Vienintelė centralizuoto šildymo tiekėja Klaipėdos ir Gargždų gyventojams – AB „Klaipėdos energija“ – jau paruošė sąskaitas už suvartotą šilumos energiją lapkritį. Dėl sumažėjusios šilumos kainos ir šiltesnės nei įprastai rudens pabaigos, už būsto šildymą vartotojai mokės mažiau nei prieš metus. 

Pigiau ir šilčiau nei pernai 

Šį šildymo sezoną bendrovė siekia užtikrinti, kad šilumos kainos mažėtų ar bent išliktų panašios kaip praėjusiais metais. Pastangos jau duoda rezultatų – lapkritį ir gruodį „Klaipėdos energijos“ klientams šildymas kainuos mažiausiai tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų. 

Lapkritį „Klaipėdos energijos” šilumos kaina buvo mažesnė 7 proc. lyginant su praėjusiais metais. Šiemet ji siekė 6,11 ct/kWh be PVM (6,66 ct/kWh su 9 proc. dydžio PVM). Šis pokytis yra svarbiausias veiksnys, sumažinęs klientų išlaidas už šildymą. 

Be to, mažesnes sumas sąskaitose lėmė ir sumažėjęs šilumos suvartojimas. Paprastai, kuo lauko oro temperatūra aukštesnė, tuo mažiau šilumos energijos sunaudojama būstams šildyti. Šiemet lapkritis buvo 2,6 laipsnio šiltesnis nei pernai – vidutinė lauko oro temperatūra siekė 6,1 laipsnius. 

Nauji ir renovuoti pastatai moka mažiau 

Už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 kvadratinių metrų, gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 20 eurų be PVM (22 eurų su PVM) dydžio sąskaitą. Tai yra apie 18 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai sulauks  vidutiniškai 38 eurų be PVM (41 euro su PVM) dydžio sąskaitos už šildymą – tai yra 23 proc. mažiau palyginti su praėjusiais metais. Būtina prisiminti, kad nuo šio šildymo sezono pradžios visoje Lietuvoje nebetaikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, todėl už būsto šildymą gyventojai moka 9 proc. dydžio PVM.   

Sąskaitų už šildymą dydis priklauso nuo gyventojų įpročių, elgesio bei pastato sandarumo. Vartotojai turėtų šilumą naudoti efektyviai, kad ji neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, stebėti ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės.  

AB „Klaipėdos energija“ skelbia gruodžio mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Klaipėdoje ir Gargžduose. Ji sieks 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra 4 procentais mažiau nei pernai gruodį, kai šilumos kilovatvalandė kainavo 6,96 ct be PVM.

 

Lapkričio 8-ąją „Klaipėdos energijoje“ įvyko elektrinės teritorijos konversijos galimybių studijos 4-os alternatyvos antrosios kūrybinės dirbtuvės. Studijos rengėjai MB Bauland dirbtuvių metu pateikė teritorijos įveiklinimo scenarijus atsižvelgiant į pirmųjų kūrybinių dirbtuvių metu suformuotus lūkesčius, pasiūlymus ir įžvalgas su skirtingais įgyvendinimo etapais. 

Projekto rengėjai užsibrėžė tikslą paruošti galimybių studijos AB „Klaipėdos energija“ teritorijos Danės g. 8, ketvirtą įveiklinimo alternatyvą, numatant teritorijoje Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių (AB Klaipėdos vanduo ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) bendrą klientų aptarnavimo centrą su administracinėmis patalpomis.

Šiemet MB Bauland kvies ir į trečiąsias kūrybines dirbtuves, kuriose bus pristatyti detalūs sprendiniai bei vyks diskusijos.   

Vakar, apie 12.35 val., įmonė, vykdanti vandentiekio ir nuotekų įvedimo į gyvenamuosius namus darbus, Baltikalnės mikrorajone pažeidė šilumos tinklų magistralę. Centralizuotos šilumos energijos tiekėjos AB „Klaipėdos energija“ Tinklo eksploatavimo grupės komanda gavusi pranešimą apie įvykį, skubiai nuvyko į incidento vietą, kad kaip įmanoma skubiau sutvarkytų pažeidimą.

Įvertinus situaciją buvo nuspręsta atjungti magistralę, todėl nuo 13.39 val. vartotojams buvo laikinai nutrauktas šilumos energijos tiekimas karštam vandeniui ruošti ir patalpų šildymui. Vartotojai apie gedimą ir numatomą jo pašalinimo laiką (19.00 val.) buvo informuoti SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais.

Siekiant, kad šilumos vartotojai per naktį neliktų be šildymo, buvo priimtas sprendimas sustabdyti nutekėjimą laikinomis priemonėmis. 22.40 val. šiluma vėl pasiekė gyventojus.

Tačiau, siekiant užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą viso šildymo sezono metu, būtina atlikti vamzdyno remontą. Todėl šiandien, nuo 7.30 val., vartotojai vėl buvo informuoti apie šilumos tinklų remonto darbus, kurie bus užbaigti iki 14.00 val.

„Klaipėdos energijos“ žiniomis, įmonė vandentiekio ir nuotekų įvedimo į gyvenamuosius namus darbus vykdė neinformavę bendrovės ir negavę žemės kasimo darbų leidimo. Todėl, neįvertinusi, kokiame aukštyje įrengti „Klaipėdos energijos“ vamzdynai, atlikdama darbus, juos pažeidė.

Nuo 2024-10-30 13.39 val. iki 2024-10-31 14.00 val. šilumos energijos tiekimas laikinai sustabdytas 32 pastatams Baltikalnės ir daliai Šilutės mikrorajonų pastatų: Butsargių g. 10, 11; Kooperacijos g. 3, 3A, 5, 7, 7A, 9; Paryžiaus Komunos g. 16A, 25, 25A; Tilžės g. 9, 11, 13, 19, 21, 23, 23B, 31, 32A, 34, 37, 46A, 48, 48A, 52, 52D, 54, 56, 56B; Šilutės pl. 2.

„Klaipėdos energija“ atsiprašo visų vartotojų už nepatogumus, patiriamus dėl karšto vandens ir šildymo tiekimo sutrikimų.

Bendrovė dėkoja darbuotojams, nedarbo metu operatyviai atsiliepusiems į kvietimą ir dalyvavusiems, šalinat avarinio įvykio šilumos tinkluose pasekmes.

Centralizuotą šildymą Klaipėdos ir Gargždų miestams tiekianti AB „Klaipėdos energija“ šį šildymo sezoną siekia išlaikyti mažesnes arba panašias šilumos kainas kaip pernai. Tai jau matyti – šį lapkritį šilumos kaina vartotojams bus mažesnė nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. 

Lapkritis palankesnis nei pernai 

Paskutinį rudens mėnesį šilumos kaina sieks 6,11 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be pridėtinio vertės mokesčio (PVM) arba 6,66 ct/kWh su PVM. Tai yra beveik 8 proc. mažiau nei pernai lapkritį, kai šilumos kaina siekė  – 6,59 ct/kWh be PVM. Būtina atminti, kad šį šildymo sezoną šalyje nebegalioja nuo 2022-ųjų gyventojams taikyta 9 proc. PVM lengvata centralizuotam šildymui. Tačiau papildomi mokesčiai neturėtų ženkliai išauginti sąskaitų. 

Mažesnę šilumos kainą lėmė tai, kad 40,73 proc. lapkritį reikalingos šilumos bus superkama iš aukcioną laimėjusios „Klaipėdos energijos“. Todėl šiemet vidutinė superkamos šilumos kaina bus 28,81 proc. mažesnė nei pernai lapkritį. Taip pat nuo rugpjūčio 12,5 proc. sumažinta  pastovioji šilumos kainos dedamoji.  

Svarbu paminėti, kad didžiąją dalį visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš Nepriklausomų šilumos gamintojų, sąnaudos. Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.  

Šildymas gali kainuoti pigiau 

„Klaipėdos energija“ atkreipia vartotojų dėmesį, kad šildymo sąskaitų dydžiui daugiausia įtakos turi ne šilumos kaina, o pastato sandarumas – ar šiluma naudojama efektyviai, ar išeina pro nesandarius langus, duris, sienas, ar vidinė pastato šildymo sistema veikia efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, efektyviau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį.  

Jei daugiabučių namų gyventojai pastebi, kad radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, jie turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas. 

Vienintelė centralizuoto šildymo tiekėja Klaipėdos ir Gargždų miestams – AB „Klaipėdos energija“ – pradeda šildymo sezoną. Šilumos tinklai, šilumos gamybos ir tiekimo  įrenginiai yra visiškai paruošti kokybiškai ir patikimai gaminti bei tiekti šilumos energiją vartotojams. 

Naujo šildymo sezono iššūkiams pasiruošta 

Vienas iš pagrindinių bendrovės tikslų – nepertraukiamai tiekti šilumą klientams visus metus. Tačiau nuolatinė įrenginių ir vamzdynų apkrova lemia, kad jie, kaip ir bet koks mechaninis prietaisas, dėvisi ir genda. 

Siekdama užtikrinti sklandžią artėjančio šildymo sezono pradžią, bendrovė nuo gegužės intensyviai ėmėsi paruošiamųjų darbų. Procesas nesustojo net ir vasarą – buvo tikrinami katilai, pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, vertinama, kuriuos reikia remontuoti, o kuriems pakanka įprasto techninio patikrinimo. Ypač daug dėmesio skirta biokuro katilų pakurų, biokuro ir pelenų transporterių remontui. 

„Sėkmingai užbaigus automatikos derinimo ir elektrotechnikos darbus, bendrovė žengs dar vieną žingsnį energijos taupymo link. Jau šį šildymo sezoną planuojama pradėti naudoti akumuliacinę talpą. Joje bus kaupiama biokuro katilais pagaminta šiluma ir esant poreikiui atiduodama į miesto šilumos tinklus. Tokiu būdu gaminama šiluma bus pigesnė nei pagaminta įrenginiais, naudojančiais brangias gamtines dujas”, – komentuoja Techninio aptarnavimo vadovas Artūras Antulis. 

Šaltuoju metų laiku išryškėjo šilumos trasų trūkumai, todėl gegužę ir birželį buvo atlikti vamzdynų hidrauliniai bandymai. 

„Vos pasibaigus šildymo sezonui, pirmasis mūsų komandos darbas yra atlikti hidraulinius bandymus. Jų metu laikinai padidiname slėgį vamzdynuose, kad patikrintume jų stiprumą. Per šiuos bandymus buvo nustatyti ir iškart pašalinti 25 rimtesni šilumos trasų defektai. Tad šilumos tinklai yra paruošti tiekti šilumos energiją ateinantį šildymo sezoną“, – akcentuoja bendrovės Tinklo eksploatavimo grupės vadovas Antanas Zubė. 

Šildymo sezonas turėtų būti palankus gyventojams 

Bendrovė siekia užtikrinti mažesnes arba panašias šilumos kainas šiam šildymo sezonui, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu. Šilumos kainos pokyčius daugiausia lemia kuro kainos. Pastebima, kad pagrindinio bendrovėje naudojamo kuro – biokuro – kainos gali būti kiek mažesnės arba panašios, kaip ir praėjusį sezoną.  

Teigiamų pokyčių kainoms turės ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybos šį rugpjūtį nustatytos naujos šilumos kainos dedamosios, kurios mažėja nuo 2,61 ct/ kWh iki 2,10 ct/ kWh. Jei žaliavų kainos išliks stabilios ir neįvyks kitų neprognozuojamų pokyčių, galima tikėtis dar mažesnių šilumos kainų šį šildymo sezoną. 

Tačiau šį šildymo sezoną šalyje nebegalios nuo 2022-ųjų gyventojams taikyta pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui. Sąskaitose vartotojai prie galutinės kainos matys ir 9 proc. PVM tarifą. 

PVM yra tik vienas iš veiksnių, lemiančių sąskaitos už šilumą dydį. Galutinė suma taip pat priklausys ir nuo kitų dedamųjų dalių: biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš Nepriklausomų šilumos gamintojų. Taip pat yra svarbios ir sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža.  Galutinei sąskaitai įtakos taip pat turi gyventojų šilumos vartojimo įpročiai, pastatų būklė bei lauko oro temperatūra.  

Klaipėdos miesto savivaldybės oficialiu sprendimu šildymas mieste pradedamas spalio 14-ąją. Pastebėjus, kad namuose radiatoriai nešyla, rekomenduojama kreiptis į namų administratorius arba bendrijas. Šį mėnesį šilumos tarifas išliks toks pats, kaip ir pernai spalį – 5,93 ct/kWh be PVM arba 6,46 ct/kWh su 9 proc. PVM. 

„Klaipėdos energija“ centralizuotu šildymu aprūpina per 76 tūkst. vartotojų Klaipėdoje ir Gargžduose.   

 

AB „Klaipėdos energija“ žengia svarbų žingsnį gerindama klientų patirtį. Bendrovė pristato naują iniciatyvą – klientų vertinimo anketą, kuri suteikia galimybę kiekvienam vartotojui išreikšti savo nuomonę apie paslaugas ir pasiūlyti patobulinimų. 

Šis naujas įrankis padės įgyvendinti vieną iš svarbiausių bendrovės strateginių tikslų – gerinti klientų aptarnavimo kokybę. Bendrovei itin svarbu, kad klientai gautų ne tik kokybiškai teikiamas šilumos tiekimo paslaugas, bet ir aukšto lygio aptarnavimą. 

„Kiekviename žingsnyje turime tobulėti, kad mūsų klientai būtų patenkinti. Naujoji klientų vertinimo sistema leis mums tiksliau suprasti, kaip geriausiai atliepti jų lūkesčius ir ką galime padaryti dar geriau, kad patirtis bendraujant su mumis būtų kuo pozityvesnė“, – pažymi „Klaipėdos energijos“ komercijos vadovas Dainius Stancikas.  

Nuo šiol kiekvienas „Klaipėdos energijos“ klientas gali anonimiškai, patogiai ir vos per kelias minutes pateikti savo atsiliepimus. Elektroniniu paštu siunčiama anketa kviečia penkiabalėje skalėje įvertinti Klientų aptarnavimo centro darbuotojų profesionalumą ir bendravimo kultūrą paskutinio kontakto metu, bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, taip pat „Klaipėdos energijos“ įvaizdį ir reputaciją. Be to, vartotojai gali pateikti savo pasiūlymus dėl aptarnavimo ir paslaugų kokybės gerinimo. 

AB „Klaipėdos energija“ tikisi, kad ši naujovė sustiprins ryšį su klientais, skatins atvirą ir skaidrų dialogą bei abipusį pasitikėjimą, prisidėsiantį prie kokybiškų paslaugų kūrimo. 

Rugsėjo 13 dieną AB „Klaipėdos energija” šiluminės elektrinės turbinų salėje vyko elektrinės teritorijos konversijos galimybių studijos 4-os alternatyvos pirmosios kūrybinės dirbtuvės. Renginys subūrė „Klaipėdos energijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, visuomenės, kitų suinteresuotų šalių atstovus ir skirtingų sričių specialistus. Studijos rengėjas, MB Bauland atstovas, pristatė siūlymus ir galimybes, kurios buvo svarstomos kūrybinių dirbtuvių metu. 

 

Kūrybinių dirbtuvių metu siekiama aptarti Klaipėdos regiono gyventojų poreikius, formuojant ambicingą viziją šiam kompleksiškam projektui. Šiais metais MB Bauland kvies į dar dvi kūrybines dirbtuves, kuriose bus pristatyti detalūs sprendiniai, vyks diskusijos.  

AB “Klaipėdos energija” pasirašė sutartį su Kauno technologijos universitetu (KTU) dėl paslaugų, padėsiančių įvertinti geoterminių gręžinių būklę bei išspręsti jų eksploatavimo problemas. KTU mokslininkų grupei vadovaus Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, geoenergetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorijos „Geoenergy Lab“ vadovas Mayur Pal. Profesorius yra sukaupęs didelę tarptautinę patirtį naftos ir dujų tyrimo centruose, pastaruosius 17 m. vadovavo tyrimų komandoms ir įgyvendino didelės vertės tyrimų projektus Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Katare ir kitose šalyse. 

 

„Mūsų siekis yra atgaivinti geoterminės energijos panaudojimą šilumos energijos gavybai, kuri būtų naudojama tiekiant šilumą Klaipėdos miesto gyventojams. Susidūrėme su geotermijos panaudojimo galimybių iššūkiais, tad ieškome būdų, kaip juos įveikti. Džiaugiamės, kad pasaulyje pripažintas mokslininkas prof. Mayur Pal sutiko pasidalinti savo mokslinėmis žiniomis ir patirtimi“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

 

 Pigesnės ir draugiškesnės aplinkai energijos link 

 Klaipėda yra Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos zonoje, kuri pasižymi aukštos temperatūros (35 – 90 ^oC) geoterminio vandens klodais nedideliame (1-2 km) gylyje. Tai yra didelis geoterminis potencialas – čia sukaupti milžiniški energijos kiekiai, kurių efektyvus panaudojimas leistų atpiginti šilumą gyventojams, tuo pačiu užtikrinant mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Pastarąjį dešimtmetį šilumos gamybos srityje įvyko ženklūs pokyčiai – nuo dujų, anglies ir mazuto deginimo pereita prie tvaraus biokuro, kurio didžiąją dalį sudaro miško kirtimo liekanos. Taip pat padidėjo šilumos dalis, išgaunamos deginant atliekas. Geoterminė energija – tai tvari ateities energija. Ši energetika sėkmingai vystoma daugelyje Europos šalių: Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt. Be energijos gamybos, aukšto druskingumo geoterminis vanduo yra sėkmingai naudojamas rekreacijoje, medicinoje ir kitose srityse. 

 Klaipėdoje 2002 – 2017 m. veikusi parodomoji geoterminė jėgainė įrodė, kad Lietuvoje geoterminę energiją galima panaudoti centralizuoto šildymo sistemoje. Deja, per savo veikimo laikotarpį ši jėgainė susidūrė su techniniais ir ekonominiais iššūkiais, kurių nepavyko išspręsti ir jėgainė buvo sustabdyta. Bet šie iššūkiai tuo pačiu buvo ir pamokos, kurias išmokus,  geoterminę energiją galima būtų panaudoti centralizuotam šildymui. 

 Šiuolaikiniai moksliniai metodai – paspirtis geotermijai 

2022 m. jėgainės turtą perėmė Klaipėdos m. savivaldybė ir patikėjimo teise perdavė savivaldybės valdomai įmonei AB „Klaipėdos energija“. 2023 m. Klaipėdos mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje yra specialistai iš įvairių institucijų: Klaipėdos m. savivaldybės, Klaipėdos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos geotermijos asociacijos ir kt. Grupės tikslas – parengti geoterminės jėgainės veiklos atnaujinimo planą ir parengti koncepciją geoterminio vandens panaudojimo įvairaus spektro paslaugoms teikti. Šios darbo grupės sudėtyje yra ir prof. Mayur Pal. Kalbėdamas apie geoterminės energijos potencialą Lietuvoje, profesorius pažymėjo: „Lietuva viena pirmųjų Baltijos šalyse pradėjo statyti geoterminę jėgainę. Gaila, kad Klaipėdos geoterminė jėgainė šiuo metu neveikia. Tačiau galbūt bus įmanoma jos veiklą atkurti ir vėl pasinaudoti geoterminiais ištekliais. Jėgainė jau turi daug infrastruktūros, kurią būtų galima panaudoti iš naujo, ir tai yra didelis privalumas“. 

Pasirašydami bendradarbiavimo sutartį, AB „Klaipėdos energija“ ir KTU mokslininkai siekia įvertinti buvusios jėgainės darbo technologines problemas ir numatyti jų sprendimų būdus. Mokslininkų grupė tirs geoterminio vandens srauto grąžinimo į gelmes, infrastruktūros medžiagų atsparumo didelio druskingumo geoterminio vandens poveikiui, gręžinių būklės įvertinimo, jų veikimo ilgaamžiškumo užtikrinimo ir kt. problemas. Tyrimams mokslininkai pasitelks matematinio modeliavimo programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius ir sukurti 3D jų modelius. Taip pat bus pateikta gręžinių atstatymo ir jų veiklos kaštų analizė. Profesorius M. Pal neslepia, kad gali tekti susidurti su iššūkiais, tokiais kaip turimų patikimų duomenų trūkumas arba jų neapibrėžtumas. Tačiau, mokslininko teigimu, jo vadovaujama profesionali komanda yra sukūrusi pažangias darbo eigas ir metodus, skirtus duomenų neapibrėžtumui tvarkyti, bei planuoja juos panaudoti šiame projekte minėtiems iššūkiams įveikti. 

Vakar ryte bendrovės teritorijoje, esančioje Danės gatvėje, vyko viešojo aukciono būdu parduotos bendrovei priklausiusios nenaudojamos vandens cisternos demontavimo darbai. Aukcioną laimėjusi UAB „Baltic Metal” galimai netinkamai pasirinko demontavimo darbų technologiją, dėl šios priežasties talpos viduje esanti hidroizoliacinė medžiaga pradėjo rūkti. Į incidento vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai atvira liepsna degančių objektų neužfiksavo, todėl virš teritorijos pasklidusius dūmus pavyko lokalizuoti per kelias minutes.

Apie 10 val. 10 min. „Klaipėdos energijos“ darbuotojai gavo pranešimą, kad bendrovės teritorijoje Danės gatvėje į orą kyla juodi dūmai.

„Demontuojant vandens paruošimo talpas, jas pjaustant, galimai pradėjo rūkti talpos hidroizoliacinė medžiaga ir todėl iš ten pradėjo veržtis dūmai. Dėl rangovų galimai netinkamai pasirinktos darbų technologijos, pjaunamo metalo siūlė įkaito iki degimo laipsnio, bet neužsidegė, o pradėjo rūkti. Laimei nei aplink buvę žmonės, nei pastatai žalos nepatyrė“, – situaciją aiškino „Klaipėdos energijos“ saugos grupės vadovas Raimondas Jocius.

Ugniagesiai gelbėtojai dūmus užgesino apie 10 val. 20 min. Po įvykio pradėtas tyrimas, siekiant išsiaiškinti jo priežastis.