Iki šiol neregėtas kuro kainų brangimas Europoje turės įtakos ir AB „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainai. Vasarį šiluma Klaipėdos ir Gargždų klientams, lyginant su sausiu, brangs 12,9 proc. ir kainuos 7,35 ct/kWh (be PVM).

„Tokio kuro kainų šuolio nei Klaipėda, nei Lietuva dar nėra mačiusi. Per metus mūsų perkamos gamtinės dujos pabrango 320 procentų, biokuras – 75 proc., nepriklausomų tiekėjų parduodama šiluma – 62 proc. Ir, lyg to būtų maža, už elektros energiją, būtiną šilumos gamybos ir perdavimo procesams, kurią mums tiekia „Ignitis“, mokame 500 proc. brangiau nei prieš metus“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Palyginimui A. Katinas  pateikė nedžiuginančią statistiką: 2020 metų lapkritį ir gruodį už dujas bendrovė tiekėjams „Get Baltic“ ir  ‚Amber Grid“ sumokėjo 843 988 eurus, o 2021 metų tais pačiais mėnesiais suma viršijo 4,5 mln. eurų, arba 540 proc. brangiau.

Nepaisant visuotinio energijos išteklių brangimo, bendrovės vadovas patikino, kad su kuro įsigijimu ar apyvartinių lėšų stygiumi, skirtingai nei sostinę šildanti bendrovė, AB „Klaipėdos energija“ nesusiduria.  

„Mus gelbsti biokuras. Nors ir pabrangęs, jis išlieka keleriopai pigesnis už gamtines dujas ir bendrame kuro balanse sudaro daugiau nei pusę mūsų naudojamo kuro. Ankstesnė bendrovės strategija – investuoti į biokuro katilus – pasiteisino ir nesikeičia. Imamės investicinių projektų, kad dar labiau sumažinti gamtinių dujų vartojimą bei patiems gaminti elektros energiją savo reikmėms“, – sakė Antanas Katinas.

Kaip jau skelbta, bendrovė savo katilinių teritorijose ir ant pastatų stogų plečia saulės elektrinių jėgaines, planuoja savo reikmėms statyti  kogeneracinę elektrinę. Finišo tiesiojoje yra bankrutavusios UAB „Geoterma“ įrenginių perėmimo procedūra. Dėl šių 1,5 kilometro gylyje esančių karšto vandens versmių panaudojimo šilumos gamybai bendrovė kreipėsi tiek į Lietuvos, tiek į ES institucijas, prašydama finansinės paramos technologiniam atnaujinimui. Bus bandoma išnaudoti „Geotermos“ akumuliacinę karšto vandens talpą, kaupiant dienos metu saulės suteikiamą energiją, o atgaivinus gręžinius – ir žemės šilumą. Svarstoma galimybė įsigyti bei Klaipėdoje pastatyti dar vieną blogiausios kokybės biokurą galintį deginti katilą.

„Turime suprasti, kad pasaulinių iškastinio kuro kainų negalime įtakoti. Bet galime ir turime pasitelkti vietinius atsinaujinančius gamtinius resursus, visas technologines naujoves, kad šilumos gamyba ir tiekimas būtų kuo efektyvesnis, pigesnis mūsų klientams“ – teigė A. Katinas.    

Per pastarąjį dešimtmetį brangesnė šiluma Klaipėdoje buvo tik 2012 m., kai šilumos kilovatvalandė kainavo 7,86 euro cento.

Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspektoriai lankėsi AB „Klaipėdos energija“ padaliniuose Danės gatvėje ir Šilutės plente, kur atliko planinius patikrinimus: tyrė bendrovės išmetimus į orą, naudojamus šilumos gamybos įrenginius, apžiūrėjo bei įvertino teritorijose esančius objektus, ar jie nekelia pavojaus aplinkai.

Elektrinėje mažai veiklos, mažai taršos

Iš Danės g. elektrinėje esančių 2 vandens šildymo ir 4 garo gamybos katilų pernai buvo naudojamas tik vienas. Nuo sausio iki  liepos mėnesio šioje katilinėje šilumą šiaurinei Klaipėdos miesto daliai gaminantis  katilas dirbo 540 valandų, arba maždaug 23 dienas, tad pagal TIPK leidimą leistini oro taršos kiekiai nepasiekti.

„Danės elektrinėje šilumos energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos, kurios sudegdamos neišskiria  kietųjų dalelių ir pasižymi itin mažais kitų taršių medžiagų išmetimais. O mazutas šilumos gamybai čia jau senokai nebenaudojamas, net nebeturime nei šio kuro, nei talpų jam saugoti“, – sakė Marius Petraitis, AB „Klaipėdos energija“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas.

Būtent tai patikros akte konstatavo ir aplinkosaugininkai: rezervinis kuras mazutas Danės g. elektrinėje nebenaudojamas, rezervuarai ir visa mazuto tiekimo infrastruktūra demontuota, o likęs konstrukcijų metalo laužas  utilizuotas pagal  teisės aktų reikalavimus.

Patikrinimo metu apžiūrėta ir įmonės teritorija. Aplinkosaugininkų vertinimu, ji tvarkinga, pažeidimų nenustatyta.

Rajoninė katilinė – be pastabų

Šilutės plente veikianti AB „Klaipėdos energija“ rajoninė katilinė šiuo metų yra pagrindinis bendrovės gamybos padalinys. Jame veikia 2 garo ir net 7 vandens šildymo katilai, kurenami biokuru, gamtinėmis dujomis ir mazutu. Esant būtinybei kaip kuras čia gali būti naudojamos ir suskystintos dujos, kurios laikomas kaip rezervas, jei nutrūktų gamtinių dujų tiekimas.

Pagal TIPK leidimą per metus rajoninėje katilinėje kasmet į aplinkos orą leidžiama išmesti virš 1040 tonų teršalų, tačiau per atskaitinius metus ši katilinė išmetė vos daugiau nei trečdalį leistino kiekio – 372,7 tonas.

Tiek biokuro, tiek dujomis kūrenami katilai turi kondensacinius ekonomaizerius, kuriuose iš dūmų ir vandens garų išgaunama šiluma vėliau panaudojama gamybos procesuose. Dar viena bendrovės technologinė naujovė – absorbcinis šilumos  siurblys – ne tik išgauna iš dūmų likutinę šilumą, bet mažina ir vizualinę taršą: iš kamino išeinantis vėsesnis garas greičiau išsisklaido.    

Patikrinę rajoninės katilinės įrangą bei teritoriją aplinkosaugininkai pretenzijų neturėjo – pažeidimų nenustatyta.

„Visose mūsų katilinėse veikia sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinius ISO standartus. Tai reiškia, kad šilumos gamybos, perdavimo ir šildymo bei karšto vandens sistemų prežiūroje bendrovės darbuotojai atidžiai kontoliuoja visus procesus. Aplinkosaugos institucijų patikrinimai tik patvirtino, kad mūsų sistema veikia be priekaištų“, – reziumavo Marius Petraitis, AB „Klaipėdos energija“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas.

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo neturėtų pajusti, valstybė jiems kompensuos būsto šildymo išlaidas. Šia parama kitais metais galės pasinaudoti ne viena sunkiau besiverčianti šeima ar vienišas asmuo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y.  tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).
 
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 
•    kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2; 
•    kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą. 
 
1 PAVYZDYS. Vienišo pensinio amžiaus asmens pajamos – 489 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).
Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(489 Eur – 387 Eur (3 VRP)) x 10 proc. = 10,20 Eur
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 10,20 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50  m2) kompensuojamos. Tad, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaita už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 Eur, jam būtų kompensuojama 39,80 Eur.

2  PAVYZDYS. 4 asmenų šeima (2 suaugę + 2 vaikai), pajamos – 1066 Eur (2 MMA).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1066 Eur – 25 proc. (neįskaitytina darbinių pajamų dalis) – 1032 Eur (2 VRP x 4 šeimos nariai)) x 10 proc. =  0 Eur
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

SVARBU. Apskaičiuojant pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, neįskaitytina darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?

Gyventojai dėl būsto šildymo, taip pat karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose) arba elektroniniu būdu www.spis.lt

Karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.

Čia galite atsisiųsti ir atsispausdinti atmintinę apie kompensacijos tvarką.

 

Nuo sausio mėnesio Klaipėdos ir Gargždų miestų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams paslaugos vėl pabrangs.  Paskaičiuota, jog pirmąjį 2022 m. mėnesį šilumos kaina AB „Klaipėdos energija“ klientams bus 12,8 proc. didesnė nei gruodį.

Pagrindine priežastimi, visą šį šildymo sezoną lemiančią šilumos kainos augimą, išlieka kuro kainų kilimas: per metus gamtinės dujos pabrango 178 proc., biokuras 57 proc., iš nepriklausomų gamintojų pirkta šiluma 37 proc. Vien per pastarąjį mėnesį gamtinių dujų kaina išaugo 17,2 proc., o superkama šiluma – 21,8 proc.

Mažiausiai per pastarąjį mėnesį brango biokuras – nepilnai 1 proc.

„Investicijos į nuosavus biokurą deginančius katilus pasiteisino ir duodą akivaizdžią naudą mūsų klientams. Biokuras išlieka  pigiausia ir pagrindine mūsų naudojama kuro rūšimi. Dėl atšiauresnių oro sąlygų ir nedirbant keliems nepriklausomiems gamintojams šį šildymo sezoną mes pilnu pajėgumu išnaudojame savo šešis biokuro katilus. Jeigu vietoj biokuro tektų deginti gamtines dujas, šilumos kaina klaipėdiečiams būtų 33 proc. brangesnė“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Bendrovės ankstesniais metais sukauptos mazuto atsargos taip pat naudojamos šilumos gamybai. Mazutas net 63 proc. pigesnis už gamtines dujas, tad jo deginimas įtakoja šilumos kainos mažėjimą.

Pažymėtina, kad gruodį Klaipėdoje dirbantys nepriklausomi šilumos gamintojai nepatiekė tiek šilumos, kiek buvos suplanuota.

„Vienas nepriklausomas gamintojas šiaurinėje miesto dalyje sustojo dėl gedimo, kiti negali patiekti suplanuoto šilumos kiekio dėl techninių ar teisinių priežasčių. Todėl, siekiant patikimai aprūpinti šiluma šiaurinę Klaipėdos dalį, įjungiame Danės gatvėje esančios elektrinės katilus“, – aiškino Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.   

Suskaičiavus visus sausio mėnesio kuro kainų, perkamos šilumos pokyčius ir bendrovės pastoviąsias sąnaudas, kurios nedidėjo ir nesikeis visą šildymo sezoną, šilumos kilovatvalandė AB „Klaipėdos energija“ klientams pirmąjį 2022 m. mėnesį kainuos 6,51 cento (be PVM). Tarp 5 didžiųjų šalies miestų tai trečias rodiklis.

2022 m. sausio mėn. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainos

 

Portalas www.atviraklaipeda.lt publikuoja rašinių ciklą apie Klaipėdos praeitį. Vienas pikantiškas tekstas susijęs ir su dabartinės AB „Klaipėdos energija” pirmtakais – miesto šilumos tiekėjais, kurie sau leisdavo šventes švęsti smarkiai… Skaitykite https://www.atviraklaipeda.lt/2021/12/18/klaipedos-energetikai-neteisetai-issimokejo-tukstancius-naujametiniam-baliui/

 

Praėjusią savaitę Lietuvą užklupusią pirmąją rimtesnę šalčio bangą Klaipėdos energetikai atlaikė. Tiesa, ne be nuostolių. Vienas nepriklausomas šilumos gamintojas dėl gedimo sustabdė veiklą, kiti dirbo mažesniais pajėgumais nei buvo numatyta. O Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Klaipėdos energija“ šilumai gaminti pasitelkė rezervinius katilus ir panaudojo sukauptą rezervinį kurą – mazutą, kuris šiuo metu pigesnis už gamtines dujas. Continue reading →

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad vidutinė gruodį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,69 ct/kWh (be PVM). Palyginus su lapkričiu kilovatvalandės kaina didėja 15,54 proc., o per metus – 60,82 proc. Uostamiesčiui ir Gargždams centralizuotą šilumą tiekiančios AB „Klaipėdos energijos” valdyba gruodžiui yra nustačiusi 5,77 ct be PVM tarifą. Continue reading →

Nuo 2021 m. gruodžio 10 d. AB „Klaipėdos energija“ e-paslaugų puslapyje pradeda veikti mokėjimo inicijavimo paslauga. Šios paslaugos pagrindu Bendrovės klientai galės apmokėti sąskaitas už šilumos energiją tiesiai iš e-paslaugų puslapio. Continue reading →

Prasidėjus šildymo sezonui pagrindinėje AB „Klaipėdos energija“ rajoninėje katilinėje Šilutės plente instaliuotas ir pradėtas naudoti absorbcinis šilumos siurblys su ekonomaizeriu. Šis techninio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunkiai suprantamas pavadinimas slepia išties dar Klaipėdoje nenaudotą technologiją: iš biokuro katilų dūmų išgaunama šilumos energija bendrovei ir jos klientams kasmet padės sutaupyti šimtus tūkstančių eurų.

Mažins ir vizualinę taršą

„Deginant biokurą į dūmtraukių sistemą patenka karštas oras, ant kurio mes purškiame vandenį. Taip iš dūmų išplauname kenksmingas daleles ir pagaminame šiltą vandenį, kurį vėl panaudojame gamybos procesuose. Anksčiau iš katilinės kamino į orą kildavo maždaug 45-50 laipsnių karštumo baltas vandens garas. O mūsų įsigytas absorbcinis šilumos siurblys iš to garo srauto dar papildomai gali „ištraukti“ apie 25 laipsnius šilumos“, – technologinius niuansus aiškino Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Paskaičiuota, jog prijungtas prie centralizuotą šilumą miestui gaminančių biokuro katilų absorbcinis šilumos siurblys per metus papildomai pagamins virš 5360 megavatvalandžių energijos.

Tiek bendrovė, tiek aplinkosaugininkai yra sulaukę klausimų iš šalia rajoninės katilinės esančių Kauno gatvės daugiabučių gyventojų, ar iš palyginti neaukšto kamino sklindantys garai nėra kenksmingi. Ir nors technologiškai ir aplinkosauginiu požiūriu viskas yra gerai, vaizdas kėlė klaipėdiečiams nerimą.

„Kai lauke apsiniaukę dėl žemo atmosferos slėgio vandens garai išties nekyla stačiai į viršų, o sklaidosi kamino lygyje – maždaug 20 metrų aukštyje. Kadangi absorbcinis šilumos siurblys dvigubai sumažina iš kamino išeinančio dūmų  temperatūrą, tų garų dabar bus dvigubai mažiau. Mažės ir vizualinė tarša“, – sakė M. Prelgauskis.    

Investicija – 25 metams

Absorbcinis šilumos siurblys uostamiesčio bendrovės užsakymu pagamintas Pietų Korėjoje. Jo įsigijimas ir instaliavimas AB „Klaipėdos energija“ kainavo apie 1 mln. eurų. Penktadalį šios sumos, kaip ES paramą projektui, finansavo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Visgi ši investicija atsipirks su kaupu per keletą metų, o įprastas tokio šilumos siurblio tarnavimo laikas  svyruoja apie 25 metus.

„Absorbcinis šilumos siurblys yra tik viena iš bendrovėje įdiegtų technologinių naujovių, nukreiptų į energijos taupymą ir gamybos kaštų mažinimą. Tik brangstančios žaliavos, statybų darbai nedžiugina – numatytas investicijas turime nuolat tikslinti, perskaičiuoti, tačiau kito kelio nėra. Matant pasaulines tendencijas, kad kuras brangsta, didėja kitos verslo sąnaudos ir mokesčiai, patikimiausia šilumos kainos stabilizavimo galimybe išlieka modernių technologijų ir įrenginių diegimas“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą investicijų planą AB „Klaipėdos energija“ yra numačiusi išplėsti saulės elektrinių parką, pastatyti 3000 m³ akumuliacinę talpą, kurioje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro. Taip pat bus tęsiama šilumos tinklų rekonstrukcija, leisianti sumažinti šilumos tiekimo nuostolius bei oro taršą. 2021 m. AB „Klaipėdos  energija“ į atsinaujinimo projektus yra numačiusi investuoti virš 8,5 mln. eurų.

          Siekdami užtikrinti tinkamą asmens duomenų tvarkymą pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, šiuo pranešimu informuojame apie Jūsų asmens duomenų tvarkymą.