AB „Klaipėdos energija“ surengė geoterminės jėgainės „Geoterma“ veiklos atnaujinimo ir geotermijos panaudojimo galimybių darbo grupės posėdį, kurio metu pristatyta bendrovės specialistų parengta esamų pajėgumų ir veiklos atkūrimo galimybių bendroji analizė. Taip pat apžvelgtas geotermijos panaudojimo šilumos gamybai potencialas uostamiestyje. Posėdžio metu diskutuota ir apie kitas galimas koncepcijas bei alternatyvas geoterminių vandens išteklių panaudojimo Klaipėdos mieste įvairaus spektro paslaugoms teikti.

2022 metais Klaipėdos miesto savivaldybės taryba „Klaipėdos energijai“ perdavė valdyti 2019 metais bankrutavusios geoterminės jėgainės, buvusios AB „Geotermą“, turtą. Darbo grupė apžvelgė bei dalinosi įžvalgomis apie buvusioje jėgainėje likusių įrenginių būklę, nusidėvėjimo lygį, remonto bei galimas tolimesnes atstatymo ir eksploatavimo galimybes bei problemas.

„Mūsų tikslas buvo pristatyti „Klaipėdos energijos“ komandos atliktą studiją, taikant praktinę patirtį, įgytą pernai geotermijos forume Danijoje bei kovo pradžioje vykusiame forume apie geotermijos vystymą Vokietijoje. Turime sukaupę pakankamai įvairių įžvalgų, kuriomis norėjome pasidalinti. Taip pat šiuo posėdžiu siekėme išgirsti iš darbo grupės kritinių pastabų, nuomonių, išvystyti diskusiją“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Posėdžio metu pristatytas geoterminės jėgainės veiklos atnaujinimui atliktas pirminis šilumos gamybos savikainos vertinimas pagal egzistuojantį geoterminės jėgainės veikimo modelį – išgaunamo geoterminio vandens pašildymą dujomis kūrenamų katilų pagalba. Vertinimo metu esamų atstatytų pajėgumų savikaina buvo lyginama su bendrovėje sėkmingai veikiančiais esamais biokuro katilais, kurie šiuo metu yra naudojami kaip pagrindinis šilumos energijos gamybos šaltinis. Atlikus vertinimą paaiškėjo pirminis indikatyvus geotermijos pagalba išgaunamos šilumos konkurencingumo lygis ir galimų investicijų įtaka pagamintos šilumos savikainai.

„Klaipėdos energija“ pateiktoje analizėje pabrėžė geoterminės energijos išgavimo tipų svarbą, kurie buvo lyginami pagal technologinius, socialinius, aplinkosauginius ir kitus veiksnius. Taip pat buvo identifikuotos suinteresuotosios šalys ir kiekvienos iš jų galimas indėlis į projektą arba iš projekto gaunama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė nauda.

„Šis projektas visų pirma turi būti ekonomiškai gyvybingas – mažinti šilumos gamybos savikainą ir nedidinti išlaidų vartotojams. Turime išvystyti tvarų verslo modelį, kuris teiktų naudą tiek bendrovei, tiek visiems vartotojams. Kaip matome iš galimybių studijos, yra daug rizikų, tačiau sieksime jas eliminuoti ir ieškoti būdų įgyvendinti projektą, kuris būtų visapusiškai naudingas miestui ir suinteresuotoms šalims“, – darbo grupės posėdį reziumavo R. Baltuonis.

AB „Klaipėdos energija“ skelbia balandžio mėnesio centralizuotos šilumos kainas uostamiesčio ir Gargždų gyventojams. Jos bus beveik 18 procentų mažesnės nei praėjusių metų balandį ir 20 procentų mažesnės nei šį kovą.

Kovą klaipėdiečiams ir gargždiškiams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,10 ct/kWh be PVM, o prieš metus balandį – 6,91 ct/kWh be PVM. Nuo šių metų pradžios pastebima šilumos kainos mažėjimo tendencija, kuri išlieka ir šį balandį – šiluma pinga iki 5,68 ct/kWh be PVM.

Krintančiai šilumos kainai taip pat įtakos turi biokuro, naudojamo  šilumos gamybai ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos krintančios kainos. Tai lemia ir besibaigiantis šildymo sezonas, kuris mažina biokuro poreikį rinkoje.

Viso šildymo sezono metu apie 75 procentus visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudos, kurių dalis siekia 61 procentų kintamosios dalies.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža. 

„Klaipėdos energija“ jau paruošė sąskaitas už vasario mėnesio šildymą, kurios netrukus pasieks Klaipėdos ir Gargždų gyventojus. Dėl bene šilčiausio vasario pastaruoju metu bei trumpesnio mėnesio, mažėjo ir šilumos suvartojimas.

Vasario šilumos kaina lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 15 procentų mažesnė nei praėjusių metų vasarį. Paskutinį žiemos mėnesį bendrovės vartotojams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,41 ct (be PVM), praėjusiais metais tuo pat metu – 8,76 ct (be PVM), šį sausį – 7,49 ct (be PVM).

„Lauko oro temperatūros pokyčiai lemia gyventojų šildymo sąskaitų svyravimus, kurie susiję su šilumos poreikiu ir jos suvartojimo kiekiu. Kadangi šaltasis sezonas pamažu eina į pabaigą, tad ir būstams apšildyti šilumos reikia mažiau. Kitaip tariant, kuo šilčiau lauke, tuo sąskaitos už šildymą mažesnės“, – dėsto „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.  

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šis vasaris buvo vienas šiltesnių per pastaruosius kelis dešimtmečius. Vidutinė lauko oro temperatūra siekė 3 laipsnius šilumos. Šiemet buvo 1,3 laipsniu šilčiau nei pernai vasarį. Todėl už vasarį naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 kvadratinių metrų, gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 30 eurų dydžio sąskaitą. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai sulauks didesnės, vidutiniškai 57 eurų dydžio, sąskaitos už šildymą.

„Klaipėdos energija“ atkreipia vartotojų dėmesį,  kad įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui taip pat daro gyventojų įpročiai bei elgesys, pastatų būklė.

Centralizuotas šildymo paslaugas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, įstaigoms ir verslo atstovams teikianti AB „Klaipėdos energija“ skelbia kovo šilumos kainas. Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas vartotojams taip pat gali kainuoti mažiau.

Kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuos 7,10 ct be PVM – beveik 10 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą ir 4 proc. mažiau nei šį vasarį.

Pinga kuras

Pagrindinių energetinių išteklių – biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų  šilumos gamybai, ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainų mažėjimo tendencijos, leido sumažinti kovo mėnesio šilumos kainą. Dėl šiltos žiemos, mažesnių vartojimo poreikių ir aukšto Europos saugyklų užpildymo gamtinėmis dujomis pastebima, kad dujų kainos pamažu grįžta į 2021 metų lygį. Šiltesniais mėnesiais šilumos poreikis tinkle daugiausia yra dengiamas iš šilumos gamybos atsinaujinančiais ištekliais – biokuru. Dėl šios priežasties gamybos poreikis iš gamtinių dujų natūraliai yra mažesnis, lyginant su praėjusiais šildymo sezono mėnesiais.

„Besibaigiantis šildymo sezonas mažina ir pagrindinio šilumos gamybos kuro – biokuro poreikį rinkoje, taip pat mažindamas ir žaliavos kainą. Remiantis paskutiniais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis Lietuvoje biokuras yra pigiausias tarp Baltijos šalių ir tikėtina, jog taip bus ir toliau. Šio proceso teigiamą pokytį, vykdydami šilumos tiekimo veiklą, pajautėme ir mes, todėl tai leido išlaikyti mažėjančias kainas ir gyventojams,“ – argumentuoja „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

Oro temperatūros ir gyventojų įpročių įtaka

Šildymo sąskaitų dydžiui didžiausią įtaką daro lauko oro temperatūra.  

„Būtent lauko oro temperatūros pokyčiai lemia gyventojų sąskaitų svyravimus, kurie susiję su šilumos poreikiu ir jos suvartojimo kiekiu. Kadangi šaltasis sezonas pamažu eina į pabaigą, tad ir būstams apšildyti šilumos reikia mažiau“, – teigia R. Baltuonis.  

Galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi ir gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos suvartojimą daugiabučiams namams ir kitiems pastatams šildyti lemia pastatų būklė. Sumažinti šilumos nuostoliams rekomenduojama renovuoti pastatą, palaikyti šilumos punkto įrenginių tinkamą techninę būklę, nustatyti optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiką automatizuotame šilumos punkte,  užsandarinti buto langus ir balkonus.

Kainą lemiantys procesai

Šildymo sezono metu apie 75 proc. visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudos, kurių dalis siekia 61 proc. kintamosios dalies. Lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, nedidelė nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija Klaipėdoje riboja galimybes tikėtis mažiausios superkamos šilumos kainos.

Tačiau šalčiausiais mėnesiais Klaipėdos miesto gyventojų aprūpinti šiluma neužtenka nepriklausomų šilumos gamintojų katiluose gaminamos šilumos galios, todėl trūkstamą šilumos poreikį bendrovė gamina deginant brangų iškastinį kurą. Taip pat ir biržoje Klaipėdos apskrityje susiformavusi biokuro kaina yra kiek didesnė nei kitose apskrityse. Tai irgi turi įtakos aukštesnei tiekiamos šilumos kainai vartotojams, lyginant su kitais Lietuvos miestais.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža. 

Daugiau informacijos apie „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kainas skelbiama čia.

Praėjusią savaitę patikėjimo teise „Klaipėdos energijos“ valdomoje „Geotermos“ jėgainėje lankėsi LR Energetikos Ministras Dainius Kreivys. Anksčiau darbo ministerijoje  metu, ne kartą prieš tai jėgainėje lankęsis D. Kreivys, šio vizito metu su „Klaipėdos energijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos universiteto atstovais beui buvusiais „Geotermos” darbuotojais diskutavo apie jėgainės veiklos ir turto, perimto po bendrovės bankroto, įveiklinimo galimybes.

Ministrui buvo trumpai pristatytas pirminis vertinimas dėl tolimesnio turto atstatymo į projektinį lygį, ekonominis pagrįstumas ir tolimesni žingsniai, siekiant įvertinti galimybę panaudoti geotermiją ir esamą įrangą šilumos gamybai. Kaip esamos būklės perimto turto panaudojimo galimybes D. Kreivys įvardijo:

• dujinių katilų panaudojimą šilumai tiekti piko laikotarpiais
• išnaudoti akumuliacinę talpą, esančią „Geotermos“ katilinėje
• panaudoti geoterminį vandenį Klaipėdos universiteto ir Lietuvos jūsų muziejaus tyrimams atlikti

Ministras pabrėžė, kad pati geotermija kaip atsinaujinantis energijos šaltinis yra ypač svarbus, kuris turėtų būti įveiklintas, nepaisant esamo turto panaudojimo galimybių.

Kviečiame savo klientus saugoti gamtą ir atsisakyti popierinių sąskaitų. Siūlome naudotis e-paslauga, kurioje kiekvieną mėnesį matysite naują sąskaitą, mėnesio pabaigoje lengvai deklaruosite apskaitos prietaisų rodmenis bei apmokėsite už suteiktas paslaugas. 

Elektroniniu būdu pateikta sąskaita turi privalumų – visada ją gausite anksčiau nei paštu popieriuje spausdintą sąskaitą. Elektroninė sąskaita nepasimes, ją matysite e-paslaugų puslapyje arba galėsite išsisaugoti kompiuterinėje laikmenoje.  

Pradėjus naudotis e-paslauga, sąskaitų paštu nebesiųsime. 

Norint prisijungti prie e-paslaugų UŽSIREGISTRUOKITE ČIA arba skambinkite tel. nr. +370 46 39 2222. 

Patogu. Ekologiška. Saugu. Operatyvu. Nemokama. 

Kodėl verta naudotis e-paslauga, plačiau sužinokite čia. Visą Jums aktualią informaciją taip pat rasite bendrovės socialiniame tinkle Facebook. 

Informuojame, kad, vadovaujantis 2019 m. birželio 6 d. LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu Nr. XIII-2166 (TAR, 2019-06-19, Nr. 9862; su vėlesniais pakeitimais)), LRV 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ (TAR, 2019-06-19, Nr. 9862; su vėlesniais pakeitimais) ir LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 patvirtintu Elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), skirstomųjų dujotiekių, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašu “ (TAR, 2020-10-13, Nr. 21224; su vėlesniais pakeitimais), yra parengtas ir LR energetikos ministrui pateiktas tvirtinti Klaipėdos miesto pietinės dalies šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų teritorijų planas (toliau – Planas).

Plano iniciatorius – AB „Klaipėdos energija“ kontaktinė informacija: Danės g. 8, Klaipėda LT-92109, tel. +370 46 410 859, el. paštas [email protected], interneto svetainė www.klenergija.lt.

Plano rengėjas  –  VĮ Registrų centras Lvivo g. 25-101, 09320 Vilnius. Papildomais klausimais galite kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro, Vakarų Lietuvos 1 grupės vadovą Evaldą Lukšą el. p. [email protected] arba tel. +370 659 13 447.

Plano tikslas – parengti, tenkinant viešąjį interesą, Klaipėdos miesto pietinėje dalyje esančių šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų planą (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto).

SŽNS Planas

Vertinkime ir didžiuokimės savo šalimi. Su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!