Šiandien uostamiestyje baigiamas šildymo sezonas 

Klaipėdos mieste šiandien baigiamas 2023–2024 metų šildymo sezonas. Kuriuo dienos metu būstuose radiatoriai jau nebešildys, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų.  

Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką.  

Pernai  spalio 18-ąją visame mieste prasidėjo oficialus šildymo sezonas. Kiek anksčiau, nuo spalio 13 dienos, Klaipėdoje jau buvo pradėtos šildyti ugdymo įstaigos, taip pat savivaldybei pavaldžios socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos. 

Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl nepalankių orų pernai šildymo sezonas Klaipėdoje buvo tęsiamas iki gegužės 3 dienos, 2022 metais – iki gegužės 5 dienos. 

Skelbiame gegužės mėnesio šildymo kainas uostamiesčio ir Gargždų gyventojams

Klaipėdos ir rajono gyventojams centralizuotą šilumą teikianti AB „Klaipėdos energija“ praneša apie paskaičiuotas gegužės mėnesio šildymo kainas. Jos bus beveik 11,5 procento mažesnės nei pernai gegužę ir 3,5 procento mažesnės nei šį balandį.

Gegužę bendrovės paslaugomis besinaudojantys vartotojai už šilumą mokės 5,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM. 

Viena iš priežasčių, lėmusių paskutinio pavasario mėnesio kainų kritimą – pagrindinio energetinio ištekliaus, naudojamo šilumai gaminti – biokuro atpigimas. Gegužę jis bus perkamas 6,3 procento mažesne kaina nei balandį. Nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos vidutinė kaina taip pat mažėjo apie 21,5 procento, tuo tarpu perkamų gamtinių dujų žaliavos kaina padidėjo 18,8 procento. Dėl mažėjančio dujų poreikio ir suvartojimo šilumos gamybai taip pat didėja ir šilumos kainoje įskaičiuota gamtinių dujų skirstymo kaštų dedamoji dalis, kuri yra fiksuota pagal metinius bendrovės pajėgumus ir poreikius, tačiau skaičiuojant mėnesio kainą yra perskaičiuojama ir padalinama pagal prognozuojamą suvartojimą.

Gegužę apie 55 procentus visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš Nepriklausomų šilumos gamintojų, sąnaudos. Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža. 

„Klaipėdos energija“ atkreipia vartotojų dėmesį, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos ir Gargždų savivaldybės. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl nepalankių orų pernai šildymo sezonas Klaipėdoje buvo tęsiamas iki gegužės 3 dienos, 2022 metais – iki gegužės 5 dienos.

Skelbiame audito komiteto narių atranką

Audito komiteto narių kandidatų prašymai priimami 30 (trisdešimt) dienų nuo Audito komiteto nario atrankos skelbimo pateikiant juos elektroninio pašto adresu [email protected] nuoroda „Audito komiteto narys“ nurodant kompetencijos sritį

Kandidatas privalo pateikti:  

  1. Gyvenimo aprašymą (CV); 
  2. Motyvacinį laišką; 
  3. Kandidato tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopiją; 
  4. Aukštojo išsilavinimo diplomų kopijas; 
  5. Pasirašytą Kandidato Interesų deklaraciją (Priedas nr. 1); 
  6. Pasirašytą Kandidato paraišką dalyvauti atrankoje ir sąžiningumo deklaraciją (Priedas nr. 2);
  7. Pasirašytą Kandidato Nepriekaištingos reputacijos deklaraciją (Priedas nr. 3).

Nuostatos

Priedas nr. 1

Priedas nr. 2

Priedas nr. 3

„Klaipėdos energija“: grąžiname gamtai tai, ką sudeginame šildydami miestą

Miško sodinimas, kadaise buvęs tik miškininkų darbu, dabar yra tapęs gražia ir prasminga švente, kurioje kasmet dalyvauja gamtą mylintys ir tausojantys žmonės. Tarptautinei motinos Žemės dienai pažymėti, pirmą kartą prie iniciatyvos prisijungė AB „Klaipėdos energija“ darbuotojai kartu su šeimos nariais. Visa komanda savo rankomis prisidėjo prie svarbaus tikslo – miško atkūrimo ir įveisimo.

Susitelkė prasmingam darbui

Praėjusį šeštadienį „Klaipėdos energija“ į talką rinkosi VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Šernų girininkijos Miško kvartale.

Kolektyvas, prižiūrimas ir padedamas miškininkų, sodino mišrų medyną, kuriame augs pagrindinės medžių rūšys: pušys, eglės ir beržai. Per 3 valandas susiskirsčiusios poromis komandos sodindamos mišriu būdu atkūrė 2,9 hektaro miško plotą. Iš viso buvo pasodinta 10 350 pušelių ir 1 800 eglučių. Pasak miškininkų, „Klaipėdos energijos“ atkurtas miškas brandą pasieks po 101 metų.

„Bendrovės veikla ir dalyvavimas šioje socialinėje akcijoje yra glaudžiai susiję, nes viena iš mūsų krypčių – mažinti bendrovės veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Miškasodžio iniciatyva siekėme grąžinti gamtai tai, ką sudeginame šildydami gyventojų namus. Taip pat siekiame didinti darbuotojų įsitraukimą, ieškodami ir siūlydami jiems naujų, neišbandytų veiklų. Šis renginys suteikė mums progą turiningai praleisti dieną gamtoje, pabūti bendrystėje su kolektyvu“, – apie miškasodžio prasmę pasakojo „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Surengė edukaciją apie miškininkystę

Pasodinus mišką, komanda įsikūrė poilsiavietėje, kurioje prie kavos ir arbatos puodelio miškininkai pasakojo apie miško atkūrimą, sodmenų išauginimą, miškininkystės istorijas. Surengtoje edukacijoje norintieji galėjo pasitikrinti žinias, atspėjant medžių rūšis arba žvėrių pėdsakus.

Po renginio „Klaipėdos energijos” darbuotojai dalijosi įspūdžiais: „Patiko daryti gerą darbą, tai yra sodinti medelius. Jaučiau pasitenkinimą, kad šeštadienį leidžiu prasmingai”. „Labai patiko pats sodinukų sodinimo procesas ir mintis, kad mano pasodinti medeliai žaliuos dar daug metų”, – antrino kitas kolega.

„Džiaugiamės, kad šiais metais „Klaipėdos energijos“ kolektyvas pasiryžo sudalyvauti miškasodyje, ne tik pabūti gamtoje, bet ir padirbėti sodinant medelius. Lietuvos miškai yra unikalus turtas, kurį tvariai naudodami galime sėkmingai atkurti. Labai gerai vertiname tai, kad kolektyvas su šeimos narias dalyvavo medelių sodinime. Tai – pagarbos gamtai ir sau ir visuomenei ženklas“, – dalijosi mintimis Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

„Klaipėdos energijoje” moksleiviai susipažino su šilumos gamybos procesu

Simono Dacho progimnazijos trečiokai turėjo galimybę susipažinti su energetikos pasauliu iš arti, dalyvaudami edukacinėje ekskursijoje „Klaipėdos energijoje”.

Vaikai pamokose uoliai mokosi apie energetiką, o lankydamiesi „Klaipėdos energijoje“ pamatė, kad energetika gali būti ne tik sudėtinga, bet ir įdomi. Ekskursijos metu mokiniai sužinojo šilumos gamybos ir tiekimo procesus, taip pat apžiūrėjo įrenginių salę. 

Kelionė nuo teorijos iki praktikos mokiniams atvėrė naujas žinias ir parodė, kaip mūsų kasdienybę keičia energetika. Tikimės, kad ši ekskursija paskatins mokinius domėtis energetika ir ateityje rinktis šios srities specialybes.

Kovo sąskaitos už šildymą gyventojams – mažesnės nei vasario

AB „Klaipėdos energija“ paruošė sąskaitas už kovo mėnesio šildymą, kurių dalis jau pasiekė uostamiesčio ir rajono gyventojus. Šių metų pirmasis pavasario mėnuo buvo šiltesnis nei vasaris, todėl ir sąskaitos už šildymą mažėjo.

Šių metų kovo mėnesio šilumos kaina buvo 8 procentais mažesnė nei pernai kovo ir 7 procentais mažesnė nei šių metų vasario. Pirmąjį pavasario mėnesį gyventojams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,10 ct be PVM, prieš metus kovą – 7,87 ct be PVM, o šių metų vasarį – 7,41 ct be PVM.

Orams šylant šildymo sąskaitos traukiasi

Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių mažesnes sumas už šildymą – mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Kuo lauko oro temperatūra didesnė, tuo įprastai mažiau šilumos energijos sunaudojama būstams šildyti. Šiemet kovas buvo 1,8 laipsnio šiltesnis nei pernai kovą ir 1,6 laipsnio šiltesnis nei šį vasarį.

Už šių metų kovą naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 kvadratinių metrų, gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 27 eurų dydžio sąskaitą: 15 procentų mažiau nei pernai kovą ir 33 procentais mažiau nei šį vasarį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai sulauks didesnės, vidutiniškai 51 euro dydžio, sąskaitos už šildymą, tai yra 18 procentų mažiau lyginant su pernai kovu ir 31 procentu mažiau nei šį vasarį. Įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui taip pat daro gyventojų įpročiai bei elgesys, pastatų būklė.

Šildymo sezono pabaigą lemia lauko temperatūra

„Klaipėdos energija“ atkreipia vartotojų dėmesį, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl nepalankių orų pernai šildymo sezonas Klaipėdoje buvo tęsiamas iki gegužės 3 dienos, 2022 metais – iki gegužės 5 dienos.