AB “Klaipėdos energija” pasirašė sutartį su Kauno technologijos universitetu (KTU) dėl paslaugų, padėsiančių įvertinti geoterminių gręžinių būklę bei išspręsti jų eksploatavimo problemas. KTU mokslininkų grupei vadovaus Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, geoenergetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorijos „Geoenergy Lab“ vadovas Mayur Pal. Profesorius yra sukaupęs didelę tarptautinę patirtį naftos ir dujų tyrimo centruose, pastaruosius 17 m. vadovavo tyrimų komandoms ir įgyvendino didelės vertės tyrimų projektus Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Katare ir kitose šalyse. 

 

„Mūsų siekis yra atgaivinti geoterminės energijos panaudojimą šilumos energijos gavybai, kuri būtų naudojama tiekiant šilumą Klaipėdos miesto gyventojams. Susidūrėme su geotermijos panaudojimo galimybių iššūkiais, tad ieškome būdų, kaip juos įveikti. Džiaugiamės, kad pasaulyje pripažintas mokslininkas prof. Mayur Pal sutiko pasidalinti savo mokslinėmis žiniomis ir patirtimi“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

 

 Pigesnės ir draugiškesnės aplinkai energijos link 

 Klaipėda yra Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos zonoje, kuri pasižymi aukštos temperatūros (35 – 90 ^oC) geoterminio vandens klodais nedideliame (1-2 km) gylyje. Tai yra didelis geoterminis potencialas – čia sukaupti milžiniški energijos kiekiai, kurių efektyvus panaudojimas leistų atpiginti šilumą gyventojams, tuo pačiu užtikrinant mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Pastarąjį dešimtmetį šilumos gamybos srityje įvyko ženklūs pokyčiai – nuo dujų, anglies ir mazuto deginimo pereita prie tvaraus biokuro, kurio didžiąją dalį sudaro miško kirtimo liekanos. Taip pat padidėjo šilumos dalis, išgaunamos deginant atliekas. Geoterminė energija – tai tvari ateities energija. Ši energetika sėkmingai vystoma daugelyje Europos šalių: Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt. Be energijos gamybos, aukšto druskingumo geoterminis vanduo yra sėkmingai naudojamas rekreacijoje, medicinoje ir kitose srityse. 

 Klaipėdoje 2002 – 2017 m. veikusi parodomoji geoterminė jėgainė įrodė, kad Lietuvoje geoterminę energiją galima panaudoti centralizuoto šildymo sistemoje. Deja, per savo veikimo laikotarpį ši jėgainė susidūrė su techniniais ir ekonominiais iššūkiais, kurių nepavyko išspręsti ir jėgainė buvo sustabdyta. Bet šie iššūkiai tuo pačiu buvo ir pamokos, kurias išmokus,  geoterminę energiją galima būtų panaudoti centralizuotam šildymui. 

 Šiuolaikiniai moksliniai metodai – paspirtis geotermijai 

2022 m. jėgainės turtą perėmė Klaipėdos m. savivaldybė ir patikėjimo teise perdavė savivaldybės valdomai įmonei AB „Klaipėdos energija“. 2023 m. Klaipėdos mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje yra specialistai iš įvairių institucijų: Klaipėdos m. savivaldybės, Klaipėdos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos geotermijos asociacijos ir kt. Grupės tikslas – parengti geoterminės jėgainės veiklos atnaujinimo planą ir parengti koncepciją geoterminio vandens panaudojimo įvairaus spektro paslaugoms teikti. Šios darbo grupės sudėtyje yra ir prof. Mayur Pal. Kalbėdamas apie geoterminės energijos potencialą Lietuvoje, profesorius pažymėjo: „Lietuva viena pirmųjų Baltijos šalyse pradėjo statyti geoterminę jėgainę. Gaila, kad Klaipėdos geoterminė jėgainė šiuo metu neveikia. Tačiau galbūt bus įmanoma jos veiklą atkurti ir vėl pasinaudoti geoterminiais ištekliais. Jėgainė jau turi daug infrastruktūros, kurią būtų galima panaudoti iš naujo, ir tai yra didelis privalumas“. 

Pasirašydami bendradarbiavimo sutartį, AB „Klaipėdos energija“ ir KTU mokslininkai siekia įvertinti buvusios jėgainės darbo technologines problemas ir numatyti jų sprendimų būdus. Mokslininkų grupė tirs geoterminio vandens srauto grąžinimo į gelmes, infrastruktūros medžiagų atsparumo didelio druskingumo geoterminio vandens poveikiui, gręžinių būklės įvertinimo, jų veikimo ilgaamžiškumo užtikrinimo ir kt. problemas. Tyrimams mokslininkai pasitelks matematinio modeliavimo programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius ir sukurti 3D jų modelius. Taip pat bus pateikta gręžinių atstatymo ir jų veiklos kaštų analizė. Profesorius M. Pal neslepia, kad gali tekti susidurti su iššūkiais, tokiais kaip turimų patikimų duomenų trūkumas arba jų neapibrėžtumas. Tačiau, mokslininko teigimu, jo vadovaujama profesionali komanda yra sukūrusi pažangias darbo eigas ir metodus, skirtus duomenų neapibrėžtumui tvarkyti, bei planuoja juos panaudoti šiame projekte minėtiems iššūkiams įveikti. 

Žurnalistai klausia: „Kaip išgyvensime šildymo sezoną?“. Į šį klausimą savo atsakymus LTV laidoje „Lietuva kalba“ pateikia Lietuvos energetikos ekspertai.

Continue reading →

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas:

 

 

Continue reading →

Klaipėdos miestas	MWh	Gargždų miestas	MWh
Šilumos poreikis	25250,540	Šilumos poreikis
AB „Klaipėdos energija“ šilumos gamyba	236,000	AB „Klaipėdos energija“ šilumos gamyba	1211,900
Supirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų:	25014,540	Supirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų:	–
1. UAB ,,Miesto energija“	930,280	1.
2. AB ,,Klaipėdos baldai“	1215,650	2.
3. AB ,,Klaipėdos mediena“	2751,110	3.
4. UAB „Pramonės energija“	0
5. UAB „Gren Klaipėda“	20117,500

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2021 m. spalio 12 d. mieste pradedamas šildymo sezonas. Sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas bei prognozes.

„Atsižvelgdami į gyventojų, nuogąstaujančių dėl šiemet brangstančio šildymo, prašymus ir palankias oro sąlygas iki šiol įjungti šildymo mieste neskubėjome. Pastarosiomis dienomis nusistovėjusius saulėtus orus, pagal sinoptikų prognozes, artimiausiu laiku pakeis lietus, be to, naktimis vis dažniau pašąla, todėl tam, kad butuose būtų komfortiška ir žmonės nepradėtų sirgti, apsispręsta pradėti šildymą visame mieste“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per 3 dienas. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato šilumos prižiūrėtojo.

Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus, balsų daugumos sprendimu gali patys apsispręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios – ji nebūtinai turi sutapti su  savivaldybės nustatyta šildymo sezono pradžia. Kai kurios miesto įstaigos ir įmonės šildymą pradėjo anksčiau, tarp jų – ir Klaipėdos universitetinė ligoninė (nuo rugsėjo 28 d.). Galimybe anksčiau pradėti šildytis pasinaudojo ir vieno miesto gyvenamojo namo gyventojai.

Savivaldybei priklausančias ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat socialinių paslaugų įstaigas centralizuotai šildyti pradėta nuo š. m. spalio 4 d.

Pernai šildymo sezonas visame uostamiestyje buvo pradėtas spalio 15 dieną.

 

Šią savaitę lauko oro temperatūra dar pakankamai aukšta – vidutinė paros temperatūra Klaipėdoje laikosi tarp 13-14 ^OC, saulėtomis dienomis termometrų stulpeliai pasiekia ir 17 ^OC. Ankstesniais metais, vyraujant tokiems šiltiems orams, centralizuotas šildymas uostamiestyje nebūdavo pradedamas. Bet, kaip ir kasmet tokiu laiku, visuomenė skyla į dvi grupes: vieni reikalauja nedelsiant pradėti šildymo sezoną, o kiti, baimindamiesi prognozuojamų didelių šildymo sąskaitų, kategoriškai pasisako prieš šilumos įjungimą. Kokia išeitis?

Sprendžia gyventojai

Klaipėdos energetikų teigimu, šildymo sezonas jau prasidėjo – atskiri namai, biurai, prekybos centrai įsijungė šildymą. Ir lygiai taip pat bet kurio daugiabučio gyventojai gali mėgautis šiluma nelaukdami oficialaus šildymo sezono paskelbimo.

„Kad savo būstuose gyventumėte šiltai ir komfortiškai, seniai nebereikia nei miesto valdžios, nei energetikų leidimo. Jei namo gyventojų dauguma nori pradėti šildytis, jie turi kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, ir šis per pusdienį gali sutvarkyti formalumus bei į namo radiatorius paleisti šilumą“,- sakė Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Lygiai taip pat prasidėjus oficialiam šildymo sezonui daugiabučio gyventojai gali nuspręsti nesišildyti. Pasak energetikų, tokių atvejų taip pat yra buvę ne kartą.

Šildymą reguliuoja automatika

Besibaiminantiems didelių sąskaitų ir dėl to vengiantiems pradėti šildyti savo namus energetikai turi kontrargumentą: Klaipėdoje 83 proc. daugiabučių namų yra įrengti automatizuoti šilumos punktai, o tai reiškia, kad lauke esant aukštesnei temperatūrai šilumos tiekimas į namą nevyksta.

„Namų su automatizuotais šilumos punktais privalumas, kad būtent šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kai naktimis šaltoka, o dienomis plieskia saulė, jie šildomi tik tuomet, kai lauke oras atvėsta. Kai lauke šilta, su temperatūros davikliais sujungta automatika šilumos į namą neįleidžia, skaitiklis nesisuka, už šildymą mokėti nereikia“, – aiškino A. Smaguris. 

Specialistas priminė, jog tų namų, kuriuose dar yra seni neautomatizuoti šilumos punktai, savininkai turėtų paskubėti pasinaudoti valstybės parama šildymo sistemos atnaujinimui. Apie vadinamąją mažąją renovaciją informaciją skelbia http://www.betalt.lt/

 

 

 

 

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas:

bendrovės Klaipėdos miesto boilerinių pardavimų aukcionai:

 

Continue reading →

 

 

Centralizuoto šildymo sezono pradžiai Klaipėdos energetikai gerų žinių turi nedaug.

 

„Lyginant su praėjusiais metais tik mūsų sąnaudos – pastovioji kainos dalis – liko nepakitusi. O kuras ir iš kitų gamintojų superkama šiluma, kas sudaro apie 60 procentų visos šilumos kainos, brango labai ženkliai“, – sakė Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ Finansų direktorius.

 

Per metus daugiau nei dvigubai išaugo gamtinių dujų kaina, 32 proc. brango biokuras, bet labiausiai, net 88,6 proc., pabrango iš nepriklausomų gamintojų (NŠG) superkama šiluma.

 

Didžiausias iš Klaipėdoje veikiančių NŠG – UAB „Gren Klaipėda“ – šilumą miestui parduos net 106,4 proc., arba 2,1 karto, brangiau nei prieš metus, po 2,25 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tuo tarpu identiška atliekas deginanti UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ pagamintą šilumą laikinosios sostinės energetikams spalį siūlo už 1,41 ct/kWh.

 

Įvertinus visus kuro ir superkamos šilumos kainų pokyčius, spalį šiluma Klaipėdoje kainuos 21,25 proc. brangiau nei rugsėjį – 4,85 ct/kWh. Lyginant su  2020 m. spaliu kaina didėja 37,8 proc.

 

Tokios pat šilumos brangimo tendencijos stebimos visoje Lietuvoje. Brangiau nei  klaipėdiečiai už centralizuoto šildymo paslaugą spalį mokės Vilniaus ir Šiaulių klientai.

 

„Iš savo pusės esame atsinaujinę, maksimaliai pasiruošę naujam šildymo sezonui. Šiemet rekonstravome apie 10 km šilumos trasų, iki rekordinio lygio sumažinome technologinius nuostolius. Bet, kaip ir visi energetikai, esame priklausomi nuo pasaulinių kuro rinkos tendencijų. Brangsta viskas: benzinas, dyzelinas, dujos, mazutas, biokuras, elektros energija. Išlaikyti tokių kainų, kokios buvo prieš metus, nepavyks niekam“,  – teigia Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Visgi, Klaipėdos energetikų teigimu, vertinant pastarojo dešimtmečio šilumos kainų pokyčius, šis spalis uostamiestyje nebus išskirtinis – ankstesniais metais yra buvę ir kur kas aukštesnių kainų.  

 

 

 

 

 

 

 

Daugiabučio namo gyventojai kas mėnesį apmoka ir tokią paslaugą: „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“. Tai neišvengiamos išlaidos už namo šilumos punkto ir vidaus sistemų aptarnavimą, remontą, paruošimą šildymo sezonui. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) įsitikinusi, kad trijuose šalies didžiausiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – šios paslaugos mokestis vartotojams gali būti mažesnis, bet trukdo netobuli įstatymai. Visgi, nelaukiant įstatymų pataisų, Klaipėdoje atsirado prielaidos pokyčiams.

AB „Klaipėdos energija“ paslaugą teikti gali

LŠTA rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Energetikos ministeriją atkreipdama dėmesį, kad prieš 10 metų priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai riboja šildymo sistemų prižiūrėtojų konkurenciją ir dėl to Vilniaus, Kauno, Klaipėdos daugiabučių namų savininkai neturi galimybės pasirinkti tinkamiausio paslaugos tiekėjo. Minėtas įstatymas anuomet uždraudė šilumos gamintojams miestuose, turinčiuose virš 150 000 gyventojų, teikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas daugiabučiuose namuose. Tačiau, pasak Lietuvos statistikos departamento, šiuo metu Klaipėdoje yra 149 056 nuolatiniai gyventojai, tad AB „Klaipėdos energija“ atsirado galimybės grįžti į daugiabučių namų aptarnavimo rinką.

„Tiesą sakant, iš priežiūros paslaugų rinkos mes niekur nebuvome pasitraukę – šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą visą laiką teikėme ir teikiame verslo subjektams. Didžiausi Klaipėdos ir Gargždų prekybos ir pramogų centrai, biurų pastatų valdytojai daugelį metų naudojasi mūsų bendrovės priežiūros specialistų paslaugomis. Ir ne tik tie, kuriems tiekiame centralizuotą šilumą, bet ir tie, kurie turi įsirengę savo autonomines katilines“, – pasakojo Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas. 

Padalinio vadovas priminė, jog AB „Klaipėdos energija“ veiklą vykdo pagal tarptautinius ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 45001 standartų reikalavimus.

„Kalbant paprastai, visa mūsų veikla jau daugiau nei 15 metų yra stebima ir tikrinama tarptautinių auditorių. Todėl teikiamų paslaugų organizavimas bei kokybė, darbuotojų parengimas, jų kvalifikacijos vertinimas vykdomas pagal aukščiausius kriterijus. Mūsų bendrovė – ne vienadienė firma, o 90 metų istoriją perkopusi savivaldybės ir Europos investuotojų kontroliuojama įmonė, atsakanti už teikiamų paslaugų kokybę“, – akcentavo A. Smaguris,

Prižiūrėtoją pakeisti gali gyventojai 

Prieš dešimtmetį, kai AB „Klaipėdos energija“ daugiabučiams namams teikė šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas, jų įkainiai buvo mažiausi mieste. Pasitraukus tuomet didžiausiam rinkos dalyviui, aptarnavimo įkainiai mieste kilo, bet, pasak energetikų, aptarnavimo kokybė – ne. Geriausiai tai iliustruoja šildymo sezono pradžia, kai mieste paskelbiamas oficialus šildymo sezonas, o gyventojai šilumos nesulaukia dar 3  ar daugiau dienų.

„Mažos įmonės turi vos kelis darbuotojus ir jie fiziškai nespėja per dieną aplankyti kiekvieno namo ir jame paleisti ar sureguliuoti šildymo įrenginių“, – aiškino A. Smaguris.

Anksčiau namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją pasirinkdavo gyventojai, tačiau dabar namų administratoriai šią paslaugą, dažniausiai be jokio konkurso ar gyventojų apklausos, patiki partneriams bei dukterinėms kompanijoms, kurios ne visada teikia kokybiškas paslaugas. 

Visgi, įstatymai numato, jog  pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.

„Tiek šalies Vyriausybė, tiek kitos oficialios šalies institucijos įspėja, jog dėl pabrangusių dujų ir biokuro artėjantis šildymo sezonas tikrai bus brangesnis nei pernykštis. Tinkamas šilumos punkto ir šildymo sistemų aptarnavimas leidžia gyventojams sutaupyti ženklias sumas. Tad jei netenkina dabartinių prižiūrėtojo paslaugų kokybė, gyventojai gali inicijuoti kito paslaugos tiekėjo pasirinkimą“, – sakė Arūnas Smaguris.

Šilumos tiekimo tarnybos vadovas priminė, jog kvalifikuotas bendrovės personalas – elektrikai, santechnikai – teikia ne tik nuolatines paslaugas prižiūrimiems namams ar verslo objektams. Juos taip pat galima pasisamdyti ir kitiems darbams: avarijų likvidavimui, gedimų šalinimui, naujų įrengimų sumontavimui.

Daugiau informacijos apie AB „Klaipėdos energija“ šildymo sistemų priežiūros ir kitas paslaugas teiraukitės: Gintas Kuprelis, tel. +370 46 392 768, el. p. [email protected].

 

 

 

AB „Klaipėdos energija“ pastaruoju metu sulaukia gausybės daugiabučių namų bendrijų, administratorių ir gyventojų klausimų apie Klaipėdos mieste esą keičiamą karšto vandens tiekėją. Bendrovė rekomenduoja nereaguoti į šiuos reikalavimus keisti karšto vandens apsirūpinimo būdą, nes kelis dešimtmečius Klaipėdos mieste galiojanti karšto vandens tiekimo sistema ir jos apskaita yra teisėta, nieko keisti nebūtina.

Bendrovės nuomone, dabartinė tvarka tiek ekonominiu, tiek šilumos energijos vartotojų laiko taupymo atžvilgiu yra išskirtinai naudinga galutiniam vartotojui. Šiuo metu esamu karšto vandens apsirūpinimo būdu naudojasi 99,5% bendrovės klientų.

 

AB „Klaipėdos energija“ administracija