AB „Klaipėdos energija“, teikianti centralizuoto šildymo paslaugas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, skelbia kovo mėnesio šilumos kainą. Bendrovė ir toliau išlaiko mažėjančias kainas – šiluma kovą kainuos 7,56 % mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir 3,52 % pigiau nei vasarį.

Paprastai aukščiausios šilumos kainos pastebimos sausio–vasario mėnesiais, o atėjus pavasariui, kai sumažėja šilumos poreikis būstams šildyti, kainos ima kristi.

Kovo mėnesį šilumos kaina sieks 6,85 ct/kWh be PVM arba 7,47 ct/kWh su 9 % PVM. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad šį šildymo sezoną visoje Lietuvoje nebegalioja nuo 2022-ųjų taikyta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Tai reiškia, kad sąskaitose bus taikomas 9 % PVM tarifas, mokamas valstybei, todėl sąskaitoje galutinė suma už šildymą gali kisti.

Kovo mėnesį šilumos kaina sumažėjo dėl pagrindinių energetinių išteklių – biokuro ir gamtinių dujų – bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainų kritimo. Atšilus orams didžioji dalis šilumos gaminama naudojant biokurą, kuris yra pigesnis už gamtines dujas. Dėl to natūraliai mažėja brangesnių gamtinių dujų poreikis, prisidedantis prie bendro šilumos kainos mažėjimo.

Vis dėlto galutinė gyventojų mokama suma už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto kiekio. Tai lemia pastato sandarumas bei individualūs šilumos vartojimo įpročiai. Efektyvesnis šilumos naudojimas – sandarūs langai, durys, tinkamai veikianti vidaus šildymo sistema – gali padėti sumažinti sąskaitas už šildymą.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, bendradarbiaudama su „Klaipėdos energija“, žengia į naują etapą – planuojama visiškai modernizuoti šalto ir karšto vandens apskaitą uostamiesčio daugiabučiuose. Palaipsniui juose bus įrengiami nuotolinės apskaitos skaitikliai, kurie automatiškai perduos vandens suvartojimo duomenis. Tai reiškia, kad gyventojams bus daug patogiau, kadangi patiems nebereikės rūpintis rodmenų deklaravimu, o atsiskaitymas už paslaugas taps aiškesnis ir paprastesnis.

Karšto vandens administravimą perims šilumos tiekėjas

Šiuo metu gyventojai tiek už karšto, tiek už šalto vandens suvartojimą moka įmonei „Klaipėdos vanduo“, o už vandens pašildymo paslaugas – „Klaipėdos energijai“. Tačiau, siekiant gerinti paslaugų teikimą, nuo 2025 m. iki 2030 m. daugiabučiuose planuojama vandens apskaitos prietaisus pakeisti į modernius, kurie leis vandens suvartojimo duomenis nuskaityti automatiškai nuotoliniu būdu, o kartu su šiuo pokyčiu visišką karšto vandens administravimo veiklą perims „Klaipėdos energija“.

„Tai yra neabejotinai žingsnis į priekį. Šie pokyčiai atneš du pagrindinius teigiamus dalykus gyventojams. Pirma, šalto ir karšto vandens suvartojimo duomenys bus nuskaitomi ir perduodami automatiškai, o tai reiškia, kad vandens vartotojams patiems nebereikės kiekvieną mėnesį fiksuoti bei deklaruoti rodmenų. Antra, bus užtikrintas aiškesnis ir paprastesnis atsiskaitymas, nes ateityje gyventojai iš mūsų gaus sąskaitą tik už suvartotą šaltą vandenį, o „Klaipėdos energijai“ atsiskaitys už visas su karšto vandens tiekimu susijusias paslaugas. Kitaip tariant, ne tik už vandens pašildymą, bet ir suvartotą jo kiekį“, – sako „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

„Ši atsiskaitymo už karšto vandens tiekimą tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Ji siekia užtikrinti efektyvumą, skaidrumą ir vienodas sąlygas visiems gyventojams, tiekiant vandenį ir šilumą. Tokia praktika jau sėkmingai taikoma daugelyje kitų Lietuvos miestų. Iki šiol mūsų vartotojams buvo gana painu suprasti, kad mes nesame karšto vandens tiekėjai – mes tik pašildome jį. Žiūrint klientų akimis, šis pokytis aiškiai parodo naudą: „Klaipėdos vandens“ sąskaitose nebeliks mokesčio už karštą vandenį eilutės. Tuo tarpu „Klaipėdos energijos” sąskaitose klientai matys mokestį ne už vandens pašildymą, o už karšto vandens suvartojimą. Tai logiškas sprendimas, padėsiantis klientams atskirti ir geriau suvokti abiejų bendrovių teikiamas paslaugas”, – detalizuoja „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad įrengiant nuotolinės apskaitos skaitiklius gyventojams vandens kaina nesikeis. Nežymiai kis tik aptarnavimo mokestis už karšto vandens apskaitą. Nuo 2008 m. „Klaipėdos vanduo“ taiko 0,52 Eur dydžio mokestį, o įrengus nuotolinės apskaitos skaitiklį ir karšto vandens administravimą perėmus bendrovei „Klaipėdos energija“, nustatytas tarifas nuo 2010 m. yra 0,86 Eur.

Kokių dar naudų atneš šie pokyčiai?

Pokyčiai ne tik supaprastins geriamojo vandens apskaitos procesą, bet ir padės išvengti žmogiškųjų klaidų, kurių pasitaikydavo rankiniu būdu nurodant rodmenis, nes nuotoliniai skaitikliai yra itin tikslūs.

Be to, duomenys bus gaunami realiu laiku, todėl atsiras galimybė operatyviai pastebėti galimas avarijas ar gedimus bei taip išvengti vandens nuostolių.

Taip pat gyventojai nuolat atsinaujinančioje elektroninėje ataskaitoje galės stebėti ir analizuoti savo suvartojimo statistiką, o, esant poreikiui, keisti ir savo vartojimo įpročius bei kontroliuoti išlaidas.

Gyventojai jau dabar gali pasitikrinti, kada į jų būstą atkeliaus moderni apskaita

Anot „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus, darbai vyks etapais, atsižvelgiant į esamų skaitiklių metrologinės patikros terminą. Planuojama, jog 2030 m. visi uostamiesčio daugiabučių gyventojai turės skaitmenizuotą vandens skaitiklių sistemą.

„Toks terminas numatytas tam, jog skirtume pakankamai laiko gyventojams, daugiabučių administratoriams ir bendrijoms pasiruošti šiems pokyčiams. Tikrai suprantame, kad gali kilti klausimų apie naujų prietaisų įrengimą, priežiūrą ir kt. Tačiau iš karto norime nuraminti, kad kol kas daryti nieko nereikia. Palaipsniui įgyvendinant pokyčius gyventojams nuolat teiksime informaciją, kurią jiems svarbu žinoti bei atsakysime į visus iškylančius klausimus“, – teigia Benitas Jonikas.

Daugelis Šv. Valentino dieną gavo meilės laiškus, o mes – laišką apie šilumos tinklų avariją. Vasario 14 d. apie 14.30 val. mūsų tinklo valdymo dispečerį informavo apie pažeistą šilumos tiekimo vamzdyną „Geležinkelio stotyje“. Tinklo eksploatavimo ir Mechanikos grupių komandos nedelsdamos išvyko į incidento vietą, siekdamos kuo greičiau pašalinti pažeidimą.  

Mūsų darbuotojams atvykus į vietą paaiškėjo, kad rangovas, vykdydamas geležinkelio elektrifikacijos darbus ir gręždamas gręžinius specialiąja technika, dvejose vietose pragręžė šilumos tiekimo vamzdį. Pažeidimas įvyko AB „Lietuvos geležinkeliai“ stoties teritorijoje, šalia pėsčiųjų tilto per geležinkelį, jungiančio Kretingos bei Šaulių gatves. 

Remonto darbus apsunkino tai, kad prakirstas vamzdis buvo sumontuotas metaliniame dėkle, kurį reikėjo išmontuoti, taip pat ir sudėtingos kasimo sąlygos dėl gausybės kabelių, o žemėjanti oro temperatūra dar labiau lėtino procesą. Pažeistoje vamzdžio vietoje buvo įvirintas laikinas intarpas, leidęs atstatyti šilumos tiekimą AB „Lietuvos geležinkeliai” gamybiniam pastatui. Darbai buvo baigti, vamzdynas užpildytas ir pajungtas apie 01:00 val. nakties iš penktadienio į šeštadienį. 

„Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis ir visa komanda dėkoja darbuotojams, nedarbo metu dalyvavusiems, šalinat avarinio įvykio šilumos tinkluose pasekmes.

Dėkojame visiems už greitą reagavimą ir profesionalumą. 

AB „Klaipėdos energija“, tiekianti centralizuoto šildymo paslaugas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, jau išsiuntė sąskaitas už sausio mėnesio suvartotą šilumą. Šiemet jos yra apie ketvirtadaliu mažesnės nei prieš metus. Tokius pokyčius lėmė kelios pagrindinės priežastys: mažesnė šilumos kaina, neįprastai šiltas sausis ir gyventojų šilumos vartojimo įpročiai.

Didžiausios įtakos išlaidoms už šildymą dydžiui turi šiluminės energijos kaina, kuri šiemet sausį siekė 7,07 ct/kWh be PVM arba 7,71 ct/kWh su 9% PVM. Tai beveik 6% mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Kitas svarbus veiksnys – faktinis šilumos suvartojimas, kuris priklauso nuo pastato energetinės būklės ir lauko oro temperatūros. Kuo šiltesnis oras, tuo mažiau šilumos reikia patalpoms šildyti. Šiemet sausį vidutinė oro temperatūra buvo 5 °C aukštesnė nei pernai, todėl šilumos sąnaudos sumažėjo.

Sąskaitų dydžiai skiriasi ir dėl pastatų būklės. Pavyzdžiui, už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m², gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 45 eurų dydžio sąskaitą – 28% mažiau nei pernai sausį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už šildymą sieks vidutiniškai 58 eurus, tai yra beveik 25% mažiau lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Be to, sąskaitų dydžius lemia gyventojų įpročiai bei elgesys, atskiros pastatų savybės ir jų energetinė kokybė. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį.  

Geltona, žalia ir raudona – trys spalvos, Lietuvos tautai simbolizuojančios šviesą, laisvę ir drąsą. Šią savaitę šios spalvos spindės „Klaipėdos energijos“ Centrinės katilinės administracinio pastato languose (Šilutės pl. 26). Bendrovė tokiu būdu prisideda prie šventinės atmosferos kūrimo ir kviečia visus kartu švęsti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną.  

Lietuvos valstybės vėliavos šviesų instaliacija džiugins klaipėdiečius bei miesto svečius visą savaitę – iki vasario 17 d. Tai ne tik meninis akcentas, bet ir prasminga žinutė: „Branginkime savo laisvę, puoselėkime vienybę, didžiuokimės Lietuva!“ 

„Siekiame, kad ši šviesų instaliacija primintų kiekvienam iš mūsų – nepriklausomybė nėra tik istorinė pergalė, tai kasdienis įsipareigojimas ją saugoti ir puoselėti. Tegul šis simbolinis trispalvės akcentas įkvepia bendrystei, skatina patriotizmą ir kviečia švęsti mūsų valstybės stiprybę“, – pažymi „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

Kiekvieną vakarą trispalvė šviesa tampa miesto veidu, skleidžiančiu šilumą ir tautos dvasią. Šis reginys – kvietimas stabtelėti, pakelti akis į šviesą ir pasidžiaugti Lietuvos Nepriklausomybe.

„Kodėl šiemet sąskaitos už šildymą tokios pat, kaip ankstesnėmis žiemomis, kai lauke būdavo -10°C ar -15°C? Šią žiemą temperatūra beveik visada yra teigiama.“ Tokių ir panašių pastebėjimų sulaukiame iš savo klientų.

Mes atsakome, kas turi įtakos šildymo sąskaitos dydžiui:

• pats pastatas – dydis, techninė būklė, vieta, eksploatavimo kokybė ir kiti faktoriai;
• šilumos poreikis svyruoja kiekvieną mėnesį, atitinkamai kinta ir sąnaudos, kurios būtinos tai šilumai pagaminti. Tai išlaidos kurui, pirktai iš gamintojų šilumai apmokėti, elektrai, reagentams ir t.t.;
• visa šilumos tiekimo infrastruktūra turi būti palaikoma darbinėje „karštoje“ būklėje – tai yra eksploatuojama, remontuojama, aptarnaujama, atnaujinama, saugoma, valoma.

Plačiau skaityti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešime – čia.

AB „Klaipėdos energija“ ir toliau išlaiko vieną žemiausių tiekiamos centralizuotos šilumos kainos tarifų tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Vasario mėnesį jis išliks toks pat kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau, palyginus su šių metų sausiu, jis padidės 4,59 proc. Visgi, nepaisant šildymo sezono keliamų iššūkių, bendrovė siekia užtikrinti, kad šilumos kainos šį sezoną būtų mažesnės arba bent panašios į praėjusių metų lygį.

Paskutinį žiemos mėnesį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma kainuos 7,41 ct/kWh be PVM arba 8,08 ct/kWh su 9 % PVM. Paprastai patalpų šildymo kainų pikas pasiekiamas sausio–vasario mėnesiais, o atėjus pavasariui ir sumažėjus šilumos poreikiui kainos ima kristi.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Didžiausią kainos dalį sudaro kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens, kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų gamintojų, kaštus.

Vasarį šilumos kainos padidėjimą lėmė biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų šilumos gamybai, brangimas – šios žaliavos pabrango 21–23%. Taip pat 10% išaugo vidutinė šilumos aukcione superkamos šilumos kaina.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.

Visgi galutinė sąskaita už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo pastato sandarumo bei šilumos vartojimo įpročių. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, ar šiluma nėra prarandama dėl nesandarių langų, durų ar sienų, taip pat ar pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo efektyviau naudojama šiluma ir kuo sandaresnis pastatas, tuo sąskaitos už šildymą gali būti mažesnės.