mieste prasidėjo oficialus šildymo sezonas. Kiek anksčiau, nuo spalio 13 dienos, Klaipėdoje jau buvo pradėtos šildyti ugdymo įstaigos, taip pat savivaldybei pavaldžios socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos. 

Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl nepalankių orų pernai šildymo sezonas Klaipėdoje buvo tęsiamas iki gegužės 3 dienos, 2022 metais – iki gegužės 5 dienos. 

Klaipėdos ir rajono gyventojams centralizuotą šilumą teikianti AB „Klaipėdos energija“ praneša apie paskaičiuotas gegužės mėnesio šildymo kainas. Jos bus beveik 11,5 procento mažesnės nei pernai gegužę ir 3,5 procento mažesnės nei šį balandį.

Gegužę bendrovės paslaugomis besinaudojantys vartotojai už šilumą mokės 5,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM. 

Viena iš priežasčių, lėmusių paskutinio pavasario mėnesio kainų kritimą – pagrindinio energetinio ištekliaus, naudojamo šilumai gaminti – biokuro atpigimas. Gegužę jis bus perkamas 6,3 procento mažesne kaina nei balandį. Nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos vidutinė kaina taip pat mažėjo apie 21,5 procento, tuo tarpu perkamų gamtinių dujų žaliavos kaina padidėjo 18,8 procento. Dėl mažėjančio dujų poreikio ir suvartojimo šilumos gamybai taip pat didėja ir šilumos kainoje įskaičiuota gamtinių dujų skirstymo kaštų dedamoji dalis, kuri yra fiksuota pagal metinius bendrovės pajėgumus ir poreikius, tačiau skaičiuojant mėnesio kainą yra perskaičiuojama ir padalinama pagal prognozuojamą suvartojimą.

Gegužę apie 55 procentus visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš Nepriklausomų šilumos gamintojų, sąnaudos. Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža. 

„Klaipėdos energija“ atkreipia vartotojų dėmesį, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos ir Gargždų savivaldybės. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl nepalankių orų pernai šildymo sezonas Klaipėdoje buvo tęsiamas iki gegužės 3 dienos, 2022 metais – iki gegužės 5 dienos.

Audito komiteto narių kandidatų prašymai priimami 30 (trisdešimt) dienų nuo Audito komiteto nario atrankos skelbimo pateikiant juos elektroninio pašto adresu [email protected] nuoroda „Audito komiteto narys“ nurodant kompetencijos sritį. 

Kandidatas privalo pateikti:  

1. Gyvenimo aprašymą (CV); 
2. Motyvacinį laišką; 
3. Kandidato tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopiją; 
4. Aukštojo išsilavinimo diplomų kopijas; 
5. Pasirašytą Kandidato Interesų deklaraciją (Priedas nr. 1); 
6. Pasirašytą Kandidato paraišką dalyvauti atrankoje ir sąžiningumo deklaraciją (Priedas nr. 2);
7. Pasirašytą Kandidato Nepriekaištingos reputacijos deklaraciją (Priedas nr. 3).

Nuostatos

Priedas nr. 1

Priedas nr. 2

Priedas nr. 3

Miško sodinimas, kadaise buvęs tik miškininkų darbu, dabar yra tapęs gražia ir prasminga švente, kurioje kasmet dalyvauja gamtą mylintys ir tausojantys žmonės. Tarptautinei motinos Žemės dienai pažymėti, pirmą kartą prie iniciatyvos prisijungė AB „Klaipėdos energija“ darbuotojai kartu su šeimos nariais. Visa komanda savo rankomis prisidėjo prie svarbaus tikslo – miško atkūrimo ir įveisimo.

Susitelkė prasmingam darbui

Praėjusį šeštadienį „Klaipėdos energija“ į talką rinkosi VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Šernų girininkijos Miško kvartale.

Kolektyvas, prižiūrimas ir padedamas miškininkų, sodino mišrų medyną, kuriame augs pagrindinės medžių rūšys: pušys, eglės ir beržai. Per 3 valandas susiskirsčiusios poromis komandos sodindamos mišriu būdu atkūrė 2,9 hektaro miško plotą. Iš viso buvo pasodinta 10 350 pušelių ir 1 800 eglučių. Pasak miškininkų, „Klaipėdos energijos“ atkurtas miškas brandą pasieks po 101 metų.

„Bendrovės veikla ir dalyvavimas šioje socialinėje akcijoje yra glaudžiai susiję, nes viena iš mūsų krypčių – mažinti bendrovės veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Miškasodžio iniciatyva siekėme grąžinti gamtai tai, ką sudeginame šildydami gyventojų namus. Taip pat siekiame didinti darbuotojų įsitraukimą, ieškodami ir siūlydami jiems naujų, neišbandytų veiklų. Šis renginys suteikė mums progą turiningai praleisti dieną gamtoje, pabūti bendrystėje su kolektyvu“, – apie miškasodžio prasmę pasakojo „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Surengė edukaciją apie miškininkystę

Pasodinus mišką, komanda įsikūrė poilsiavietėje, kurioje prie kavos ir arbatos puodelio miškininkai pasakojo apie miško atkūrimą, sodmenų išauginimą, miškininkystės istorijas. Surengtoje edukacijoje norintieji galėjo pasitikrinti žinias, atspėjant medžių rūšis arba žvėrių pėdsakus.

Po renginio „Klaipėdos energijos” darbuotojai dalijosi įspūdžiais: „Patiko daryti gerą darbą, tai yra sodinti medelius. Jaučiau pasitenkinimą, kad šeštadienį leidžiu prasmingai”. „Labai patiko pats sodinukų sodinimo procesas ir mintis, kad mano pasodinti medeliai žaliuos dar daug metų”, – antrino kitas kolega.

„Džiaugiamės, kad šiais metais „Klaipėdos energijos“ kolektyvas pasiryžo sudalyvauti miškasodyje, ne tik pabūti gamtoje, bet ir padirbėti sodinant medelius. Lietuvos miškai yra unikalus turtas, kurį tvariai naudodami galime sėkmingai atkurti. Labai gerai vertiname tai, kad kolektyvas su šeimos narias dalyvavo medelių sodinime. Tai – pagarbos gamtai ir sau ir visuomenei ženklas“, – dalijosi mintimis Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.