Gerbiami AB „Klaipėdos energija” klientai, informuojame Jus, kad Klaipėdoje šių metų gegužės 9-13 dienomis vyks hidrauliniai šilumos vamzdynų bandymai, padidintu slėgiu bus bandomi šilumos tinklai, esantys į šiaurę nuo Kauno gatvės ir Šilutės pl. 17A, 19, 19C, 27, 29, Sandėlių g. 16.

Vartotojams Jaunystės g., Ragainės g. ir Liepų g. 83 šilumos energijos tiekimas karšto vandens gamybai nebus nutrauktas.

 Informacija apie bandymų seką:

Gegužės 9 dieną vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pusės.

Gegužės 10 dieną padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi šilumos tinklai, esantys į šiaurę nuo Kauno gatvės.

Gegužės 11 dieną nuo 12 val. pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės šilumos įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius.

Gegužės 11 – 13 dienomis po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui bus atnaujintas.

Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus pajungtas šilumos tiekimas, informuosime papildomai.

Naujausia informacija apie hidraulinius bandymus skelbiama www.klenergija.lt

Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Atsiprašome už galimus nepatogumus.

Informacija  tel. (8 46) 410 869      

Šildymo sezonas Klaipėdos mieste oficialiai bus baigtas gegužės 5 d. Tai numatysiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas jau yra parengtas.

„Dalis klaipėdiečių jau anksčiau ragino nutraukti šildymą mieste, tačiau, įvertinę permainingus orus, šildymo nutraukti neskubėjome ir nuolat stebėjome meteorologų prognozes. Dar šįryt vairuotojams teko gremžti ledą nuo užšalusių automobilių stiklų, tačiau žadama, jog nuo antros šios savaitės pusės Klaipėdoje nusistovės šiltesni orai, todėl nuspręsta ketvirtadienį baigti šildymo sezoną“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė.

Pažymėtina, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.

Kiti šilumos vartotojai, tarp jų – ir gyventojai, šildymo sezoną gali baigti ir kitu laiku, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Svarbi sąlyga – pasiūlymui anksčiau nutraukti (ar pratęsti) šildymą turi pritarti patalpų savininkų dauguma.

Paprastai šildymo sezonas Klaipėdoje baigiamas antroje balandžio pusėje. Pernai dėl nepalankių orų šildymas uostamiestyje buvo baigtas gegužės 3 d.

Lietuvos energetikų diena švenčiama kasmet balandžio 17 dieną.

Elektros reiškiniai Lietuvoje pradėti tyrinėti dar XVIII a. 1753 m. Vilniuje buvo pademonstruotos elektros mašinos, pagamintos pagal Vilniaus universiteto matematikos prof. T. Žebrausko projektą. Jos įskėlė kibirkštis – mikrožaibą.

Pirmosios privačios elektrinės Lietuvoje pradėtos steigti tik XIX a. pabaigoje. Jos buvo skirtos namams apšviesti. Elektrifikavimu rūpinosi ne valstybė, o turtingųjų sluoksnių atstovai ir pramonininkai. Pirmoji elektrinė pastatyta 1892 m. Rietave (Plungės raj.), kunigaikščių Oginskių dvare.

O Klaipėdoje energetikos lopšiu laikoma Danės elektrinė, kur 1929 m. deginant akmens anglį miesto ir pramonės įmonių reikmėms buvo gaminama elektra. Dabar čia veikia AB „Klaipėdos energija“ rezervinė katilinė, esant poreikiui gaminanti ir tiekianti šilumą šiauriniams miesto kvartalams.

Datos ir faktai iš AB “Klaipėdos energija” istorijos:

• Elektra – iš graikų kalbos elektron („gintaras“) kilęs žodis.
• Senovės graikų žodis energeia reiškia veikimą, pajėgumą atlikti darbą.
• 1928 birželio 7 dieną Lietuvos Respublikos lėšomis Klaipėdoje pradėta statyti nauja moderni elektrinė, dabartinėje Danės gatvėje.
• 1929 m. birželio 17 d. elektrinė pradėjo veikti.
• 1944 m. pradėti demontuoti elektrinės įrenginiai. Rugsėjį išardyta turbina išsiųsta prekiniu traukiniu į Berlyną.
• 1945 m. sausį elektrinė susprogdinama.
• 1945 m. pradeda veikti atstatyta Klaipėdos elektrinė.
• 1960 m. pradedama centralizuotos šilumos gamyba ir tiekimas miestui.
• 1970 m. pradedamos naudoti gamtinės dujos.
• 1973 m. Danės elektrinėje pastatomas 120 m. aukščio kaminas.
• 1974 m. balandžio mėnesį nustojama deginti akmens anglį.
• 2013 m. užkuriami pirmieji biokuro katilai, šilumos gamybai pradedamas naudoti atsinaujinantis kuras.
• 2022 m. „Baltpool“ duomenimis 85 proc. šilumos Klaipėdoje pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.

2022 m. kovo mėn. pabaigoje Seimas pritarė 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui centralizuotam šildymui. Paaiškiname, kaip gyventojams bus iš dalies kompensuojamos jau apmokėtos sąskaitos.

Gyventojų sąskaitose už centralizuotai tiekiamą kovo mėnesio šilumos energiją (sąskaita bus balandžio 10 – 11 d.) bus pažymėta PVM kompensuojama suma už sausio – kovo mėnesius. Atitinkamai sąskaitoje už balandžio mėnesį bus kompensuota už einamojo mėnesio 9% PVM tarifą. Taip iš viso per kovo ir balandžio mėnesių sąskaitas bus kompensuotas 9% PVM tarifas už 4 pirmus metų mėnesius.

Papildomai kreiptis ir teikti prašymų dėl PVM grąžinimo gyventojams nereikia, visi grąžinimai yra atliekami automatizuotai visiems miesto gyventojams vienu metu. PVM kompensacija nėra taikoma paslaugoms, kurioms minėtu laikotarpiu buvo taikomas 21% PVM tarifas.

Jeigu šių metų sausio – vasario mėn. pardavėte savo gyvenamąjį butą/patalpą ir sąskaitų už šilumos energiją nebegaunate, dėl PVM kompensacijos grąžinimo reikia kreiptis įprasta tvarka – užpildant prašymą, jame nurodant į kokią sąskaitą prašote grąžinti permoką bei pridedant mokėjimo kopijos dokumentą arba nurodyti už kokią kitą butą/patalpą užskaityti PVM tarifo kompensaciją. Pasirašytą dokumentą išsiųsti el. paštu [email protected] arba paštu adresu Danės g. 8, Klaipėda. Formos pavyzdį galite atsisiųsti paspaudę čia.

Daugiau informacijos telefonu (8 46) 39 22 22 arba el. paštu [email protected]

Dėl šimtais procentų per metus pabrangusių dujų, biokuro, elektros ir kitų energijos išteklių, Lietuvoje šis šildymo sezonas tapo istoriniu – šildymo kainos išaugo rekordiškai. Visgi, mažiausiai nukentėjo renovuotų daugiabučių namų gyventojai. Jie džiaugiasi ne tik mažesnėmis išlaidomis šildymui, kokybiškesnėmis gyvenimo sąlygomis, bet ir gražesniu pastato vaizdu bei padidėjusia turto verte.

Renovuotų namų šildymo sąskaitos mažėja 25-60 proc.

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (http://www.betalt.lt/) duomenimis, Klaipėdos mieste yra renovuoti 258 daugiabučiai namai, bet tai tik maža dalis iš tų 1848, kurie galėtų būti atnaujinti. Nors Klaipėdos renovacijos tempai vieni sparčiausių šalyje – šiuo metu uostamiestyje renovuojamas 121 daugiabutis namas, dar daugelis klaipėdiečių dvejoja, ar verta tai daryti.

Specialistai išskiria šiuos pagrindinius daugiabučių renovacijos privalumus:

• Sutaupysite – už šildymą mokėsite 25 – 60 proc. mažiau, nei prieš daugiabučio renovaciją.
• Padidės būsto kaina – atnaujintas būstas tampa daug patrauklesnis pirkėjams, tai patikima investicija į būsto vertės pakėlimą.
• Apsaugosite pastato konstrukcijas ir atnaujinsite inžinerines sistemas – prailginsite pastato ilgaamžiškumą ir išvengsite netikėtų išlaidų dėl galimų avarijų ar neplanuotų remonto darbų.
• Pagerės gyvenimo kokybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo namų ir aplinkos, kurioje gyvename.
• Prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo. Atnaujinto daugiabučio 60 kv. metrų butas per šildymo sezoną sumažina anglies dioksido dujų išmetimus daugiau nei tona.

Renovuoti namai taupumu lenkia naujus

AB „Klaipėdos energija“ kas mėnesį suveda miesto statistiką, kuri akivaizdžiai byloja, jog per keturis šalčiausius šio šildymo sezono mėnesius renovuotų namų gyventojai  sumokėjo virš 80 proc. mažiau, nei gyvenantys nerenovuotuose namuose.

Skaičiuojama, kad 60 m²  nerenovuotas butas 2021 m. lapkričio – vasario mėn. už šilumą sumokėjo 248,15 eur (be PVM), kai tuo pačiu laikotarpiu renovuotas butas sumokėjo – 137,54 eur (be PVM). Dar vienas nenuginčijamas šilumos išlaidų statistikos faktas, kad neretai renovuotuose daugiabučiuose šilumos suvartojama net mažiau, nei naujos statybos namuose.

„Man regis, kad specialistai jau kone 30 metų kartoja, o ir gyventojai puikiai žino, jog pilna ar dalinė namo renovacija yra geriausias būdas sutaupyti išlaidas šildymui. Ir tuo pačiu pasiekiama, kad gyvenama komfortiškoje aplinkoje, butai neperkaitinami, galima patiems reguliuoti šildymą kambariuose pagal poreikį“, – sakė Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Šiuo metu būsto savininkai gali pasirinkti, ar įgyvendinti namo atnaujinimo projektą pagal Vyriausybės patvirtintą programą, ar pagal ją atitinkančias savivaldybių programas. Šilumos taupymu turėtų būti suinteresuoti pastatų gyventojai ir juos atstovaujantys administratoriai, bendrijų pirmininkai. Dalyvauti namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali namai, kurie atitinka daugiabučio statusą – turi ne mažiau 3 butų ir yra pastatyti iki 1993 m.

Pasitikrinti, kiek konkretus Klaipėdos ar Gargždų daugiabutis namas suvartoja šilumos ir palyginti su kitais, galima AB „Klaipėdos energija“ internetiniame puslapyje https://www.klenergija.lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name/

Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai 2022 m. kovo 24 d.  planinio patikrinimo metu AB „Klaipėdos energija“ rajoninėje katilinėje (Šilutės pl. 26) išmatavo vandens šilumos katilų teršalų, išmetamų į aplinkos orą, emisijas.

Pagal pateikto tyrimo protokolo duomenis tyrimo objekte išmetamų teršalų kiekiai ne tik neviršijo TIPK leidime nustatytų normų, bet ir yra daug kartų mažesni už leistinas ribas.

Tyrimų rezultatai pateikiami lentelėje:

 

 

 

 

 

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, lyginant su kovu, balandį AB „Klaipėdos energija“ klientams mažės 15,5 proc. ir kainuos 6,15 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tarp didžiųjų šalies šilumos tiekėjų, tai antra mažiausia kaina, nusileidžianti tik Kaunui. Daugiausia iš Lietuvos didmiesčių už šilumą tenka mokėti vilniečiams. Balandį sostinės vartotojams šiluma kainuos  9,69 ct/kWh, arba 57 proc. brangiau nei klaipėdiečiams.

Klaipėdoje visą 2021-2022 m. šildymo sezoną šilumos kaina išlieka mažesnė už Lietuvos vidurkį: tarp 49 šilumos tiekėjų AB „Klaipėdos energija“ pagal šilumos pigumą kovo mėnesį buvo 13. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje kovo mėnesį siekė 8,28 ct/kWh (be PVM), tuo tarpu Klaipėdoje kovą šiluma kainavo 12 proc. pigiau nei šalies vidurkis (7,28 ct/kWh be PVM).

Dar viena gera žinia, jog gyventojams mažės ir šių metų sausį bei vasarį patirtos šildymo išlaidos. LR Seimas palengvino PVM mokestinę naštą ir praėjusių mėnesių sąskaitos bus sumažintos 9 procentais. Taip pat ir kovo bei balandžio mokėjimuose gyventojų centralizuotam šildymui PVM mokestis nebus taikomas.

Per paskutiniuosius penkerius metus šildymo sezonas Klaipėdoje 2017 ir 2021 m. buvo baigtas gegužės pradžioje, tačiau dažniausiai centralizuotas šildymas išjungiamas balandžio paskutinį dešimtadienį. Beje, gyventojai patys gali nuspręsti, kada pradėti ar pabaigti šildymo sezoną, tam pakanka daugiau nei pusės namo savininkų sprendimo.

Tęsdama daugiametę tradiciją kovo 30 d. Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) pagerbė atsakingo verslo atstovus, kurių kolektyvai pasiekė geriausių rezultatų 2021 m.

Daugiausiai dėmesio skyrusiai socialinėms iniciatyvoms, pagalbai ir paramai – atiteko apdovanojimas „Už mūsų Klaipėdą“. Šios nominacijos nugalėtoja tapo AB „Klaipėdos energija“.

Sėkmingiausia ir atsakingiausia 2021 m. KPA įmone pripažinta Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė.

Sparčiausiai auginusiai verslą – UAB „Techvitas“ atiteko apdovanojimas „Už atsakingą verslą“.

Labiausiai savo įmonės darbuotojais besirūpinančia įmone pripažinta Advokatų profesinė bendrija „Averus“. Jai įteiktas apdovanojimas  „Už darbuotoją“.

KPA iniciatyva rengiamo „Atsakingo verslo“ konkurse turėjo galimybę dalyvauti visos 53 organizacijos įmonės. Nominantai buvo renkami atsižvelgiant į 8 vertinimo kriterijus: apyvartos, darbuotojų skaičiaus, vidutinio atlyginimo augimas, o taip pat buvo vertinamos darbuotojų skatinimo priemonės, Aplinkosaugos priemonės, dalyvavimas miesto gyvenime ir parama, studentų praktika įmonėje.

Apdovanojimus kūrė dailininkas – juvelyras Vidas Bizauskas.

Šios savaitės orų prognozė puikiai iliustruoja pavasario orų „kalnelius“: dieną įšyla iki + 10 ^oC, o naktį atšąla iki – 8 ^oC. Per parą lauko temperatūros svyravimai siekia net 18 laipsnių. Ir ką tai reiškia centralizuoto šildymo paslauga besinaudojantiems klientams? Ogi tai, kad jeigu jų namuose nėra įrengta automatizuota šildymo reguliavimo sistema, dieną radiatoriai pleška ir reikia laikyti atvirus langus vėsinant butą. O atėjus sąskaitų skaičiavimo metui už dykai iššvaistytą šilumą susimokėti didesnius mokesčius.

Nepriklausomos sistemos privalumai

Kad iš šildymo trasų šiluma patektų į pastatą, ją įleidžia arba sustabdo namo šilumos punkte esanti įranga. Senovinė, dar vadinama elevatorinė, sistema, reguliuojama rankine sklende. Kitaip sakant, šilumos patekimą į namą turi nuolat reguliuoti žmogus. Tuo tarpu šiuolaikinės automatinės reguliavimo sistemos veikia be žmogaus tarpininkavimo: temperatūros daviklis sujungtas su valdymo pultu, jame nustatyta pageidaujama vidaus patalpų temperatūra, ir automatinė sklendė pati užsidaro ar atsidaro reguliuodama patenkančios šilumos srautą.

Skirtumas tarp nepriklausomos ir priklausomos sistemos geriausiai matomas sąskaitose. Net vasario mėnesį, kai lauko temperatūros svyravimai nebuvo tokie dideli, Klaipėdoje šis skirtumas buvo sudarė apie 15 proc. Pinigine išraiška tai būtų apie 10 eurų 60 m² butui. Kovo ir balandžio mėnesiais, kai lauko temperatūra dieną ir naktį svyruoja dar labiau, šis skirtumas gali siekti ir 20 procentų.

Profesionalų pagalba

Girdint ekspertų prognozes, kad energetikos kainų brangymetis dar gali tęstis ne vienerius metus, reikia visais įmanomais būdais rūpintis šilumos taupymu.

Šilumos tiekimo grandinėje veikia dvi specialistų komandos: energetikai patiekia šilumą į trasas, o namo šildymo sistemų prižiūrėtojai, kuriuos pasirenka patys daugiabučio namo gyventojai, atsako už šildymo paslaugas konkrečiame name. Būtent nuo šildymo sistemų prižiūrėtojų priklauso, ar butuose šilta, ar šalta.

Daugiabučių gyventojai ir juos atstovaujantys administratoriai turėtų nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik vykdyti einamuosius darbus, bet ir reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, siūlyti konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

„Didžiausia problema, kad žmonėms niekas normaliai nepaaiškina, ką jų name reikia padaryti. Toks sistemos patobulinimas, kaip automatizuoto šilumos punkto įrengimas, yra vienas pigiausių ir apčiuopiamą šilumos taupymo efektą duodantis techninis sprendimas“, – sakė Darius Zakarauskas, AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos šilumos tinklų rajono viršininkas.

Dar viena situacija, kuomet susiduriama su šildymo sistemų aptarnavimo specialistų stygiumi ar vangumu, pastebima kasmetinių hidraulinių bandymų metu.

„Mes, energetikai, šilumos trasų hidraulinius bandymus atliekame per dvi dienas. Bet kol prižiūrėtojai apeina savo prižiūrimus namus ir atsuka sklendes, sulaukiame pretenzijų net po 4-5 dienų, kad žmonės vis dar verčiasi be karšto vandens. Šildymo sistemų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, matyt, stokoja specialistų ir nespėja operatyviai aptarnauti visų namų“, – pasakojo D. Zakarauskas.

Visgi situacija Klaipėdos nepriklausomų šildymo sistemų prižiūrėtojų rinkoje nuo praėjusių metų pasikeitė. AB „Klaipėdos energija“ vėl gali teikti daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūros paslaugas.

„Dėl teisinių suvaržymų ilgą laiką mums buvo leidžiama prižiūrėti tik verslo objektų šilumos punktus. Dabar grįžome į daugiabučių namų priežiūros rinką. Tad jeigu kam reikia profesionalų konsultacijos ar nepriklausomo šilumos punkto įrengimo, kokybiškos šildymo sistemų priežiūros paslaugos,  kviečiu kreiptis į AB „Klaipėdos energija“ specialistus“, – ragino D. Zakarauskas.

Daugiau informacijos: tel. + 370 46 392780, [email protected]    

Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA), vienijanti didžiausias uostamiesčio verslo bendroves, praėjusiais metais ėmėsi aplinkosauginės iniciatyvos – įmonių vadovai, KPA Aplinkos apsaugos komiteto nariai, visuomeninių organizacijų atstovai betarpiškai supažindinami su daugiausiai dėmesio sulaukiančiomis Klaipėdos įmonėmis. Tęsiant susitikimų ciklą šią savaitę darbinis vizitas įvyko vieno iš KPA narių – AB „Klaipėdos energija“ – pagrindiniame gamybos padalinyje, Šilutės plente esančioje rajoninėje katilinėje.

„“Klaipėdos energija“ pasirinkta neatsitiktinai. Tai strateginės svarbos įmonė, tiekianti šilumą 80 proc. miesto vartotojų. Dėl visame pasaulyje brangstančių energijos išteklių aktualūs tampa ne tik aplinkosauginiai, bet ir ekonominiai aspektai, tad nenuostabu, kad į pažintį su energetikos įmone užsiregistravusių dalyvių skaičius buvo itin gausus, ypač iš visuomeninių organizacijų“, – sakė Jolanta Girdvainė, KPA administracijos direktorė.

Svečius sutikęs ir bendrovės valdas aprodęs AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Marius Prelgauskis juokavo, jog aplinkosaugininkai jų įmonės padaliniuose yra ne svečiai, o kone nuolatiniai gyventojai – reguliariai stebimi visi bendrovės veiklos procesai. Pasak vadovo, pastaruoju metu iš inspektuojančių institucijų pastabų nesulaukiama. Didžiausias iššūkis bendrovei šiuo metu yra ne Europoje ir Lietuvoje griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, o šilumos kainos stabilizavimas.

„Nuo 2013 m. nuosekliai tampame žaliosios energijos įmone. Vis mažiname iškastinio kuro naudojimą, dabar jau 85 procentus mūsų sudeginamo kuro sudaro biokuras. Per paskutiniuosius trejus metus rekonstravome 20,86 km šilumos trasų. Metiniai bendrovės nuostoliai trasose sumažėjo iki 9 proc., o tai leido sumažinti CO² išmetimus 6689 tonomis, sutaupyta kuro už maždaug 960 tūkst. eurų“, – pastarųjų metų pokyčius vardino technikos direktorius.  

Pasak M. Prelgauskio, kuro kainos priklauso nuo pasaulinių tendencijų – kai jos brangsta, pajaučia visi. Tad energetikai šilumos kainos stabilizavimui turi tik dvi išeitis: naudoti kuo pigesnį kurą ir gamybos procese maksimaliai išnaudoti visas energijos taupymo galimybes. Būtent laiku pasirinkta teisinga strategija – pastatyti 6 biokuro katilai, įrengti ekonomaizeriai, saulės baterijų parkai ant bendrovės stogų, absorbcinis šilumos siurblys ir kitos techninės naujovės  –  leidžia bendrovei išlikti tarp šilumos kainų lyderių šalyje. Ir šį šildymo sezoną AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kaina yra mažesnė už Lietuvos vidurkį.

Susitikimo pabaigoje į svečių klausimus atsakęs AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas akcentavo, jog visų kuro rūšių brangimo situacija labai gerai parodė, kas yra kas: AB „Klaipėdos energija“ šią žiemą, kaip niekad iki šiol, sulaukė daugybės interesantų užklausų apie galimybę prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų ir atsisakyti dujinio šildymo.

„Centralizuotas šildymas miestuose yra ekologiškiausias, pigiausias ir saugiausias šilumos energijos tiekimo būdas. Iš esmės Klaipėdoje dominuojanti dauguma naujos statybos objektų – daugiabučių kvartalai, prekybos ir pramogų centrai, biurai – jungiasi prie mūsų tinklų. Tai lemia ekonominės priežastys. Be to, mūsų tiekiama šiluma atitinka A++ energinio naudingumo klasės pastatų reikalavimus, kuris jau privalomas naujai statomiems objektams“, – kalbėjo A. Katinas, primindamas, jog bendrovės profesionalai teikia visą paslaugų kompleksą: įrengia šilumos punktus ir juos prižiūri tiek verslo paskirties pastatuose, tiek daugiabučiuose namuose.

Paklaustas apie šilumos kainos mažėjimą ateityje AB „Klaipėdos energija“ vadovas stebuklų nežadėjo: biokuras per metus pabrango dvigubai, dujos – kelis kartus, elektros energija net virš 500 proc. Dėl karo Ukrainoje kilusios sumaišties prognozuojama, kad visame pasaulyje energijos ištekliai tik brangs.

„Darome, ką galime. Artėjame prie bankrutavusios UAB „Geoterma“ perėmimo ir tikimės atgaivinti šilumos gamybą iš žemės gelmėse esančių karštų versmių. Ieškome alternatyvų, technologinių sprendimų, kad naudoti pigiausias ir ekologiškiausias kuro rūšis, mažinti energijos sąnaudas. Bet, kad ir kaip besistengtume, 80 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina. Jei mūsų pagrindinis kuras mediena, gamtinės dujos – rinkoje brangs, šiluma nebus pigesnė“, – reziumavo Antanas Katinas.