Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai 2022 m. kovo 24 d.  planinio patikrinimo metu AB „Klaipėdos energija“ rajoninėje katilinėje (Šilutės pl. 26) išmatavo vandens šilumos katilų teršalų, išmetamų į aplinkos orą, emisijas.

Pagal pateikto tyrimo protokolo duomenis tyrimo objekte išmetamų teršalų kiekiai ne tik neviršijo TIPK leidime nustatytų normų, bet ir yra daug kartų mažesni už leistinas ribas.

Tyrimų rezultatai pateikiami lentelėje:

 

 

 

 

 

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, lyginant su kovu, balandį AB „Klaipėdos energija“ klientams mažės 15,5 proc. ir kainuos 6,15 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tarp didžiųjų šalies šilumos tiekėjų, tai antra mažiausia kaina, nusileidžianti tik Kaunui. Daugiausia iš Lietuvos didmiesčių už šilumą tenka mokėti vilniečiams. Balandį sostinės vartotojams šiluma kainuos  9,69 ct/kWh, arba 57 proc. brangiau nei klaipėdiečiams.

Klaipėdoje visą 2021-2022 m. šildymo sezoną šilumos kaina išlieka mažesnė už Lietuvos vidurkį: tarp 49 šilumos tiekėjų AB „Klaipėdos energija“ pagal šilumos pigumą kovo mėnesį buvo 13. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje kovo mėnesį siekė 8,28 ct/kWh (be PVM), tuo tarpu Klaipėdoje kovą šiluma kainavo 12 proc. pigiau nei šalies vidurkis (7,28 ct/kWh be PVM).

Dar viena gera žinia, jog gyventojams mažės ir šių metų sausį bei vasarį patirtos šildymo išlaidos. LR Seimas palengvino PVM mokestinę naštą ir praėjusių mėnesių sąskaitos bus sumažintos 9 procentais. Taip pat ir kovo bei balandžio mokėjimuose gyventojų centralizuotam šildymui PVM mokestis nebus taikomas.

Per paskutiniuosius penkerius metus šildymo sezonas Klaipėdoje 2017 ir 2021 m. buvo baigtas gegužės pradžioje, tačiau dažniausiai centralizuotas šildymas išjungiamas balandžio paskutinį dešimtadienį. Beje, gyventojai patys gali nuspręsti, kada pradėti ar pabaigti šildymo sezoną, tam pakanka daugiau nei pusės namo savininkų sprendimo.

Tęsdama daugiametę tradiciją kovo 30 d. Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) pagerbė atsakingo verslo atstovus, kurių kolektyvai pasiekė geriausių rezultatų 2021 m.

Daugiausiai dėmesio skyrusiai socialinėms iniciatyvoms, pagalbai ir paramai – atiteko apdovanojimas „Už mūsų Klaipėdą“. Šios nominacijos nugalėtoja tapo AB „Klaipėdos energija“.

Sėkmingiausia ir atsakingiausia 2021 m. KPA įmone pripažinta Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė.

Sparčiausiai auginusiai verslą – UAB „Techvitas“ atiteko apdovanojimas „Už atsakingą verslą“.

Labiausiai savo įmonės darbuotojais besirūpinančia įmone pripažinta Advokatų profesinė bendrija „Averus“. Jai įteiktas apdovanojimas  „Už darbuotoją“.

KPA iniciatyva rengiamo „Atsakingo verslo“ konkurse turėjo galimybę dalyvauti visos 53 organizacijos įmonės. Nominantai buvo renkami atsižvelgiant į 8 vertinimo kriterijus: apyvartos, darbuotojų skaičiaus, vidutinio atlyginimo augimas, o taip pat buvo vertinamos darbuotojų skatinimo priemonės, Aplinkosaugos priemonės, dalyvavimas miesto gyvenime ir parama, studentų praktika įmonėje.

Apdovanojimus kūrė dailininkas – juvelyras Vidas Bizauskas.

Šios savaitės orų prognozė puikiai iliustruoja pavasario orų „kalnelius“: dieną įšyla iki + 10 ^oC, o naktį atšąla iki – 8 ^oC. Per parą lauko temperatūros svyravimai siekia net 18 laipsnių. Ir ką tai reiškia centralizuoto šildymo paslauga besinaudojantiems klientams? Ogi tai, kad jeigu jų namuose nėra įrengta automatizuota šildymo reguliavimo sistema, dieną radiatoriai pleška ir reikia laikyti atvirus langus vėsinant butą. O atėjus sąskaitų skaičiavimo metui už dykai iššvaistytą šilumą susimokėti didesnius mokesčius.

Nepriklausomos sistemos privalumai

Kad iš šildymo trasų šiluma patektų į pastatą, ją įleidžia arba sustabdo namo šilumos punkte esanti įranga. Senovinė, dar vadinama elevatorinė, sistema, reguliuojama rankine sklende. Kitaip sakant, šilumos patekimą į namą turi nuolat reguliuoti žmogus. Tuo tarpu šiuolaikinės automatinės reguliavimo sistemos veikia be žmogaus tarpininkavimo: temperatūros daviklis sujungtas su valdymo pultu, jame nustatyta pageidaujama vidaus patalpų temperatūra, ir automatinė sklendė pati užsidaro ar atsidaro reguliuodama patenkančios šilumos srautą.

Skirtumas tarp nepriklausomos ir priklausomos sistemos geriausiai matomas sąskaitose. Net vasario mėnesį, kai lauko temperatūros svyravimai nebuvo tokie dideli, Klaipėdoje šis skirtumas buvo sudarė apie 15 proc. Pinigine išraiška tai būtų apie 10 eurų 60 m² butui. Kovo ir balandžio mėnesiais, kai lauko temperatūra dieną ir naktį svyruoja dar labiau, šis skirtumas gali siekti ir 20 procentų.

Profesionalų pagalba

Girdint ekspertų prognozes, kad energetikos kainų brangymetis dar gali tęstis ne vienerius metus, reikia visais įmanomais būdais rūpintis šilumos taupymu.

Šilumos tiekimo grandinėje veikia dvi specialistų komandos: energetikai patiekia šilumą į trasas, o namo šildymo sistemų prižiūrėtojai, kuriuos pasirenka patys daugiabučio namo gyventojai, atsako už šildymo paslaugas konkrečiame name. Būtent nuo šildymo sistemų prižiūrėtojų priklauso, ar butuose šilta, ar šalta.

Daugiabučių gyventojai ir juos atstovaujantys administratoriai turėtų nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik vykdyti einamuosius darbus, bet ir reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, siūlyti konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

„Didžiausia problema, kad žmonėms niekas normaliai nepaaiškina, ką jų name reikia padaryti. Toks sistemos patobulinimas, kaip automatizuoto šilumos punkto įrengimas, yra vienas pigiausių ir apčiuopiamą šilumos taupymo efektą duodantis techninis sprendimas“, – sakė Darius Zakarauskas, AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos šilumos tinklų rajono viršininkas.

Dar viena situacija, kuomet susiduriama su šildymo sistemų aptarnavimo specialistų stygiumi ar vangumu, pastebima kasmetinių hidraulinių bandymų metu.

„Mes, energetikai, šilumos trasų hidraulinius bandymus atliekame per dvi dienas. Bet kol prižiūrėtojai apeina savo prižiūrimus namus ir atsuka sklendes, sulaukiame pretenzijų net po 4-5 dienų, kad žmonės vis dar verčiasi be karšto vandens. Šildymo sistemų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, matyt, stokoja specialistų ir nespėja operatyviai aptarnauti visų namų“, – pasakojo D. Zakarauskas.

Visgi situacija Klaipėdos nepriklausomų šildymo sistemų prižiūrėtojų rinkoje nuo praėjusių metų pasikeitė. AB „Klaipėdos energija“ vėl gali teikti daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūros paslaugas.

„Dėl teisinių suvaržymų ilgą laiką mums buvo leidžiama prižiūrėti tik verslo objektų šilumos punktus. Dabar grįžome į daugiabučių namų priežiūros rinką. Tad jeigu kam reikia profesionalų konsultacijos ar nepriklausomo šilumos punkto įrengimo, kokybiškos šildymo sistemų priežiūros paslaugos,  kviečiu kreiptis į AB „Klaipėdos energija“ specialistus“, – ragino D. Zakarauskas.

Daugiau informacijos: tel. + 370 46 392780, [email protected]    

Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA), vienijanti didžiausias uostamiesčio verslo bendroves, praėjusiais metais ėmėsi aplinkosauginės iniciatyvos – įmonių vadovai, KPA Aplinkos apsaugos komiteto nariai, visuomeninių organizacijų atstovai betarpiškai supažindinami su daugiausiai dėmesio sulaukiančiomis Klaipėdos įmonėmis. Tęsiant susitikimų ciklą šią savaitę darbinis vizitas įvyko vieno iš KPA narių – AB „Klaipėdos energija“ – pagrindiniame gamybos padalinyje, Šilutės plente esančioje rajoninėje katilinėje.

„“Klaipėdos energija“ pasirinkta neatsitiktinai. Tai strateginės svarbos įmonė, tiekianti šilumą 80 proc. miesto vartotojų. Dėl visame pasaulyje brangstančių energijos išteklių aktualūs tampa ne tik aplinkosauginiai, bet ir ekonominiai aspektai, tad nenuostabu, kad į pažintį su energetikos įmone užsiregistravusių dalyvių skaičius buvo itin gausus, ypač iš visuomeninių organizacijų“, – sakė Jolanta Girdvainė, KPA administracijos direktorė.

Svečius sutikęs ir bendrovės valdas aprodęs AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Marius Prelgauskis juokavo, jog aplinkosaugininkai jų įmonės padaliniuose yra ne svečiai, o kone nuolatiniai gyventojai – reguliariai stebimi visi bendrovės veiklos procesai. Pasak vadovo, pastaruoju metu iš inspektuojančių institucijų pastabų nesulaukiama. Didžiausias iššūkis bendrovei šiuo metu yra ne Europoje ir Lietuvoje griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, o šilumos kainos stabilizavimas.

„Nuo 2013 m. nuosekliai tampame žaliosios energijos įmone. Vis mažiname iškastinio kuro naudojimą, dabar jau 85 procentus mūsų sudeginamo kuro sudaro biokuras. Per paskutiniuosius trejus metus rekonstravome 20,86 km šilumos trasų. Metiniai bendrovės nuostoliai trasose sumažėjo iki 9 proc., o tai leido sumažinti CO² išmetimus 6689 tonomis, sutaupyta kuro už maždaug 960 tūkst. eurų“, – pastarųjų metų pokyčius vardino technikos direktorius.  

Pasak M. Prelgauskio, kuro kainos priklauso nuo pasaulinių tendencijų – kai jos brangsta, pajaučia visi. Tad energetikai šilumos kainos stabilizavimui turi tik dvi išeitis: naudoti kuo pigesnį kurą ir gamybos procese maksimaliai išnaudoti visas energijos taupymo galimybes. Būtent laiku pasirinkta teisinga strategija – pastatyti 6 biokuro katilai, įrengti ekonomaizeriai, saulės baterijų parkai ant bendrovės stogų, absorbcinis šilumos siurblys ir kitos techninės naujovės  –  leidžia bendrovei išlikti tarp šilumos kainų lyderių šalyje. Ir šį šildymo sezoną AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kaina yra mažesnė už Lietuvos vidurkį.

Susitikimo pabaigoje į svečių klausimus atsakęs AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas akcentavo, jog visų kuro rūšių brangimo situacija labai gerai parodė, kas yra kas: AB „Klaipėdos energija“ šią žiemą, kaip niekad iki šiol, sulaukė daugybės interesantų užklausų apie galimybę prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų ir atsisakyti dujinio šildymo.

„Centralizuotas šildymas miestuose yra ekologiškiausias, pigiausias ir saugiausias šilumos energijos tiekimo būdas. Iš esmės Klaipėdoje dominuojanti dauguma naujos statybos objektų – daugiabučių kvartalai, prekybos ir pramogų centrai, biurai – jungiasi prie mūsų tinklų. Tai lemia ekonominės priežastys. Be to, mūsų tiekiama šiluma atitinka A++ energinio naudingumo klasės pastatų reikalavimus, kuris jau privalomas naujai statomiems objektams“, – kalbėjo A. Katinas, primindamas, jog bendrovės profesionalai teikia visą paslaugų kompleksą: įrengia šilumos punktus ir juos prižiūri tiek verslo paskirties pastatuose, tiek daugiabučiuose namuose.

Paklaustas apie šilumos kainos mažėjimą ateityje AB „Klaipėdos energija“ vadovas stebuklų nežadėjo: biokuras per metus pabrango dvigubai, dujos – kelis kartus, elektros energija net virš 500 proc. Dėl karo Ukrainoje kilusios sumaišties prognozuojama, kad visame pasaulyje energijos ištekliai tik brangs.

„Darome, ką galime. Artėjame prie bankrutavusios UAB „Geoterma“ perėmimo ir tikimės atgaivinti šilumos gamybą iš žemės gelmėse esančių karštų versmių. Ieškome alternatyvų, technologinių sprendimų, kad naudoti pigiausias ir ekologiškiausias kuro rūšis, mažinti energijos sąnaudas. Bet, kad ir kaip besistengtume, 80 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina. Jei mūsų pagrindinis kuras mediena, gamtinės dujos – rinkoje brangs, šiluma nebus pigesnė“, – reziumavo Antanas Katinas.

Kovo mėnesį šilumos kaina Klaipėdoje mažės. Kilovatvalandė šilumos energijos AB „Klaipėdos energija“ klientams kainuos 7,28 ct be  PVM.

Nors, lyginant su vasariu, pigimas simbolinis – apie 1 proc., visos Lietuvos kontekste tai yra viena mažesnių centralizuotai tiekiamos šilumos kainų.

„Klaipėda patenka tarp mažiausiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokančių šalies miestų. Drastiškai pabrangus gamtinėms dujoms, mus nuo kainų šoko gelbsti biokuras. Laiku investavome į 6 biokuro katilų statybą ir šiuo metu medienos skiedras naudojame kaip pagrindinį kurą, o gamtinės dujos bendrame kuro balanse sudaro apie 15 proc. Šį brangų iškastinį kurą naudojame tik per didžiuosius šalčius“, – sakė A. Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pasak vadovo, šiuo metu bendrovė sulaukia itin daug užklausų iš uosto įmonių, viešbučių, biurų, kurie teiraujasi apie galimybes atsisakyti dujinio šildymo ir prisijungti prie centralizuoto šildymo tinklų.

Šilumos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose kovo mėnesį

Kaip jau skelbta, Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi savo kontroliuojamai akcinei bendrovei „Klaipėdos energjja“ perduoti iš valstybės perimamą bankrutavusią įmonę „Geoterma“. Tikimąsi, kad atgaivinus  šilumos gamybą iš žemės gelmėse esančių karšto vandens telkinių, uostamiesčiui bus galima tiekti ekologišką šilumą už konkurencingą kainą. Kokios būklės yra perimamas turtas antradienį atvyko apžiūrėti Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys, lydimas AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus Antano Katino ir paskutiniojo „Geotermos“ direktoriaus Sigito Petrausko.

„Geoterminis vanduo yra agresyvus, jame daug druskų, mineralų. Norint įvertinti įrenginių techninę būklę reikia ekspertų. Nereikia pamiršti, kad įranga daug metų buvo nenaudojama, o čia kaip ir su daug metų nenaudotu automobiliu – nežinia ar užsives“, – apžiūrėjęs jėgainę sakė Sigitas Petrauskas.

Visgi, buvęs „Geotermos“ direktorius  optimistiškai vertina jėgainės atgaivinimo galimybes. Pasak S. Petrausko, geoterminė energija nėra naujovė. Europoje virš 15 šalių turi daugiametės patirties, kaip valdyti šią žaliosios energetikos rūšį ir su tuo susijusias sudėtingas technologijas. Yra išlikę kontaktai su anksčiau Klaipėdoje dirbusiais vokiečių, islandų, olandų ekspertais ir specialistais. Tikėtina, jog tie patys partneriai galėtų suteikti  vertingą pagalbą atgaivinant Klaipėdos geoterminę jėgainę.

„Europos Sąjunga remia tokius projektus. Dar prieš uždarant „Geotermą“ buvo pradėti įgyvendinti technologiniai sprendimai, rasti finansavimo šaltiniai, kad sutvarkyti energijos gamybos  procesus. Deja, po paskelbto bankroto viskas sustojo ir skirtos lėšos nukeliavo į analogiško projekto vykdymą Vengrijoje“, – prisiminė S. Petrauskas.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys išskyrė tris „Geotermos“ veiklos kryptis, dominančias miestą.

„Pagal dabartinę būklę realiausia, kad perimti šilumos gamybos įrenginiai – dujiniai katilai, akumuliacinė talpa – artimiausiu laiku gali būti panaudoti šilumos gamybai. Kitas tikslas, kad su Klaipėdos universiteto pagalba ar užsienio ekspertais būtų grįžtama prie geoterminės energijos panaudojimo, o trečia kryptis galėtų būti geoterminio vandens panaudojimas rekreacinėms reikmėms“, – situaciją vertino A. Barbšys.

AB „Klaipėdos energija“ vadovas Antanas Katinas mano, kad dalį „Geotermos“ įrenginių realu naudoti jau kito šildymo sezono metu.

„Patys matote, kas darosi su gamtinių dujų kainomis – per metus jos brango šimtais procentų ir apie pigimą niekas nekalba. Todėl turime galvoti ir ieškoti galimybių, kaip šilumą pasigaminti pigiau. Pasinaudodami Lypkių rajoninės katilinės biokuro katilu ir „Geotermos“ akumuliacine talpa jau šių metų pabaigoje turėtume galimybę pasigaminti pigesnės šilumos. Naudodami perimamus „Geotermos“ mažesnės galios dujinius katilus – vėlgi galėtume sutaupyti. O jei pavyktų gauti ES ar Lietuvos fondų finansavimą ir atkurti geoterminės energijos gamybą – turėtume puikią alternatyvą brangiam iškastiniam kurui“, –  sakė A. Katinas.

Apie galimybę skirti finansinę paramą „Geotermos“ atgaivinimui kalbėjo ir prieš keletą savaičių Klaipėdoje viešėjęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Beje, Šilumos ūkio įstatymo projekte numatoma, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuriems priskiriama ir geoterminė energija, pagaminta šilumos energija būtų superkama prioriteto tvarka.

Nors šis šildymo sezonas visiems Lietuvos gyventojams yra sunkus dėl išaugusių šilumos, elektros ir kitų kuro rūšių kainų, konkurencija Klaipėdos centralizuoto šildymo sistemoje ir pigiausių kuro rūšių naudojimas užtikrina, kad vidutinė šilumos kaina sausio mėnesį Klaipėdoje buvo 7,10 ct/kWh, t.y. 6% mažesnė nei vidutinė šilumos kaina Lietuvoje (7,55 ct/kWh) ir net 29% mažesnė nei Vilniuje, kuriame šilumos kaina praėjusį mėnesį siekė 10,07 ct/kWh.

Klaipėdoje  šilumos kaina yra trečia žemiausia Lietuvoje, tarp 7 didžiausių šalies tiekėjų. Šilumos supirkimo aukcionas ir jame vykstanti konkurencija lemia, kad superkama visa pigiausia uostamiestyje pagaminama šilumos energija.

„Klaipėdoje šilumą į centralizuotus tinklus tiekia penki nepriklausomi gamintojai. Mes superkame visą jų pasiūlytą šilumą, nes ji gaminama iš  atsinaujinančio kuro, kuris šiuo metu yra kelis kartus pigesnis už gamtines dujas. Būtent mūsų pačių naudojamas biokuras ir nepriklausomų  gamintojų patiekta šiluma leidžia išlaikyti santykinai žemą šilumos kainą mūsų klientams“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pasak šilumą iš atliekų gaminančios UAB „Gren Klaipėda“ direktoriaus Donato Petronio, visą šį šildymo sezoną įmonės pagaminta šilumos kaina yra viena mažiausių Klaipėdos mieste ir visa ji parduodama „Klaipėdos energijai“.

„Pavyzdžiui, šių metų sausio mėnesį iš atliekų pagaminta šiluma sudarė 53% viso uostamiesčiui reikalingo šilumos kiekio. Kita dalis klaipėdiečių naudojamos šilumos buvo pagaminta naudojant biokurą ir mažą dalį iškastinio kuro. Manau, kad toks kuro balansas lemia, kad uostamiesčio gyventojai šilumą gauna mokėdami vieną mažiausių kainų šalyje“, – teigė Donatas Petronis.

Nors šį šildymo sezoną šilumos kainos Lietuvoje yra itin išaugusios, tačiau jos dar nepasiekė 2012 metų lygio. Vidutinė šilumos kaina tais metais buvo 7,66 ct/kWh, t.y. 1,5% didesnė nei šių metų sausį.

Vasario pradžioje vykusiame Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko susitikime su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir viceministrais Raminta Radavičiene bei Danu Augučiu buvo aptarti aktualūs miestui klausimai. Miesto vadovas pasidžiaugė geranorišku Aplinkos ministerijos vadovų nusiteikimu, sprendžiant klausimus, kurie jei ne dabar, tai artimiausioje perspektyvoje vienaip ar kitaip bus svarbūs visiems klaipėdiečiams.

„Labai rimta ir išsami diskusija buvo apie „Geotermos“ situaciją, apie pasirengimą visos jos infrastruktūros gerinimui. Šioje vietoje girdime labai geranorišką Aplinkos ministerijos požiūrį“, – patvirtino meras. Tikimasi, kad netrukus bus priimti sprendimai, kurie leis atgaivinti nuo 2017 m. neveikiančią geoterminę jėgainę.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba praėjusių metų vasarį pritarė sprendimui perimti bankrutavusios ir likviduojamos bendrovės „Geoterma“ turtą.

Susitikime dalyvavęs AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas informavo ministrą ir miesto vadovą, kad bendrovė jau apžiūrėjo ir įvertino perimamus „Geotermos“ energijos gamybos įrenginius. Energetikų teigimu, akumuliacinė talpa ir dujiniai katilai yra geros būklės, tuo tarpu gręžiniai, iš kurių galima imti gelmėse esantį 38 laipsnių karštą vandenį ir jį panaudoti miesto šildymui ar rekreacinėms reikmėms, reikalauja technologinio atnaujinimo. Todėl bendrovė kreipėsi į Lietuvos ir ES institucijas ieškodama finansavimo šaltinių žaliosios energijos gamybos atnaujinimui. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo rasti net iki 50 proc. finansavimo „Geotermos“ atgaivinimo projektui iš ministerijos kuruojamų institucijų fondų.

Jau dabar virš 70 proc. AB „Klaipėdos energija“ realizuojamos šilumos pagaminama iš atsinaujinančio kuro. Atnaujinus „Geotermos“ įrenginius Klaipėdoje atsirastų galimybė centralizuotos šilumos tiekime priartėti prie 100 proc. žaliojo kuro.

Paruošta pagal https://www.klaipeda.lt informaciją

Praėjusią savaitę Valdovų rūmuose įteikti „Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai 2021“.  Lietuvoje veikiančių įmonių socialinės atsakomybės „Oskarais“ vadinamais apdovanojimais pagerbiamos bendrovės, kurios rūpinasi darbuotojų emocine gerove ir kuria jiems palankią aplinką, stiprina ryšius su bendruomenėmis, rūpinasi ir tausoja aplinką bei imasi įvairių inciatyvų, padedančių darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.

„Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų 2021“ konkursui 53 Lietuvos įmonės pateikė 79 paraiškas, iš kurių komisija rinko nominacijos laimėtojus mažų, vidutinių ir didelių įmonių kategorijose. Didžiausiųjų kategorijoje AB „Klaipėdos energija“ pripažinta „Šeimai palankiausia darboviete 2021“.

Pasak konkurso organizatorių, rengiamo Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į socialiai atsakingo verslo svarbą ir naudą visuomenėje. Šiemet tradicines konkurso nominacijas „Metų darbovietė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“ ir „Metų bendruomeniškiausia įmonė“ papildė dar viena nominacija „Šeimai palankiausia darbovietė“. Ji įsteigta atsižvelgiant į šeimos ir darbo arba asmeninio gyvenimo ir darbo interesų derinimo svarbą. Ir būtent šioje nominacijoje pasižymėjo AB „Klaipėdos energija“.

„Regis, nieko išskirtinio ir ypatingo nedarėme, bet buvome įvertinti už tai, kad atsižvelgiame į savo darbuotojų poreikius: leidžiame dirbti lanksčiu darbo grafiku, daugiavaikes šeimas paskatiname materialiai, studijuojantiems darbuotojams skiriame finansinę paramą, puoselėjame ilgametes kolektyvo švenčių tradicijas, sudarome sąlygas sportuoti. Pasirodo, kai suskaičiuoji visas lengvatas ir skatinimo priemones mūsų bendrovės darbuotojams, tai yra išskirtinis reiškinys, vertinant šalies mastu“, –  sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas – tai nuo 2008 m. vykdoma valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje. Šis konkursas skatina gerąją įmonių konkurenciją ne siekiant pelno, o didinant savo socialinę atsakomybę. Nuo 2013 m. šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.