AB „Klaipėdos energija“ informuoja, kad trečiadienį, birželio 8 dienos ryte, pabaigė pietinės Klaipėdos miesto dalies šilumos trasų hidraulinius bandymus ir pradeda atnaujinti šilumos tiekimą.

Jau šiandien dauguma pietinės miesto dalies šilumos vartotojų turės karštą vandenį, išskyrus dalį vartotojų tarp Baltijos pr. ir Statybininkų pr., kuriems dėl  vykdomų remonto darbų šilumos tiekimą planuojama atnaujinti ketvirtadienį ir  penktadienį (žr. lentelę žemiau).

Jeigu jūsų name ar biure nėra karšto vandens, apie priežastis teiraukitės namo administratoriaus ir šildymo sistemų prižiūrėtojo – jie atsako už šilumos patekimą į namą. Kas aptarnauja jūsų namą, galite sužinoti https://www.klenergija.lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name/

AB „Klaipėdos energija“ šilumos tiekimas bus atnaujintas šiais adresais:

Birželio 9 d.

Nidos g. 40A

Nidos g. 40C

Nidos g. 40

Nidos g. 40

Taikos pr. 72

Naikupės g. 25

Naikupės g. 25A

Naikupės g. 27

Naikupės g. 27A

Taikos pr. 68

Taikos pr. 68

Sulupės g. 26

Nidos g. 3

Nidos g. 5A

Naikupės g. 28

Naikupės g. 30

Naikupės g. 18

Nidos g. 54

Nidos g. 54

Nidos g. 56

Nidos g. 56

Nidos g. 56

Kalnupės g. 21

Kalnupės g. 21

Kalnupės g. 21

Naikupės g. 16

Naikupės g. 16

Naikupės g. 16

Darželio g. 4

Nidos g. 9

Rambyno g. 4

Rambyno g. 6

Kalnupės g. 25

Darželio g. 1

Kalnupės g. 2

Kalnupės g. 4

Darželio g. 8

Poilsio g. 10

Poilsio g. 10

Darželio g. 6

Poilsio g. 12

Rambyno g. 3

Minijos g. 153

Minijos g. 151

Naikupės g. 14

Minijos g. 147

Minijos g. 145

Minijos g. 149

Minijos g. 139

Minijos g. 141

Minijos g. 141A

Naikupės g. 17

Naikupės g. 17

Naikupės g. 19

Nidos g. 50

Nidos g. 50

Nidos g. 48

Nidos g. 48

Sulupės g. 18

Nidos g. 46

Sulupės g. 20

Sulupės g. 20

Naikupės g. 17A

Minijos g. 135A

Minijos g. 137

Minijos g. 137

Minijos g. 133

Minijos g. 131

Sulupės g. 11

Minijos g. 129

Minijos g. 127

Sulupės g. 13

Sulupės g. 13A

Naikupės g. 8

Naikupės g. 10

Minijos g. 136

Minijos g. 138

Minijos g. 140

Minijos g. 142

Kalnupės g. 9

Kalnupės g. 13

Kalnupės g. 15

Kalnupės g. 11

Kalnupės g. 11A

Naikupės g. 8A

Naikupės g. 10A

Naikupės g. 12A

Naikupės g. 4

Naikupės g. 6

Žalgirio g. 9

Žalgirio g. 11

Žalgirio g. 11A

Žalgirio g. 13

Žalgirio g. 15

Kalnupės g. 7

Nemuno g. 115

Nemuno g. 131

Nemuno g. 133

Kalnupės g. 1

Poilsio g. 31

Poilsio g. 33

Poilsio g. 35

Poilsio g. 37

Poilsio g. 39

Poilsio g. 41

Poilsio g. 43

Taikos pr. 80

Darželio g. 6

Minijos g. 157

Jūreivių g. 19

Kalnupės g. 6

Minijos g. 144

Minijos g. 157

Naikupės g. 14

Taikos pr. 68

Taikos pr. 80A

Darželio g. 3

Minijos g. 155

Naikupės g. 14

Minijos g. 136

Minijos g. 135

Sulupės g. 13

Naikupės g. 30

Naikupės g. 30

Nidos g. 72

Naikupės g. 2

Naikupės g. 25A

Birželio 10 d.

Taikos pr. 101

Taikos pr. 101

Taikos pr. 103

Debreceno g. 61

Taikos pr. 97

Taikos pr. 95

Taikos pr. 99

Debreceno g. 45

Debreceno g. 47

Debreceno g. 49

Debreceno g. 51

Debreceno g. 55

Debreceno g. 57

Debreceno g. 59

Debreceno g. 53

Naujakiemio g. 10

Naujakiemio g. 12

Naujakiemio g. 16

Naujakiemio g. 18

Naujakiemio g. 22

Naujakiemio g. 14

Naujakiemio g. 20

Naujakiemio g. 24A

Naujakiemio g. 24

Naujakiemio g. 2

Naujakiemio g. 4

Naujakiemio g. 8

Naujakiemio g. 6

Gedminų g. 10

Gedminų g. 8

Gedminų g. 3

Gedminų g. 2

Gedminų g. 4

Gedminų g. 6

Debreceno g. 35

Debreceno g. 33

Debreceno g. 31

Debreceno g. 37

Debreceno g. 43

Debreceno g. 39

Debreceno g. 41

Debreceno g. 29

Taikos pr. 109

Taikos pr. 111

Taikos pr. 113

Statybininkų pr. 26

Statybininkų pr. 28

Statybininkų pr. 30

Statybininkų pr. 32

Statybininkų pr. 24

Statybininkų pr. 22

Naujakiemio g. 11

Naujakiemio g. 13

Naujakiemio g. 15

Naujakiemio g. 17

Naujakiemio g. 23

Naujakiemio g. 21

Naujakiemio g. 19

Naujakiemio g. 25

Naujakiemio g. 27

Taikos pr. 105

Taikos pr. 107

Naujakiemio g. 1

Naujakiemio g. 7

Naujakiemio g. 9

Naujakiemio g. 3

Gedminų g. 14

Gedminų g. 5

Statybininkų pr. 12

Statybininkų pr. 8

Statybininkų pr. 6

Statybininkų pr. 4

Statybininkų pr. 16

Statybininkų pr. 14

Statybininkų pr. 20

Taikos pr. 101D

Taikos pr. 101

Naujakiemio g. 6A

Gedminų g. 16

Gedminų g. 18

Naujakiemio g. 5

Gedminų g. 18A

Taikos pr. 76

Taikos pr. 97

Taikos pr. 76

Gedminų g. 7

Gedminų g. 22

Gedminų g. 20

Baltijos pr. 69

Baltijos pr. 67

Baltijos pr. 65

Baltijos pr. 59

Baltijos pr. 61

Baltijos pr. 63

Baltijos pr. 71

Baltijos pr. 73

Baltijos pr. 75

Baltijos pr. 77

Baltijos pr. 79

Baltijos pr. 55

Baltijos pr. 53

Debreceno g. 70

Debreceno g. 72

Debreceno g. 60

Debreceno g. 58

Debreceno g. 56

Debreceno g. 62

Debreceno g. 64

Debreceno g. 66

Baltijos pr. 87

Baltijos pr. 97

Baltijos pr. 95

Baltijos pr. 99

Baltijos pr. 101

Taikos pr. 71

Baltijos pr. 89

Taikos pr. 75

Taikos pr. 73

Taikos pr. 77

Baltijos pr. 93

Baltijos pr. 91

Baltijos pr. 81

Baltijos pr. 83

Taikos pr. 70

Taikos pr. 83

Taikos pr. 85

Taikos pr. 87

Taikos pr. 89

Taikos pr. 81

Taikos pr. 81A

Taikos pr. 81A

Taikos pr. 81A

Debreceno g. 74

Debreceno g. 76

Debreceno g. 78

Debreceno g. 80

Debreceno g. 82

Debreceno g. 84

Debreceno g. 86

Debreceno g. 90

Debreceno g. 92

Debreceno g. 94

Debreceno g. 96

Debreceno g. 52

Debreceno g. 54

Taikos pr. 81

Taikos pr. 81

Baltijos pr. 83

Taikos pr. 81A

Taikos pr. 66A

Debreceno g. 58A

Debreceno g. 58B

Debreceno g. 58C

Debreceno g. 52

Debreceno g. 52

Taikos pr. 70

Taikos pr. 81A

Taikos pr. 66B

Baltijos pr. 99A

Siekiant aptarti daugiabučių renovacijos iššūkius ir būdus jiems įveikti Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Aplinkos ministerija surengė konferenciją „Daugiabučių modernizavimas: iššūkiai ir ateities perspektyvos“, į kurią susirinko daugiabučių renovaciją administruojančių įmonių atstovai  bei kiti renovacijos proceso dalyviai.

Pagrindinis konferencijos tikslas buvo apžvelgti šiandienos daugiabučių renovacijos tendencijas bei kartu su administratoriais „išsigryninti“ esmines problemas ir galimus kelius joms spręsti.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas savo pranešime pristatė įgyvendintus pokyčius (procesų skaitmenizavimas, padidinti įkainiai už projektavimo ir administravimo paslaugas, procedūrų trumpinimas, kompetencijų didinimas, etc.) leidžiančius jau šiandien optimizuoti daugiabučių renovacijos procesus. Kalbėdamas apie artimiausius darbus, ministras akcentavo pastangas didinant rangovų skaičių CPO LT kataloge, taip pat kuriant naują renovacijos modelį bei naujus daugiabučių renovacijos finansavimo instrumentus.

Detalią informaciją apie įgyvendinamus projektus, paskutinio kvietimo rezultatus, projektų įgyvendinimo eigą atskirose šalies savivaldybėse bei pagrindinius renovaciją ribojančius faktorius apžvelgė Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Konferencijoje dalyvavusi CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė pristatė pokyčius rangos darbų pirkimų moduliuose, pateikė naujausią statistiką apie sudarytas rangos darbų sutartis bei įvardijo galimas priežastis, kodėl tiekėjai nedalyvauja daugiabučių renovacijos pirkimuose.

Į klausimą „Kaip statybų sektoriaus pokyčiai įtakos daugiabučių renovacijos rinką?“ išsamiai atsakė Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis, o renovacijos sėkmės istorijomis pasidalijo Klaipėdos daugiabučių namų renovaciją administruojančios įmonės direktorė Rasa Rimaitė,

Taip pat šioje konferencijoje buvo apdovanoti „Metų renovacijos projekto“ nugalėtojai, kuriais šiemet išrinkti net du Klaipėdos daugiabučiai namai – Vingio g. 35 ir Veterinarijos g. 29.

2022 m. birželio 7 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros pranešimas.

AB „Klaipėdos energija“ nuo birželio 6 dienos vykdys kasmetinius šilumos tinklų hidraulinius bandymus pietinėje Klaipėdos miesto dalyje.

Informacija apie hidraulinių bandymų seką:

Birželio 6 d. vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pusės.

Birželio 7 d. padidintu slėgiu (1,8 MPa) bus bandomi šilumos tinklai, esantys į pietus nuo Kauno gatvės. Pastatams Šilutės pl. 19; 19C; 27; 29 šilumos energijos tiekimas nebus nutrauktas.   

Birželio 8 d. nuo 12 val. pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės šilumos įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius.

Birželio 8–10 d. po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui bus atnaujintas.

Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus pajungtas šilumos tiekimas, informuosime papildomai. Naujausia informacija apie hidraulinius bandymus skelbiama www.klenergija.lt

Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Mokslininkai teigia, kad senkant planetos iškastinio kuro ir biokuro ištekliams netolimoje ateityje apie trečdalį energijos žmonija turės pasigaminti iš žemės gelmėse slypinčios šilumos. Būtent iš gilesniųjų žemės sluoksnių geoterminės energijos, kuri karšto vandens telkinių pavidalu glūdi ir po visu Vakarų Lietuvos regionu. Klaipėdos universiteto mokslininkų teigimu, po mūsų kojomis esančią geoterminę energiją galima „įdarbinti“ ne vien gaminant šilumą ar elektrą, o ir išnaudoti gydomąsias geoterminio vandens galias.

Nauja – tai užmiršta sena 

Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi UAB „Geoterma“  geoterminė jėgainė 20 metų iš 1,1 km gylio gręžinių siurbė karštą vandenį gamino bei tiekė šilumą į Klaipėdos miesto centralizuotus šilumos tinklus. Procesas nutrūko 2017 m., kai dėl ženkliai pabrangusių dujų kainos neatlaikiusi kitų šilumos gamintojų konkurencijos bendrovė bankrutavo. Tik šį pavasarį valstybinė įmonė buvo išpirkta Klaipėdos miesto savivaldybės bei perduota valdyti AB „Klaipėdos energija“.

Energetikai neslepia ambicijų „Geotermoje“ atgaivinti šilumos gamybą. Juo labiau, kad iškastinio kuro era baigiasi ir pasaulis pereina prie švarios atsinaujinančios energijos – biokuro, vėjo, saulės, geoterminių išteklių – panaudojimo.

Ką galima „išspausti“ iš klaipėdiečių perimtos įmonės energetikai ir Klaipėdos universiteto mokslininkai diskutavo susirinkę į ES Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos (2014-2020) BSAM projekto seminarą „Klaipėdos miesto šildymo sistemos turto valdymas“.

Seminaras buvo organizuotas ES Pietų Baltijos programos BSAM projekto partnerio Klaipėdos universiteto lėšomis, bendradarbiaujant su AB “Klaipėdos energija“. Projekto tikslus ir pirminius rezultatus pristatė BSAM projekto partnerio Klaipėdos universiteto grupės vadovė prof. dr. Olga Anne, pakvietusi dalyvius diskusijai.

 „Klaipėdoje turime „Geotermą“ – vienintelę tokią šilumos gamybos įmonę Baltijos šalyse, bet mūsų kaimynystėje – Vokietijoje, Lenkijoje – yra virš 50 tokių veikiančių geoterminių jėgainių, Reikjavike taip pagaminama net 98 proc. miestui būtinos šilumos. Technologija nėra nauja, ji gali ir turi būti vystoma, išnaudojama visokeriopai“ – argumentavo prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius, primindamas, jog uostamiesčio mokslininkai per kelis dešimtmečius yra atlikę išsamius vietinio geoterminio vandens tyrimus.

Mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su AB “Klaipėdos energija“ turto valdymo, tinklų ilgaamžiškumo ir avarijos prevencija, pristatė KU prof. dr. Jolanta Janutėnienė. Pasak mokslininkės, tyrimai gali būti naudingi suvaldant technologinius šilumos gamybos procesus bei papildomai išnaudojant požeminių išteklių gydomąsias galias ir jų pritaikomumą ekologiniams tyrimams.

Sveikatos ir mineralų šaltinis

AB „Klaipėdos energija“ energijos gamybos ir skirstymo strategines kryptis pristatė įmonės atstovas dr. Ignas Mikalauskas, akcentuodamas naujų atsinaujinančių energijos gamybos šaltinių svarbą ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu aspektu.   

Pasak AB „Klaipėdos energija“ technikos direktoriaus Mariaus Prelgauskio, kol kas energetikai mato perspektyvą išnaudojant „Geotermos“ antžeminę įrangą – dujinius katilus, akumuliacinę talpą, tačiau neabejojama, kad 1997 metais sumontuotus daniškus šilumos siurblius teks pakeisti modernesniais. O kelis metus nenaudoti gręžiniai dar neišbandyti, jų atnaujinimas irgi gali pareikalauti nemenkų investicijų.

„Per 20 metų, kol veikė „Geoterma“ iš jos gręžinių išgaunamo vandens temperatūra stabiliai buvo 38 laipsniai. Tai pakankamas kiekis šilumos gamybai. Bet nepamirškime, kad dar yra du gręžiniai Vydmantuose, kur 2,2 km gylyje esančio vandens temperatūra yra 78 laipsniai. Iš jo jau būtų galima „išspausti“ ir elektros energiją“, – teigė Sigitas Petrauskas, buvęs UAB „Geoterma“ direktorius.

Tuo tarpu mokslininkai priminė, jog kol veikė „Geoterma“, gręžinių vandenį noriai pirko pajūrio sanatorinės gydyklos.

„Mūsų geoterminės anomalijos saugo vandenį, kuriam apie 50 milijonų metų. Ir kuo gilesnis telkinys, tuo didesnė vandens mineralizacija. Pavyzdžiui, 1,1 km gylio Lypkių gręžinio telkinio druskingumas  siekia 108 gramus litrui, Vydmantuose, kur gylis siekia 2,2 km, druskos ir mineralų koncentracija dar didesnė. Tai yra neįkainojamas turtas, kurį galime išnaudoti rekreacinėms, sveikatinimo reikmėms“, – kalbėjo prof. dr. A. Razbadauskas. Pašnekovas kaip analogą paminėjo Negyvąją jūrą, kur iš mineralais turtingo vandens išgaunamas magnis, kalis, kalcis, manganas, jodas, kiti naudingi elementai.

Teoriškai Klaipėdos geoterminio vandens jėgainė, kaip AB “Klaipėdos energija“ turto dalis,  naujoje geopolitinėje situacijoje turi būti atgaivinta ir efektyviai valdoma panaudojant tinklų atstatymo bei energijos gamybos ir skirstymo išmaniąsias technologijas, mažinančias klimato kaitos poveikį aplinkai.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja, kad trečiadienį, gegužės 11 dienos ryte, pabaigė šiaurinės Klaipėdos miesto dalies šilumos trasų hidraulinius bandymus ir pradeda atnaujinti šilumos tiekimą.

„Vamzdynų bandymu metu pagrindinėse trasose jokių rimtų gedimų neužfiksuota. Jau šiandien šilumos tiekimą planuojame sugrąžinti didžiajai daliai šiaurinės miesto dalies vartotojų, bet  pirmiausia šiluma pasieks namus, esančius arčiausiai Šilutės plento rajoninės katilinės“, – sakė Darius Zakarauskas, AB „Klaipėdos energija“ laikinasis Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Šildymo sistemų prižiūrėtojai ir namų administratoriai kviečiami kuo skubiau paruošti namų įvadus ir įrenginius, kad gyventojai ir verslo subjektai galėtų naudotis karšto vandens paslaugomis.

Šildymo sezono metu trasose darbinis slėgis būna apie 5,5 baro. Hidraulinių bandymu metu jis padidinamas iki 16-18 barų. Taip siekiama nustatyti, ar nėra sudilusių vamzdynų vietų. Hidrauliniai bandymai atliekami kaip įmanoma greičiau po šildymo sezono pabaigos, jog būtų galima iki kito šildymo sezono sutvarkyti rastus defektus.

Šalinant gedimus vienas kitas pastatas laikinai gali būti atjungiamas nuo šildymo sistemos. Apie tokius atvejus AB „Klaipėdos energija“ iš anksto informuos pastatų savininkus ir valdytojus, taip pat ši informacija skelbiama www.klenergija.lt

Jeigu jūsų name ar biure nėra karšto vandens, apie priežastis teiraukitės namo administratoriaus ir šildymo sistemų prižiūrėtojo – jie atsako už šilumos patekimą į namą. Kas aptarnauja jūsų namą, galite sužinoti https://www.klenergija.lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name/

Gerbiami AB „Klaipėdos energija” klientai, informuojame Jus, kad Klaipėdoje šių metų gegužės 9-13 dienomis vyks hidrauliniai šilumos vamzdynų bandymai, padidintu slėgiu bus bandomi šilumos tinklai, esantys į šiaurę nuo Kauno gatvės ir Šilutės pl. 17A, 19, 19C, 27, 29, Sandėlių g. 16.

Vartotojams Jaunystės g., Ragainės g. ir Liepų g. 83 šilumos energijos tiekimas karšto vandens gamybai nebus nutrauktas.

 Informacija apie bandymų seką:

Gegužės 9 dieną vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pusės.

Gegužės 10 dieną padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi šilumos tinklai, esantys į šiaurę nuo Kauno gatvės.

Gegužės 11 dieną nuo 12 val. pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės šilumos įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius.

Gegužės 11 – 13 dienomis po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui bus atnaujintas.

Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus pajungtas šilumos tiekimas, informuosime papildomai.

Naujausia informacija apie hidraulinius bandymus skelbiama www.klenergija.lt

Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Atsiprašome už galimus nepatogumus.

Informacija  tel. (8 46) 410 869      

Šildymo sezonas Klaipėdos mieste oficialiai bus baigtas gegužės 5 d. Tai numatysiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas jau yra parengtas.

„Dalis klaipėdiečių jau anksčiau ragino nutraukti šildymą mieste, tačiau, įvertinę permainingus orus, šildymo nutraukti neskubėjome ir nuolat stebėjome meteorologų prognozes. Dar šįryt vairuotojams teko gremžti ledą nuo užšalusių automobilių stiklų, tačiau žadama, jog nuo antros šios savaitės pusės Klaipėdoje nusistovės šiltesni orai, todėl nuspręsta ketvirtadienį baigti šildymo sezoną“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė.

Pažymėtina, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.

Kiti šilumos vartotojai, tarp jų – ir gyventojai, šildymo sezoną gali baigti ir kitu laiku, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Svarbi sąlyga – pasiūlymui anksčiau nutraukti (ar pratęsti) šildymą turi pritarti patalpų savininkų dauguma.

Paprastai šildymo sezonas Klaipėdoje baigiamas antroje balandžio pusėje. Pernai dėl nepalankių orų šildymas uostamiestyje buvo baigtas gegužės 3 d.

Lietuvos energetikų diena švenčiama kasmet balandžio 17 dieną.

Elektros reiškiniai Lietuvoje pradėti tyrinėti dar XVIII a. 1753 m. Vilniuje buvo pademonstruotos elektros mašinos, pagamintos pagal Vilniaus universiteto matematikos prof. T. Žebrausko projektą. Jos įskėlė kibirkštis – mikrožaibą.

Pirmosios privačios elektrinės Lietuvoje pradėtos steigti tik XIX a. pabaigoje. Jos buvo skirtos namams apšviesti. Elektrifikavimu rūpinosi ne valstybė, o turtingųjų sluoksnių atstovai ir pramonininkai. Pirmoji elektrinė pastatyta 1892 m. Rietave (Plungės raj.), kunigaikščių Oginskių dvare.

O Klaipėdoje energetikos lopšiu laikoma Danės elektrinė, kur 1929 m. deginant akmens anglį miesto ir pramonės įmonių reikmėms buvo gaminama elektra. Dabar čia veikia AB „Klaipėdos energija“ rezervinė katilinė, esant poreikiui gaminanti ir tiekianti šilumą šiauriniams miesto kvartalams.

Datos ir faktai iš AB “Klaipėdos energija” istorijos:

• Elektra – iš graikų kalbos elektron („gintaras“) kilęs žodis.
• Senovės graikų žodis energeia reiškia veikimą, pajėgumą atlikti darbą.
• 1928 birželio 7 dieną Lietuvos Respublikos lėšomis Klaipėdoje pradėta statyti nauja moderni elektrinė, dabartinėje Danės gatvėje.
• 1929 m. birželio 17 d. elektrinė pradėjo veikti.
• 1944 m. pradėti demontuoti elektrinės įrenginiai. Rugsėjį išardyta turbina išsiųsta prekiniu traukiniu į Berlyną.
• 1945 m. sausį elektrinė susprogdinama.
• 1945 m. pradeda veikti atstatyta Klaipėdos elektrinė.
• 1960 m. pradedama centralizuotos šilumos gamyba ir tiekimas miestui.
• 1970 m. pradedamos naudoti gamtinės dujos.
• 1973 m. Danės elektrinėje pastatomas 120 m. aukščio kaminas.
• 1974 m. balandžio mėnesį nustojama deginti akmens anglį.
• 2013 m. užkuriami pirmieji biokuro katilai, šilumos gamybai pradedamas naudoti atsinaujinantis kuras.
• 2022 m. „Baltpool“ duomenimis 85 proc. šilumos Klaipėdoje pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.

2022 m. kovo mėn. pabaigoje Seimas pritarė 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui centralizuotam šildymui. Paaiškiname, kaip gyventojams bus iš dalies kompensuojamos jau apmokėtos sąskaitos.

Gyventojų sąskaitose už centralizuotai tiekiamą kovo mėnesio šilumos energiją (sąskaita bus balandžio 10 – 11 d.) bus pažymėta PVM kompensuojama suma už sausio – kovo mėnesius. Atitinkamai sąskaitoje už balandžio mėnesį bus kompensuota už einamojo mėnesio 9% PVM tarifą. Taip iš viso per kovo ir balandžio mėnesių sąskaitas bus kompensuotas 9% PVM tarifas už 4 pirmus metų mėnesius.

Papildomai kreiptis ir teikti prašymų dėl PVM grąžinimo gyventojams nereikia, visi grąžinimai yra atliekami automatizuotai visiems miesto gyventojams vienu metu. PVM kompensacija nėra taikoma paslaugoms, kurioms minėtu laikotarpiu buvo taikomas 21% PVM tarifas.

Jeigu šių metų sausio – vasario mėn. pardavėte savo gyvenamąjį butą/patalpą ir sąskaitų už šilumos energiją nebegaunate, dėl PVM kompensacijos grąžinimo reikia kreiptis įprasta tvarka – užpildant prašymą, jame nurodant į kokią sąskaitą prašote grąžinti permoką bei pridedant mokėjimo kopijos dokumentą arba nurodyti už kokią kitą butą/patalpą užskaityti PVM tarifo kompensaciją. Pasirašytą dokumentą išsiųsti el. paštu [email protected] arba paštu adresu Danės g. 8, Klaipėda. Formos pavyzdį galite atsisiųsti paspaudę čia.

Daugiau informacijos telefonu (8 46) 39 22 22 arba el. paštu [email protected]

Dėl šimtais procentų per metus pabrangusių dujų, biokuro, elektros ir kitų energijos išteklių, Lietuvoje šis šildymo sezonas tapo istoriniu – šildymo kainos išaugo rekordiškai. Visgi, mažiausiai nukentėjo renovuotų daugiabučių namų gyventojai. Jie džiaugiasi ne tik mažesnėmis išlaidomis šildymui, kokybiškesnėmis gyvenimo sąlygomis, bet ir gražesniu pastato vaizdu bei padidėjusia turto verte.

Renovuotų namų šildymo sąskaitos mažėja 25-60 proc.

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (http://www.betalt.lt/) duomenimis, Klaipėdos mieste yra renovuoti 258 daugiabučiai namai, bet tai tik maža dalis iš tų 1848, kurie galėtų būti atnaujinti. Nors Klaipėdos renovacijos tempai vieni sparčiausių šalyje – šiuo metu uostamiestyje renovuojamas 121 daugiabutis namas, dar daugelis klaipėdiečių dvejoja, ar verta tai daryti.

Specialistai išskiria šiuos pagrindinius daugiabučių renovacijos privalumus:

• Sutaupysite – už šildymą mokėsite 25 – 60 proc. mažiau, nei prieš daugiabučio renovaciją.
• Padidės būsto kaina – atnaujintas būstas tampa daug patrauklesnis pirkėjams, tai patikima investicija į būsto vertės pakėlimą.
• Apsaugosite pastato konstrukcijas ir atnaujinsite inžinerines sistemas – prailginsite pastato ilgaamžiškumą ir išvengsite netikėtų išlaidų dėl galimų avarijų ar neplanuotų remonto darbų.
• Pagerės gyvenimo kokybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo namų ir aplinkos, kurioje gyvename.
• Prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo. Atnaujinto daugiabučio 60 kv. metrų butas per šildymo sezoną sumažina anglies dioksido dujų išmetimus daugiau nei tona.

Renovuoti namai taupumu lenkia naujus

AB „Klaipėdos energija“ kas mėnesį suveda miesto statistiką, kuri akivaizdžiai byloja, jog per keturis šalčiausius šio šildymo sezono mėnesius renovuotų namų gyventojai  sumokėjo virš 80 proc. mažiau, nei gyvenantys nerenovuotuose namuose.

Skaičiuojama, kad 60 m²  nerenovuotas butas 2021 m. lapkričio – vasario mėn. už šilumą sumokėjo 248,15 eur (be PVM), kai tuo pačiu laikotarpiu renovuotas butas sumokėjo – 137,54 eur (be PVM). Dar vienas nenuginčijamas šilumos išlaidų statistikos faktas, kad neretai renovuotuose daugiabučiuose šilumos suvartojama net mažiau, nei naujos statybos namuose.

„Man regis, kad specialistai jau kone 30 metų kartoja, o ir gyventojai puikiai žino, jog pilna ar dalinė namo renovacija yra geriausias būdas sutaupyti išlaidas šildymui. Ir tuo pačiu pasiekiama, kad gyvenama komfortiškoje aplinkoje, butai neperkaitinami, galima patiems reguliuoti šildymą kambariuose pagal poreikį“, – sakė Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Šiuo metu būsto savininkai gali pasirinkti, ar įgyvendinti namo atnaujinimo projektą pagal Vyriausybės patvirtintą programą, ar pagal ją atitinkančias savivaldybių programas. Šilumos taupymu turėtų būti suinteresuoti pastatų gyventojai ir juos atstovaujantys administratoriai, bendrijų pirmininkai. Dalyvauti namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali namai, kurie atitinka daugiabučio statusą – turi ne mažiau 3 butų ir yra pastatyti iki 1993 m.

Pasitikrinti, kiek konkretus Klaipėdos ar Gargždų daugiabutis namas suvartoja šilumos ir palyginti su kitais, galima AB „Klaipėdos energija“ internetiniame puslapyje https://www.klenergija.lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name/