Centralizuotas šildymo paslaugas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, įstaigoms ir verslo atstovams teikianti AB „Klaipėdos energija“ skelbia kovo šilumos kainas. Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas vartotojams taip pat gali kainuoti mažiau.

Kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuos 7,10 ct be PVM – beveik 10 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą ir 4 proc. mažiau nei šį vasarį.

Pinga kuras

Pagrindinių energetinių išteklių – biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų  šilumos gamybai, ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainų mažėjimo tendencijos, leido sumažinti kovo mėnesio šilumos kainą. Dėl šiltos žiemos, mažesnių vartojimo poreikių ir aukšto Europos saugyklų užpildymo gamtinėmis dujomis pastebima, kad dujų kainos pamažu grįžta į 2021 metų lygį. Šiltesniais mėnesiais šilumos poreikis tinkle daugiausia yra dengiamas iš šilumos gamybos atsinaujinančiais ištekliais – biokuru. Dėl šios priežasties gamybos poreikis iš gamtinių dujų natūraliai yra mažesnis, lyginant su praėjusiais šildymo sezono mėnesiais.

„Besibaigiantis šildymo sezonas mažina ir pagrindinio šilumos gamybos kuro – biokuro poreikį rinkoje, taip pat mažindamas ir žaliavos kainą. Remiantis paskutiniais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis Lietuvoje biokuras yra pigiausias tarp Baltijos šalių ir tikėtina, jog taip bus ir toliau. Šio proceso teigiamą pokytį, vykdydami šilumos tiekimo veiklą, pajautėme ir mes, todėl tai leido išlaikyti mažėjančias kainas ir gyventojams,“ – argumentuoja „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

Oro temperatūros ir gyventojų įpročių įtaka

Šildymo sąskaitų dydžiui didžiausią įtaką daro lauko oro temperatūra.  

„Būtent lauko oro temperatūros pokyčiai lemia gyventojų sąskaitų svyravimus, kurie susiję su šilumos poreikiu ir jos suvartojimo kiekiu. Kadangi šaltasis sezonas pamažu eina į pabaigą, tad ir būstams apšildyti šilumos reikia mažiau“, – teigia R. Baltuonis.  

Galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi ir gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos suvartojimą daugiabučiams namams ir kitiems pastatams šildyti lemia pastatų būklė. Sumažinti šilumos nuostoliams rekomenduojama renovuoti pastatą, palaikyti šilumos punkto įrenginių tinkamą techninę būklę, nustatyti optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiką automatizuotame šilumos punkte,  užsandarinti buto langus ir balkonus.

Kainą lemiantys procesai

Šildymo sezono metu apie 75 proc. visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudos, kurių dalis siekia 61 proc. kintamosios dalies. Lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, nedidelė nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija Klaipėdoje riboja galimybes tikėtis mažiausios superkamos šilumos kainos.

Tačiau šalčiausiais mėnesiais Klaipėdos miesto gyventojų aprūpinti šiluma neužtenka nepriklausomų šilumos gamintojų katiluose gaminamos šilumos galios, todėl trūkstamą šilumos poreikį bendrovė gamina deginant brangų iškastinį kurą. Taip pat ir biržoje Klaipėdos apskrityje susiformavusi biokuro kaina yra kiek didesnė nei kitose apskrityse. Tai irgi turi įtakos aukštesnei tiekiamos šilumos kainai vartotojams, lyginant su kitais Lietuvos miestais.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža. 

Daugiau informacijos apie „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kainas skelbiama čia.

Praėjusią savaitę patikėjimo teise „Klaipėdos energijos“ valdomoje „Geotermos“ jėgainėje lankėsi LR Energetikos Ministras Dainius Kreivys. Anksčiau darbo ministerijoje  metu, ne kartą prieš tai jėgainėje lankęsis D. Kreivys, šio vizito metu su „Klaipėdos energijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos universiteto atstovais beui buvusiais „Geotermos” darbuotojais diskutavo apie jėgainės veiklos ir turto, perimto po bendrovės bankroto, įveiklinimo galimybes.

Ministrui buvo trumpai pristatytas pirminis vertinimas dėl tolimesnio turto atstatymo į projektinį lygį, ekonominis pagrįstumas ir tolimesni žingsniai, siekiant įvertinti galimybę panaudoti geotermiją ir esamą įrangą šilumos gamybai. Kaip esamos būklės perimto turto panaudojimo galimybes D. Kreivys įvardijo:

• dujinių katilų panaudojimą šilumai tiekti piko laikotarpiais
• išnaudoti akumuliacinę talpą, esančią „Geotermos“ katilinėje
• panaudoti geoterminį vandenį Klaipėdos universiteto ir Lietuvos jūsų muziejaus tyrimams atlikti

Ministras pabrėžė, kad pati geotermija kaip atsinaujinantis energijos šaltinis yra ypač svarbus, kuris turėtų būti įveiklintas, nepaisant esamo turto panaudojimo galimybių.

Kviečiame savo klientus saugoti gamtą ir atsisakyti popierinių sąskaitų. Siūlome naudotis e-paslauga, kurioje kiekvieną mėnesį matysite naują sąskaitą, mėnesio pabaigoje lengvai deklaruosite apskaitos prietaisų rodmenis bei apmokėsite už suteiktas paslaugas. 

Elektroniniu būdu pateikta sąskaita turi privalumų – visada ją gausite anksčiau nei paštu popieriuje spausdintą sąskaitą. Elektroninė sąskaita nepasimes, ją matysite e-paslaugų puslapyje arba galėsite išsisaugoti kompiuterinėje laikmenoje.  

Pradėjus naudotis e-paslauga, sąskaitų paštu nebesiųsime. 

Norint prisijungti prie e-paslaugų UŽSIREGISTRUOKITE ČIA arba skambinkite tel. nr. +370 46 39 2222. 

Patogu. Ekologiška. Saugu. Operatyvu. Nemokama. 

Kodėl verta naudotis e-paslauga, plačiau sužinokite čia. Visą Jums aktualią informaciją taip pat rasite bendrovės socialiniame tinkle Facebook. 

Informuojame, kad, vadovaujantis 2019 m. birželio 6 d. LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu Nr. XIII-2166 (TAR, 2019-06-19, Nr. 9862; su vėlesniais pakeitimais)), LRV 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ (TAR, 2019-06-19, Nr. 9862; su vėlesniais pakeitimais) ir LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 patvirtintu Elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), skirstomųjų dujotiekių, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašu “ (TAR, 2020-10-13, Nr. 21224; su vėlesniais pakeitimais), yra parengtas ir LR energetikos ministrui pateiktas tvirtinti Klaipėdos miesto pietinės dalies šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų teritorijų planas (toliau – Planas).

Plano iniciatorius – AB „Klaipėdos energija“ kontaktinė informacija: Danės g. 8, Klaipėda LT-92109, tel. +370 46 410 859, el. paštas [email protected], interneto svetainė www.klenergija.lt.

Plano rengėjas  –  VĮ Registrų centras Lvivo g. 25-101, 09320 Vilnius. Papildomais klausimais galite kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro, Vakarų Lietuvos 1 grupės vadovą Evaldą Lukšą el. p. [email protected] arba tel. +370 659 13 447.

Plano tikslas – parengti, tenkinant viešąjį interesą, Klaipėdos miesto pietinėje dalyje esančių šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų planą (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto).

SŽNS Planas

Vertinkime ir didžiuokimės savo šalimi. Su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

Dalis „Klaipėdos energijos“ kolektyvo dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Klaipėdos elektrinės katilinę. Ekskursiją vedęs bendrovės komunikacijos specialistas Arūnas Liubinavičius pasakojo dėmesį prikaustančias istorijas apie katilinėje esančias erdves ir įrenginius.

Aplankėme bemaž prieš šimtmetį pastatytą generatorių salę, senąją elektros energijos skirstymo salę ir kitas erdves. Ekskursija sužavėjo ne tik naujus bendrovės darbuotojus, bet ir tuos, kurie katilinėje lankėsi ne pirmą kartą. Darbuotojai dalijasi įspūdžiais po ekskursijos:

„Lektorius visapusiškai, išsamiai ir įtraukiančiai apžvelgė katilinės istoriją nuo pat ištakų. Dalis informacijos jau buvo pamiršta, tad ši ekskursija atgaivino prisiminimus. Įdomu buvo ir vėl pamatyti bei išgirsti naujai tai, kas sena. Labai rekomenduoju visiems apsilankyti senojoje katilinėje“.

„Iš tiesų įdomu ir naudinga susipažinti su dalimi bendrovės, kurioje dirbu. Šioje katilinėje apsilankyti teko pirmą kartą ir man tai paliko labai gerą įspūdį. Labai patiko pasivaikščioti po skirtingas sales ir pamatyti skirtingus įrenginius“.

„Ekskursija tikrai labai patiko. Tiesą sakant nesitikėjau, kad taip sudomins. Pasakojimas buvo nuoseklus, pagrįstas istoriniais įvykiais. Sužinojau naujų dalykų apie mūsų bendrovę.“ 

Praėjusią savaitę „Klaipėdos energijos“ centrinė katilinė sulaukė lankytojų. Plačiau sužinoti apie bendrovę, tiekiančią gyventojams ir įmonėms šilumos energiją patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, panoro Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos moksleiviai.

AB „Klaipėdos energijos“ viešosios komunikacijos atstovas Arūnas Liubinavičius ekskursijos metu moksleiviams smagiai bei įtraukiančiai pasakojo, kokias kuro rūšis bendrovė naudoja gaminti šilumai. Vaikai smalsiai domėjosi, kaip šiluma atkeliauja į mūsų namus, kokiomis žaliavomis ar būdais bei kiek mėnesių per metus šildome pastatus.

Ekskursijos dalyviai aplankė lauko erdvę ir katilų salę, kuriose įprastai kiti žmonės, ne bendrovės darbuotojai, patekti negali. Moksleiviams teko neeilinė galimybė pamatyti sandėlį, į kurį tiekiamas biokuras, katilų salėje apžiūrėti vandens šildymo ir garo katilus.

Tradiciškai tokios ekskursijos siūlomos vyresniųjų klasių moksleiviams, tačiau pagal susitarimą priimami ir žemesniųjų klasių moksleiviai, studentai, įvairių profesijų atstovų grupės ar smalsūs miestiečiai. Ekskursijų metu klaipėdiečiai supažindinami su elektros ir šilumos gamybos technologijomis bei procesais, ilgamete AB „Klaipėdos energijos” istorija.

Artėjat pavasariui šilumos kainos AB „Klaipėdos energija“ klientams ėmė tirpti. Už paskutinio žiemos mėnesio šildymo paslaugas bendrovės klientai gali tikėtis mažesnių sąskaitų, nes vasariui nustatytos mažesnės šilumos kainos nei praėjusį mėnesį.

Vasarį AB „Klaipėdos energija“ paslaugomis besinaudojantys klientai už šilumą mokės 7,41 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM. Tai yra 15,4 proc. mažiau nei prieš metus ir apie 1 proc. mažiau nei šių metų sausį.

Šildymo kainą mažina pingančios gamtinės dujos

Pastebima, kad šilumos kainos pikas pasiekiamas sausio, vasario mėnesiais, o artėjant pavasariui ir mažėjant šilumos poreikiui kainos krenta. „Tai susiję su kuro rinkos tendencijomis: traukiantis žiemai mažėja kuro paklausa, jis pinga, pigiau šilumą parduoda ir nepriklausomi gamintojai“, – teigia Rolandas Baltuonis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pagrindine priežastimi lėmusia vasario kainų korekciją – gamtinių dujų atpigimas. Paskutinį žiemos mėnesį gamtinės dujos Klaipėdos ir Gargždų centralizuotam šildymui bus perkamos apie 18 proc. mažesne kaina nei sausį. Nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos vidutinė kaina ir perkamo biokuro kainos vasarį nežymiai didėjo.

Sąskaitų dydį lemia ir lauko temperatūros pokyčiai

Pagal preliminarius skaičiavimus, vasarį apie 84 proc. AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos bus pagaminta iš biokuro bei nupirkta iš uostamiestyje veikiančių nepriklausomų gamintojų. Likusią kuro dalį – apie 16 proc. – sudarys gamtinės dujos.

„Kai lauke temperatūra nukrenta žemiau nulio, nepriklausomų gamintojų ir mūsų bendrovės turimų biokuro katilų pajėgumo nebeužtenka pagaminti reikiamą šilumos kiekį, tenka naudoti brangesnį kurą – gamtines dujas. Bet jei orai vasarį bus teigiami ar panašūs kaip prieš metus, tikėtina, kad mūsų klientai sulauks mažesnių sąskaitų nei pernai“, – sakė R. Baltuonis.

AB „Klaipėdos energija“ centralizuoto šildymo paslaugas teikia Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, įstaigoms, verslo subjektams.

Daugiau informacijos apie bendrovės kainas skelbiama čia.

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos universitetas surengė konferenciją bei diskusiją, kurių metu apžvelgta buvusios jėgainės „Geoterma“ techniniai veikimo principai ir techninių problemų sprendimo būdai. Gerąja patirtimi bei įžvalgomis dalijosi geotermijos ekspertai iš Islandijos, Šveicarijos, Belgijos ir Lenkijos.

Atsižvelgdama į išvadas ir rekomendacijas, „Klaipėdos energija“ tęs darbus suburtoje darbo grupėje, sieks tikslo sukurti tinkamą, šiuolaikinėmis technologijomis paremtą, verslo modelį bei sumažinti šilumos kainą vartotojui.

Plačiau apie konferenciją čia.