AB „Klaipėdos energija“ kviečia Klaipėdos ir Gargždų m. individualių ir daugiabučių namų gyventojus kreiptis į bendrovę ir gauti finansinę paramą keičiant esamą iškastinio kuro (dujos, anglys, skalūnai, durpės) šildymo sistemą į centralizuotai tiekiamos šilumos sistemą.

Vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 31 d.  Nr. D1-492 Aplinkos ministro įsakymu dėl klimato kaitos programos subsidijų, Jūs galite atsisakyti iškastinio kuro ir prisijungti prie ekologišką energiją tiekiančių AB „Klaipėdos energija“ centralizuotų šilumos tinklų.

Siūlome pasinaudoti Valstybine subsidija ir išnaudoti puikią progą atsinaujinti savo šilumos ūkį, turėti naują, modernų bei energiją taupantį šilumos punktą su galimybe reguliuoti naudojamos šilumos kiekį.

Maksimalus subsidijos dydis vieno ar dviejų butų namui – 2 500 Eur, daugiabučiui namui – 10 000 Eur. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui. Prijungiami ne naujesni kaip 5 metų ir iškastinį kurą naudojantys pastatai.

Tinkamomis finansuoti išlaidos yra automatizuotų šilumos punktų įrengimas ir energetinio naudingumo sertifikato išdavimo išlaidos. Bendrovė, įvertinus technines galimybes, įsipareigoja nutiesti šilumos tiekimo vamzdyno atšaką iki gyvenamojo namo savomis lėšomis.

Subsidija teikiama paramos gavėjams, kurie balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pritarė projekto įgyvendinimui.

Programa yra vykdoma vadovaujantis Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu 2021-2030 m. Atsisakant iškastinio kuro siekiama 40% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.

Namai, kuriuos ketinama prijungti prie centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, turi būti savivaldybių patvirtintų specialiųjų ūkio planų numatytose centrinės šilumos tiekimo zonose arba konkurencinėse zonose.

Daugiau informacijos suteiksime telefonu ar el. paštu:

Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis, (8 46) 39 27 50, [email protected]

Veiklos aptarnavimo centro vadovas Egidijus Preibys, (8 46) 39 22 12, [email protected]

 

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas: Continue reading →

 

 

Vasarą tai šen, tai ten Klaipėdoje dingsta karštas vanduo. Gyventojai nerimsta, klausia ar tai ne avarija. Atsakymas – ne. Kur pusdieniui ar kelioms dienoms atjungiami pavieniai namai, ten energetikai tęsia kasmetinius šilumos trasų atnaujinimo darbus. Iki naujo šildymo sezono „Klaipėdos energija“ uostamiestyje yra suplanavusi atnaujinti per 10 kilometrų šilumos trasų.

 

Pavyko sutaupyti milijonus 

 

Sistemingai atlikdama trasų rekonstrukciją ir modernizuodama gamybą per dešimtmetį AB „Klaipėdos energija“  technologinius nuostolius sumažino 18 tūkst. MWh, t. y. 14 proc., ir dėl to bendrovės  vartotojams sąnaudos už kurą sumažėjo 4,3 mln. eurų.

 

Pernai energetikai planavo Klaipėdoje pakeisti 5,23 kilometrų senų trasų ir nutiesti 1 kilometrą į naujai prie centralizuoto šildymo besijungiančius objektus, bet pavyko nuveikti daugiau: mieste atnaujinta ir įrengta 8,79 kilometro vamzdynų.

 

„Dvejiems metams suplanuotus trasų keitimo darbus spėjom atlikti dar pernai, tad šiemet liko tik sutvarkyti popierinius formalumus. Stebint, koks kainų šuolis įvyko per metus, kai metalas, vamzdžiai pabrango kone 50 procentų, bendrovė sutaupė ženklias sumas, kurias bus galima nukreipti į kitas energetinio ūkio atnaujinimo sritis“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

 

Sėkmingai įvykdžiusi viešųjų pirkimų procedūras AB „Klaipėdos energija“ sutaupė 2,53 milijono eurų. Vadovas pabrėžė, kad į trasų rekonstrukcijos konkursus Klaipėdoje pavyko pritraukti arti 15 įmonių ir jų konkurencija lėmė mažiausias tokių darbų kainas šalyje.

 

Šiemet trasų keitimo planai dar ambicingesni – iki naujo šildymo sezono bendrovė Klaipėdoje yra numačiusi atnaujinti 9,8 kilometrų šilumos trasų bei nutiesti įvadus naujiems vartotojams.

 

Sparčiau atnaujinti šilumos tinklus skatina ir Europos Sąjunga – pernai vykdytiems vamzdynų rekonstrukcijos projektams AB „Klaipėdos energija“ išleido 4,94 mln. eurų, o iš europinių fondų gavo 1,64 mln. eurų paramos. Šiais metais analogiškiems projektams iš ES fondų skirta 825,3 tūkst. eurų.

 

Nepatogumai – laikini, nauda – dešimtmečiams

 

Apie planuojamus atjungimus AB „Klaipėdos energija“ iš anksto informuoja namo administratorius, šildymo sistemų prižiūrėtojus, kurie šią žinią turi perduoti gyventojams. Taip pat atjungimų grafikus energetikai skelbia savo svetainėje www.klenergija.lt.

 

„Mūsų klientai vis klausia, ar negalime trasų keitimo vykdyti nestabdydami šilumos tiekimo, kad nereikėtų gyventi be karšto vandens. Gaila, bet kol kas ne visur yra techninės galimybės atlikti darbus be tiekimo nutraukimo. Ten, kur įmanoma, per kelias valandas atliekame perjungimą į kitą vamzdyną. O jei to padaryti neįmanoma, tenka vartotojams atjungti šilumos tiekimą karšto vandens ruošimui  ilgesniam laikui. Nesmagu, bet reiktų suprasti, kad nepatogumai laikini – pakeitus vamzdyną jie tarnaus 40-50 metų“, – aiškino Darius Zakarauskas, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tinklų tarnybos vadovas.

 

Iš 220 kilometrų šilumos trasų, esančių Klaipėdos mieste, AB „Klaipėdos energija“ yra atnaujinusi per 130 kilometrų. Nauji vamzdynai teikia visokeriopą naudą: dėl geresnės izoliacijos mažėja šilumos nuostoliai, sudeginama mažiau kuro, tad mieste švarėja oras. Efektyvesnis šilumos tiekimas mažina ir vartotojų išlaidas šildymo paslaugoms, be to nauji vamzdynai yra patikimesni ir saugesni – sandariame apšiltinimo sluoksnyje įmontuoti davikliai leidžia greičiau aptikti tinklų avarijos vietą.

 

Investuojama dėl palankesnių kainų klientams

 

Pagal patvirtintą investicijų planą 2021 metais AB „Klaipėdos energija” yra numačiusi į šilumos gamybą, perdavimo sektorių bei mažmeninio aptarnavimo patobulinimus investuoti 7,81 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus skirta rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus. O kitas prioritetas – didinti šilumos gamybos efektyvumą.

           

„Ant bendrovės padalinių stogų statome dar 2 saulės elektrines ir savo reikmėms gaminsime elektros energiją. Jau baigiame absorbcinio šilumos siurblio montavimo darbus – šis įrenginys padės iš biokuro katilų išeinančių dūmų atgauti per kaminą dykai išmetamą šilumos energiją. Klaipėdos rajoninėje katilinėje projektuojame 3000 m³ šilumos akumuliacinę talpą, kuri leis optimaliau naudoti pigesnį kurą“, – apie technologines naujoves pasakojo A. Katinas.

 

Pasak energetikų, pasaulinė kuro kainų dinamika gerų žinių nežada. Kelerius paskutiniuosius metus džiaugęsi žemomis kuro kainomis ir tuo pačiu mažesnėmis šilumos kainomis klientams, dabar energetikai su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono. Kad dėl smarkiai padidėjusių dujų ir biokuro kainų artėjantis šildymo sezonas gali būti maždaug ketvirtadaliu brangesnis, prognozuoja ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

 

Kaip jau skelbta, gamtinės dujos Lietuvoje buitiniams vartotojams šią vasarą brango iki 50 proc. Gamtinės dujos yra viena iš pagrindinių kuro rūšių, naudojamų šilumos gamybai „Klaipėdos energijoje“. O pagrindinio bendrovės kuro –  biokuro – kainos, kurios vasarą įprastai krisdavo, yra panašios kaip praėjusią žiemą.

 

„Pasaulinių kuro kainų įtakoti negalime. Bet kas tikrai priklauso nuo mūsų pačių – tai kuo efektyviau dirbti, pasitelkti technines naujoves ir taip siekti kuo palankesnės kainos klientams“, – sakė Antanas Katinas.

 

 

 

 

AB „Klaipėdos energija“ dar vienam ekologiniam projektui gavo valstybės paramą – kietųjų dalelių išmetimų mažinimui Šilutės plento katilinėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 200 tūkst. eurų, o bendrovė prie modernizavimo darbų ir įrangos įsigijimo papildomai prisidės apie 330 tūkst. eurų.

Už šias lėšas pagrindinėje uostamiesčio katilinėje bus įsigytas ir sumontuotas dviem biokuro katilams skirtas elektrostatinis filtras, trigubai sumažinsiantis į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekį.

„Švaresnis oras – tai pagrindinis šio projekto privalumas miestui. Bet ne mažiau svarbu, kad elektrostatinis filtras apsaugos mūsų katilų įrangą nuo greito susidėvėjimo, leis išvengti prastovų atliekant jų profilaktiką ir be sustojimų gaminti šilumą iš biokuro, o ne iš brangių gamtinių dujų. Finansinė nauda kasmet sieks apie 135 tūkst. eurų. Tad ši investicija aktuali visiems mūsų klientams – ji turės įtakos skaičiuojant šilumos kainą“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Dabartinėje katilinės sistemoje biokuro katilų dūmai pirmiausia iki 95 procentų yra išvalomi multiciklonuose, po to patenka į kondensacinį ekonomaizerį, kur drėkinami ir kietųjų dalelių kiekis išeinančiuose dūmuose sumažinamas iki 30 mg/Nm³. Įrengus ir pradėjus naudoti elektrostatinį filtrą į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažės iki 10 mg/Nm³.

Įvykdžius šį ekologinį patobulinimą visi keturi Šilutės plento katilinėje esantys biokuro katilai bus maksimaliai netaršūs –  dviem iš jų elektrostatinis filtras jau buvo įrengtas anksčiau. Skaičiuojama, kad pastaroji investicija atsipirks per kiek daugiau nei dvejus metus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl aplinkos oro užterštumo šimtui tūkstančių Lietuvos gyventojų vidutiniškai vis dar tenka 1,5 prarastų sveiko gyvenimo metų. Šis rodiklis du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Siekdama mažinti oro taršą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi „Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2021–2023 metų programos ir priemonių planą“, kuriame vienu iš tikslų įvardintas ir kietųjų dalelių mažinimas ore. 

„Stengiamės pasitelkti ES fondų ir Lietuvos valstybės teikiamą paramą ekologiniams projektams. Iš esmės visos mūsų vykdomos investicijos – trasų rekonstrukcijos, katilinių atnaujinimas, saulės elektrinių įrengimas ir kitos priemonės – susijusios su oro taršos, šiltnamio efekto mažinimu“, – aiškino A. Katinas.

Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, AB „Klaipėdos energija“ rodo sektiną pavyzdį. ”Galime tik pasidžiaugti, kad bendros valstybės bei mūsų bendrovės investicijos į gamtą saugančios bei tausojančius projektus ženkliai pagerins oro kokybę mieste ir tikiuosi, kad tai pajusime visi. Tuo pačiu tai ir puikus bei sektinas pavyzdys ir kitoms pramonės įmonėms bei bendrovėms, kad gamtosauginės iniciatyvos bei konkrečios tai užtikrinančios priemonės – tai nenutrūkstamas ir būtinas procesas”.

AB „Klaipėdos energija“ gamina ir tiekia šilumą centralizuotais šilumos tinklais Klaipėdoje ir Gargžduose. Bendrovės tiekiama šilumos energija atitinka ekologišką A++ standartą, daugiau nei 70 procentų šilumos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.

 

 

 

 

AB ,,Klaipėdos energija“ šilumos kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama kiekvieną mėnesį vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau-Komisija) 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau-Metodika) nuostatomis. Kintamoji šilumos kainos dedamoji perskaičiuojama taikant praėjusio mėnesio gamtinių dujų, mazuto ir biokuro kainas ir įvykusio šilumos supirkimo aukciono vidutinę superkamos šilumos kainą.

2017 m. perskaičiuota lapkričio mėn. šilumos kaina 5,16 ct/kWh (be PVM), lyginant su 2017 m. spalio mėn. šilumos kaina 4,14 ct/kWh (be PVM), didėja 24,6 proc. Kainos išaugimą sąlygoja 34,1 proc. išaugusi kintamoji šilumos kainos dedamoji. 2017 m. lapkričio mėn. šilumos kaina perskaičiuota taikant 2017 m. rugsėjo mėn. pirkto kuro kainas ir šilumos supirkimo aukcione nustatytą lapkričio mėn. vidutinę superkamos šilumos kainą.

Bendrovė gamtines dujas perka iš UAB ,,LITGAS“. Kainų skaičiavimuose yra taikoma gamtinių dujų (žaliavos) įsigijimo ir metinė transportavimo kaina. Lapkričio mėn. šilumos kainos skaičiavime taikoma rugsėjo mėn. gamtinių dujų kaina  (vadovaujantis Metodika) nesikeitė lyginant su spalio mėn. galiojusioje šilumos kainoje įskaičiuota rugpjūčio mėn. gamtinių dujų kaina, todėl įtakos perskaičiuotai galutinei lapkričio mėn. šilumos kainai neturėjo.

Lapkričio mėn. šilumos kainos perskaičiavime yra taikoma Komisijos skelbiama mazuto rinkos kaina, kuri nuo balandžio mėn. nesikeičia. Mazuto kaina neturėjo įtakos perskaičiuotai lapkričio mėn. šilumos kainai.

Bendrovė rugsėjo mėn. biokuro biržoje įsigijo biokuro už 147,07 Eur/tne t.y. 22,7 proc, brangesne nei rugpjūčio mėn. biokuro biržoje pirkto biokuro kaina 119,88 Eur/tne, kuri buvo taikoma skaičiuojant spalio mėn. šilumos kainą. Dėl 22,7 proc. brangesnio biokuro lapkričio mėn. šilumos kaina išaugo 1,2 proc.

Pagrindinė priežastis nulėmusi šilumos kainos augimą, tai 2,4 karto išaugusi lapkričio mėn. aukcione pasiūlytos supirkti šilumos iš nepriklausomų gamintojų vidutinės kainos išaugimas.

AB ,,Klaipėdos energija” šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų superka vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202, nustatyta tvarka ir prioritetais. Nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvaudami šilumos supirkimo aukcionuose kainą nustato laisvai savo nuožiūra, tačiau visais atvejais siūloma kaina negali būti didesnė nei AB ,,Klaipėdos energija” skelbiamos atitinkamo mėnesio palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, nustatytos pagal Supirkimo tvarkos 10 punktą. Bendrovė negali įtakoti nepriklausomų šilumos gamintojų kainų ir privalo supirkti visą šilumą, jei jų siūlomos kainos neviršija bendrovės palyginamųjų šilumos gamybos kainų. 2017 m. lapkričio mėn. aukcione  nepriklausomų gamintojų pasiūlytos šilumos kainos pateiktos 1 pav.

 

1 pav.

 

2017 m. lapkričio mėn.  AB ,,Klaipėdos energija“ paskelbė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas-2,78 ct/kWh (žr. 1 pav.) t. y. viršutinę ribą, už kurią  bendrovė lapkričio mėn. gali supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Lapkričio mėn. paskelbtos palyginamosios sąnaudos buvo 6,9 proc. didesnės nei skelbtos spalio mėn. Šilumos supirkimo aukcione dalyvavo 6 nepriklausomi gamintojai. Visi nepriklausomi gamintojai, išskyrus UAB ,,Fortum Klaipėda“, šilumą gamina degindami biokurą ir tik minėtas nepriklausomas gamintojas šilumą gamina degindamas komunalines atliekas. Aukcione taip pat dalyvavo ir AB ,,Klaipėdos energija“ siūlydama šilumą pagamintą biokuro katilais už 1,24 ct/kWh kainą. Dėl išaugusios biokuro kainos bendrovės lapkričio mėn. siūlomos šilumos, pagamintos biokuro katilais, kaina  6 proc. didesnė nei spalio mėn. siūloma kaina, tačiau, kaip matyti iš 1 pav., bendrovės siūloma kaina buvo pati mažiausia tarp visų kitų nepriklausomų gamintojų, kurie degina biokurą.

Nepriklausomų gamintojų lapkričio mėn. aukcione siūlomų šilumos kainų pokytį, lyginant su spalio mėn. aukciono šilumos kainomis, pateikiame 1 lentelėje.

1 lentelė

2017 m. lapkričio mėn. šilumos supirkimo aukcione dalyvavusių nepriklausomų šilumos gamintojų kainų palyginimas

 

	2017 m. lapkritis	2017 m. spalis	Pokytis
			Absl.	%
Vidutinė pirktos šilumos kaina,  ct/kWh	2,70	1,13	1,57	138,9
AB ,,Home group”	1,99	0,00	1,99	0,0
UAB ,,Pramonės energija”	2,69	0,00	2,69	0,0
AB ,,Klaipėdos baldai”	2,22	0,89	1,33	149,4
UAB ,,Fortum Klaipėda”	2,75	1,15	1,60	139,1
UAB ,,Miesto energija”	2,68	1,08	1,60	148,1
AB ,,Klaipėdos mediena”	1,89	0,00	1,89	100,0
AB ,,Klaipėdos energija”	1,24	1,17	0,07	6,0

 

Lapkričio mėn. šilumos poreikis viršija nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomos parduoti šilumos kiekius, todėl, vadovaujantis Šilumos supirkimo aprašo nuostatomis, bendrovė superka visą nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomą šilumą. Kaip matyti iš 1 lentelės, brangiausiai šilumą pardavė UAB ,,Fortum Klaipėda“ . Šio gamintojo lapkričio mėn. siūloma šilumos kaina, lyginant su spalio mėn. aukcione pasiūlyta šilumos kaina, išaugo 2,4 karto. Kadangi šio nepriklausomo gamintojo pasiūlytas šilumos kiekis  sudarė 73,8 proc. viso pasiūlyto supirkti šilumos kiekio, tai ženkliausiai įtakojo į vidutinės superkamos šilumos kainos išaugimą. UAB ,,Fortum Klaipėda“ 2016 m. lapkričio mėn. šilumos supirkimo aukcione pasiūlyta šilumos kaina 2,38 ct/kWh. t. y. 13,4 proc. žemesnė nei nepriklausomas šilumos gamintojas pasiūlė š. m. lapkričio mėn. aukcionui.

2,4 karto išaugusi lapkričio mėn.  superkamos šilumos kaina, lyginant su 2017 m. spalio mėn. vidutine superkamos šilumos kaina, įtakojo 23,4 proc. į galutinės šilumos kainos augimą.

Šiuo metu AB „Klaipėdos energija“ eksploatuoja du biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, kurių bendra šiluminė galia siekia 20 MWh.  Tai padeda jau nuo katilų paleidimo dienos – 2014 metų  išlaikyti žemiausią šilumos kainą Lietuvoje nešildymo sezono metu. Norint stabilizuoti šilumos kainas Klaipėdoje ir šildymo periodo metu, bendrovė planuoja  pastatyti dar 30 MW galios biokurą deginančius katilus : Klaipėdos rajoninėje katilinėje planuojama pastatyti 20 MW, o Lypkių rajoninėje katilinėje 10 MW. Šių katilų statybos finansavimui planuojama gauti ES paramos lėšas, kurioms jau pateiktos paraiškos, o Lypkių rajoninės katilinės biokuro katilo statybai jau atliktos viešųjų pirkimų procedūros ir parinktas rangovas.