Šią savaitę lauko oro temperatūra dar pakankamai aukšta – vidutinė paros temperatūra Klaipėdoje laikosi tarp 13-14 ^OC, saulėtomis dienomis termometrų stulpeliai pasiekia ir 17 ^OC. Ankstesniais metais, vyraujant tokiems šiltiems orams, centralizuotas šildymas uostamiestyje nebūdavo pradedamas. Bet, kaip ir kasmet tokiu laiku, visuomenė skyla į dvi grupes: vieni reikalauja nedelsiant pradėti šildymo sezoną, o kiti, baimindamiesi prognozuojamų didelių šildymo sąskaitų, kategoriškai pasisako prieš šilumos įjungimą. Kokia išeitis?

Sprendžia gyventojai

Klaipėdos energetikų teigimu, šildymo sezonas jau prasidėjo – atskiri namai, biurai, prekybos centrai įsijungė šildymą. Ir lygiai taip pat bet kurio daugiabučio gyventojai gali mėgautis šiluma nelaukdami oficialaus šildymo sezono paskelbimo.

„Kad savo būstuose gyventumėte šiltai ir komfortiškai, seniai nebereikia nei miesto valdžios, nei energetikų leidimo. Jei namo gyventojų dauguma nori pradėti šildytis, jie turi kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, ir šis per pusdienį gali sutvarkyti formalumus bei į namo radiatorius paleisti šilumą“,- sakė Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Lygiai taip pat prasidėjus oficialiam šildymo sezonui daugiabučio gyventojai gali nuspręsti nesišildyti. Pasak energetikų, tokių atvejų taip pat yra buvę ne kartą.

Šildymą reguliuoja automatika

Besibaiminantiems didelių sąskaitų ir dėl to vengiantiems pradėti šildyti savo namus energetikai turi kontrargumentą: Klaipėdoje 83 proc. daugiabučių namų yra įrengti automatizuoti šilumos punktai, o tai reiškia, kad lauke esant aukštesnei temperatūrai šilumos tiekimas į namą nevyksta.

„Namų su automatizuotais šilumos punktais privalumas, kad būtent šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kai naktimis šaltoka, o dienomis plieskia saulė, jie šildomi tik tuomet, kai lauke oras atvėsta. Kai lauke šilta, su temperatūros davikliais sujungta automatika šilumos į namą neįleidžia, skaitiklis nesisuka, už šildymą mokėti nereikia“, – aiškino A. Smaguris. 

Specialistas priminė, jog tų namų, kuriuose dar yra seni neautomatizuoti šilumos punktai, savininkai turėtų paskubėti pasinaudoti valstybės parama šildymo sistemos atnaujinimui. Apie vadinamąją mažąją renovaciją informaciją skelbia http://www.betalt.lt/

 

 

 

 

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas:

bendrovės Klaipėdos miesto boilerinių pardavimų aukcionai:

 

Continue reading →

 

 

Centralizuoto šildymo sezono pradžiai Klaipėdos energetikai gerų žinių turi nedaug.

 

„Lyginant su praėjusiais metais tik mūsų sąnaudos – pastovioji kainos dalis – liko nepakitusi. O kuras ir iš kitų gamintojų superkama šiluma, kas sudaro apie 60 procentų visos šilumos kainos, brango labai ženkliai“, – sakė Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ Finansų direktorius.

 

Per metus daugiau nei dvigubai išaugo gamtinių dujų kaina, 32 proc. brango biokuras, bet labiausiai, net 88,6 proc., pabrango iš nepriklausomų gamintojų (NŠG) superkama šiluma.

 

Didžiausias iš Klaipėdoje veikiančių NŠG – UAB „Gren Klaipėda“ – šilumą miestui parduos net 106,4 proc., arba 2,1 karto, brangiau nei prieš metus, po 2,25 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tuo tarpu identiška atliekas deginanti UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ pagamintą šilumą laikinosios sostinės energetikams spalį siūlo už 1,41 ct/kWh.

 

Įvertinus visus kuro ir superkamos šilumos kainų pokyčius, spalį šiluma Klaipėdoje kainuos 21,25 proc. brangiau nei rugsėjį – 4,85 ct/kWh. Lyginant su  2020 m. spaliu kaina didėja 37,8 proc.

 

Tokios pat šilumos brangimo tendencijos stebimos visoje Lietuvoje. Brangiau nei  klaipėdiečiai už centralizuoto šildymo paslaugą spalį mokės Vilniaus ir Šiaulių klientai.

 

„Iš savo pusės esame atsinaujinę, maksimaliai pasiruošę naujam šildymo sezonui. Šiemet rekonstravome apie 10 km šilumos trasų, iki rekordinio lygio sumažinome technologinius nuostolius. Bet, kaip ir visi energetikai, esame priklausomi nuo pasaulinių kuro rinkos tendencijų. Brangsta viskas: benzinas, dyzelinas, dujos, mazutas, biokuras, elektros energija. Išlaikyti tokių kainų, kokios buvo prieš metus, nepavyks niekam“,  – teigia Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Visgi, Klaipėdos energetikų teigimu, vertinant pastarojo dešimtmečio šilumos kainų pokyčius, šis spalis uostamiestyje nebus išskirtinis – ankstesniais metais yra buvę ir kur kas aukštesnių kainų.  

 

 

 

 

 

 

 

Daugiabučio namo gyventojai kas mėnesį apmoka ir tokią paslaugą: „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“. Tai neišvengiamos išlaidos už namo šilumos punkto ir vidaus sistemų aptarnavimą, remontą, paruošimą šildymo sezonui. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) įsitikinusi, kad trijuose šalies didžiausiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – šios paslaugos mokestis vartotojams gali būti mažesnis, bet trukdo netobuli įstatymai. Visgi, nelaukiant įstatymų pataisų, Klaipėdoje atsirado prielaidos pokyčiams.

AB „Klaipėdos energija“ paslaugą teikti gali

LŠTA rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Energetikos ministeriją atkreipdama dėmesį, kad prieš 10 metų priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai riboja šildymo sistemų prižiūrėtojų konkurenciją ir dėl to Vilniaus, Kauno, Klaipėdos daugiabučių namų savininkai neturi galimybės pasirinkti tinkamiausio paslaugos tiekėjo. Minėtas įstatymas anuomet uždraudė šilumos gamintojams miestuose, turinčiuose virš 150 000 gyventojų, teikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas daugiabučiuose namuose. Tačiau, pasak Lietuvos statistikos departamento, šiuo metu Klaipėdoje yra 149 056 nuolatiniai gyventojai, tad AB „Klaipėdos energija“ atsirado galimybės grįžti į daugiabučių namų aptarnavimo rinką.

„Tiesą sakant, iš priežiūros paslaugų rinkos mes niekur nebuvome pasitraukę – šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą visą laiką teikėme ir teikiame verslo subjektams. Didžiausi Klaipėdos ir Gargždų prekybos ir pramogų centrai, biurų pastatų valdytojai daugelį metų naudojasi mūsų bendrovės priežiūros specialistų paslaugomis. Ir ne tik tie, kuriems tiekiame centralizuotą šilumą, bet ir tie, kurie turi įsirengę savo autonomines katilines“, – pasakojo Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas. 

Padalinio vadovas priminė, jog AB „Klaipėdos energija“ veiklą vykdo pagal tarptautinius ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 45001 standartų reikalavimus.

„Kalbant paprastai, visa mūsų veikla jau daugiau nei 15 metų yra stebima ir tikrinama tarptautinių auditorių. Todėl teikiamų paslaugų organizavimas bei kokybė, darbuotojų parengimas, jų kvalifikacijos vertinimas vykdomas pagal aukščiausius kriterijus. Mūsų bendrovė – ne vienadienė firma, o 90 metų istoriją perkopusi savivaldybės ir Europos investuotojų kontroliuojama įmonė, atsakanti už teikiamų paslaugų kokybę“, – akcentavo A. Smaguris,

Prižiūrėtoją pakeisti gali gyventojai 

Prieš dešimtmetį, kai AB „Klaipėdos energija“ daugiabučiams namams teikė šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas, jų įkainiai buvo mažiausi mieste. Pasitraukus tuomet didžiausiam rinkos dalyviui, aptarnavimo įkainiai mieste kilo, bet, pasak energetikų, aptarnavimo kokybė – ne. Geriausiai tai iliustruoja šildymo sezono pradžia, kai mieste paskelbiamas oficialus šildymo sezonas, o gyventojai šilumos nesulaukia dar 3  ar daugiau dienų.

„Mažos įmonės turi vos kelis darbuotojus ir jie fiziškai nespėja per dieną aplankyti kiekvieno namo ir jame paleisti ar sureguliuoti šildymo įrenginių“, – aiškino A. Smaguris.

Anksčiau namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją pasirinkdavo gyventojai, tačiau dabar namų administratoriai šią paslaugą, dažniausiai be jokio konkurso ar gyventojų apklausos, patiki partneriams bei dukterinėms kompanijoms, kurios ne visada teikia kokybiškas paslaugas. 

Visgi, įstatymai numato, jog  pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.

„Tiek šalies Vyriausybė, tiek kitos oficialios šalies institucijos įspėja, jog dėl pabrangusių dujų ir biokuro artėjantis šildymo sezonas tikrai bus brangesnis nei pernykštis. Tinkamas šilumos punkto ir šildymo sistemų aptarnavimas leidžia gyventojams sutaupyti ženklias sumas. Tad jei netenkina dabartinių prižiūrėtojo paslaugų kokybė, gyventojai gali inicijuoti kito paslaugos tiekėjo pasirinkimą“, – sakė Arūnas Smaguris.

Šilumos tiekimo tarnybos vadovas priminė, jog kvalifikuotas bendrovės personalas – elektrikai, santechnikai – teikia ne tik nuolatines paslaugas prižiūrimiems namams ar verslo objektams. Juos taip pat galima pasisamdyti ir kitiems darbams: avarijų likvidavimui, gedimų šalinimui, naujų įrengimų sumontavimui.

Daugiau informacijos apie AB „Klaipėdos energija“ šildymo sistemų priežiūros ir kitas paslaugas teiraukitės: Gintas Kuprelis, tel. +370 46 392 768, el. p. [email protected].

 

 

 

AB „Klaipėdos energija“ pastaruoju metu sulaukia gausybės daugiabučių namų bendrijų, administratorių ir gyventojų klausimų apie Klaipėdos mieste esą keičiamą karšto vandens tiekėją. Bendrovė rekomenduoja nereaguoti į šiuos reikalavimus keisti karšto vandens apsirūpinimo būdą, nes kelis dešimtmečius Klaipėdos mieste galiojanti karšto vandens tiekimo sistema ir jos apskaita yra teisėta, nieko keisti nebūtina.

Bendrovės nuomone, dabartinė tvarka tiek ekonominiu, tiek šilumos energijos vartotojų laiko taupymo atžvilgiu yra išskirtinai naudinga galutiniam vartotojui. Šiuo metu esamu karšto vandens apsirūpinimo būdu naudojasi 99,5% bendrovės klientų.

 

AB „Klaipėdos energija“ administracija

 

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas:

Tauralaukio katilinių pardavimo aukcionai:

 

Continue reading →

AB „Klaipėdos energija“ kviečia Klaipėdos ir Gargždų m. individualių ir daugiabučių namų gyventojus kreiptis į bendrovę ir gauti finansinę paramą keičiant esamą iškastinio kuro (dujos, anglys, skalūnai, durpės) šildymo sistemą į centralizuotai tiekiamos šilumos sistemą.

Vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 31 d.  Nr. D1-492 Aplinkos ministro įsakymu dėl klimato kaitos programos subsidijų, Jūs galite atsisakyti iškastinio kuro ir prisijungti prie ekologišką energiją tiekiančių AB „Klaipėdos energija“ centralizuotų šilumos tinklų.

Siūlome pasinaudoti Valstybine subsidija ir išnaudoti puikią progą atsinaujinti savo šilumos ūkį, turėti naują, modernų bei energiją taupantį šilumos punktą su galimybe reguliuoti naudojamos šilumos kiekį.

Maksimalus subsidijos dydis vieno ar dviejų butų namui – 2 500 Eur, daugiabučiui namui – 10 000 Eur. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui. Prijungiami ne naujesni kaip 5 metų ir iškastinį kurą naudojantys pastatai.

Tinkamomis finansuoti išlaidos yra automatizuotų šilumos punktų įrengimas ir energetinio naudingumo sertifikato išdavimo išlaidos. Bendrovė, įvertinus technines galimybes, įsipareigoja nutiesti šilumos tiekimo vamzdyno atšaką iki gyvenamojo namo savomis lėšomis.

Subsidija teikiama paramos gavėjams, kurie balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pritarė projekto įgyvendinimui.

Programa yra vykdoma vadovaujantis Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu 2021-2030 m. Atsisakant iškastinio kuro siekiama 40% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.

Namai, kuriuos ketinama prijungti prie centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, turi būti savivaldybių patvirtintų specialiųjų ūkio planų numatytose centrinės šilumos tiekimo zonose arba konkurencinėse zonose.

Daugiau informacijos suteiksime telefonu ar el. paštu:

Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis, (8 46) 39 27 50, [email protected]

Veiklos aptarnavimo centro vadovas Egidijus Preibys, (8 46) 39 22 12, [email protected]

 

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas: Continue reading →

 

 

Vasarą tai šen, tai ten Klaipėdoje dingsta karštas vanduo. Gyventojai nerimsta, klausia ar tai ne avarija. Atsakymas – ne. Kur pusdieniui ar kelioms dienoms atjungiami pavieniai namai, ten energetikai tęsia kasmetinius šilumos trasų atnaujinimo darbus. Iki naujo šildymo sezono „Klaipėdos energija“ uostamiestyje yra suplanavusi atnaujinti per 10 kilometrų šilumos trasų.

 

Pavyko sutaupyti milijonus 

 

Sistemingai atlikdama trasų rekonstrukciją ir modernizuodama gamybą per dešimtmetį AB „Klaipėdos energija“  technologinius nuostolius sumažino 18 tūkst. MWh, t. y. 14 proc., ir dėl to bendrovės  vartotojams sąnaudos už kurą sumažėjo 4,3 mln. eurų.

 

Pernai energetikai planavo Klaipėdoje pakeisti 5,23 kilometrų senų trasų ir nutiesti 1 kilometrą į naujai prie centralizuoto šildymo besijungiančius objektus, bet pavyko nuveikti daugiau: mieste atnaujinta ir įrengta 8,79 kilometro vamzdynų.

 

„Dvejiems metams suplanuotus trasų keitimo darbus spėjom atlikti dar pernai, tad šiemet liko tik sutvarkyti popierinius formalumus. Stebint, koks kainų šuolis įvyko per metus, kai metalas, vamzdžiai pabrango kone 50 procentų, bendrovė sutaupė ženklias sumas, kurias bus galima nukreipti į kitas energetinio ūkio atnaujinimo sritis“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

 

Sėkmingai įvykdžiusi viešųjų pirkimų procedūras AB „Klaipėdos energija“ sutaupė 2,53 milijono eurų. Vadovas pabrėžė, kad į trasų rekonstrukcijos konkursus Klaipėdoje pavyko pritraukti arti 15 įmonių ir jų konkurencija lėmė mažiausias tokių darbų kainas šalyje.

 

Šiemet trasų keitimo planai dar ambicingesni – iki naujo šildymo sezono bendrovė Klaipėdoje yra numačiusi atnaujinti 9,8 kilometrų šilumos trasų bei nutiesti įvadus naujiems vartotojams.

 

Sparčiau atnaujinti šilumos tinklus skatina ir Europos Sąjunga – pernai vykdytiems vamzdynų rekonstrukcijos projektams AB „Klaipėdos energija“ išleido 4,94 mln. eurų, o iš europinių fondų gavo 1,64 mln. eurų paramos. Šiais metais analogiškiems projektams iš ES fondų skirta 825,3 tūkst. eurų.

 

Nepatogumai – laikini, nauda – dešimtmečiams

 

Apie planuojamus atjungimus AB „Klaipėdos energija“ iš anksto informuoja namo administratorius, šildymo sistemų prižiūrėtojus, kurie šią žinią turi perduoti gyventojams. Taip pat atjungimų grafikus energetikai skelbia savo svetainėje www.klenergija.lt.

 

„Mūsų klientai vis klausia, ar negalime trasų keitimo vykdyti nestabdydami šilumos tiekimo, kad nereikėtų gyventi be karšto vandens. Gaila, bet kol kas ne visur yra techninės galimybės atlikti darbus be tiekimo nutraukimo. Ten, kur įmanoma, per kelias valandas atliekame perjungimą į kitą vamzdyną. O jei to padaryti neįmanoma, tenka vartotojams atjungti šilumos tiekimą karšto vandens ruošimui  ilgesniam laikui. Nesmagu, bet reiktų suprasti, kad nepatogumai laikini – pakeitus vamzdyną jie tarnaus 40-50 metų“, – aiškino Darius Zakarauskas, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tinklų tarnybos vadovas.

 

Iš 220 kilometrų šilumos trasų, esančių Klaipėdos mieste, AB „Klaipėdos energija“ yra atnaujinusi per 130 kilometrų. Nauji vamzdynai teikia visokeriopą naudą: dėl geresnės izoliacijos mažėja šilumos nuostoliai, sudeginama mažiau kuro, tad mieste švarėja oras. Efektyvesnis šilumos tiekimas mažina ir vartotojų išlaidas šildymo paslaugoms, be to nauji vamzdynai yra patikimesni ir saugesni – sandariame apšiltinimo sluoksnyje įmontuoti davikliai leidžia greičiau aptikti tinklų avarijos vietą.

 

Investuojama dėl palankesnių kainų klientams

 

Pagal patvirtintą investicijų planą 2021 metais AB „Klaipėdos energija” yra numačiusi į šilumos gamybą, perdavimo sektorių bei mažmeninio aptarnavimo patobulinimus investuoti 7,81 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus skirta rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus. O kitas prioritetas – didinti šilumos gamybos efektyvumą.

           

„Ant bendrovės padalinių stogų statome dar 2 saulės elektrines ir savo reikmėms gaminsime elektros energiją. Jau baigiame absorbcinio šilumos siurblio montavimo darbus – šis įrenginys padės iš biokuro katilų išeinančių dūmų atgauti per kaminą dykai išmetamą šilumos energiją. Klaipėdos rajoninėje katilinėje projektuojame 3000 m³ šilumos akumuliacinę talpą, kuri leis optimaliau naudoti pigesnį kurą“, – apie technologines naujoves pasakojo A. Katinas.

 

Pasak energetikų, pasaulinė kuro kainų dinamika gerų žinių nežada. Kelerius paskutiniuosius metus džiaugęsi žemomis kuro kainomis ir tuo pačiu mažesnėmis šilumos kainomis klientams, dabar energetikai su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono. Kad dėl smarkiai padidėjusių dujų ir biokuro kainų artėjantis šildymo sezonas gali būti maždaug ketvirtadaliu brangesnis, prognozuoja ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

 

Kaip jau skelbta, gamtinės dujos Lietuvoje buitiniams vartotojams šią vasarą brango iki 50 proc. Gamtinės dujos yra viena iš pagrindinių kuro rūšių, naudojamų šilumos gamybai „Klaipėdos energijoje“. O pagrindinio bendrovės kuro –  biokuro – kainos, kurios vasarą įprastai krisdavo, yra panašios kaip praėjusią žiemą.

 

„Pasaulinių kuro kainų įtakoti negalime. Bet kas tikrai priklauso nuo mūsų pačių – tai kuo efektyviau dirbti, pasitelkti technines naujoves ir taip siekti kuo palankesnės kainos klientams“, – sakė Antanas Katinas.

 

 

 

 

AB „Klaipėdos energija“ dar vienam ekologiniam projektui gavo valstybės paramą – kietųjų dalelių išmetimų mažinimui Šilutės plento katilinėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 200 tūkst. eurų, o bendrovė prie modernizavimo darbų ir įrangos įsigijimo papildomai prisidės apie 330 tūkst. eurų.

Už šias lėšas pagrindinėje uostamiesčio katilinėje bus įsigytas ir sumontuotas dviem biokuro katilams skirtas elektrostatinis filtras, trigubai sumažinsiantis į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekį.

„Švaresnis oras – tai pagrindinis šio projekto privalumas miestui. Bet ne mažiau svarbu, kad elektrostatinis filtras apsaugos mūsų katilų įrangą nuo greito susidėvėjimo, leis išvengti prastovų atliekant jų profilaktiką ir be sustojimų gaminti šilumą iš biokuro, o ne iš brangių gamtinių dujų. Finansinė nauda kasmet sieks apie 135 tūkst. eurų. Tad ši investicija aktuali visiems mūsų klientams – ji turės įtakos skaičiuojant šilumos kainą“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Dabartinėje katilinės sistemoje biokuro katilų dūmai pirmiausia iki 95 procentų yra išvalomi multiciklonuose, po to patenka į kondensacinį ekonomaizerį, kur drėkinami ir kietųjų dalelių kiekis išeinančiuose dūmuose sumažinamas iki 30 mg/Nm³. Įrengus ir pradėjus naudoti elektrostatinį filtrą į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažės iki 10 mg/Nm³.

Įvykdžius šį ekologinį patobulinimą visi keturi Šilutės plento katilinėje esantys biokuro katilai bus maksimaliai netaršūs –  dviem iš jų elektrostatinis filtras jau buvo įrengtas anksčiau. Skaičiuojama, kad pastaroji investicija atsipirks per kiek daugiau nei dvejus metus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl aplinkos oro užterštumo šimtui tūkstančių Lietuvos gyventojų vidutiniškai vis dar tenka 1,5 prarastų sveiko gyvenimo metų. Šis rodiklis du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Siekdama mažinti oro taršą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi „Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2021–2023 metų programos ir priemonių planą“, kuriame vienu iš tikslų įvardintas ir kietųjų dalelių mažinimas ore. 

„Stengiamės pasitelkti ES fondų ir Lietuvos valstybės teikiamą paramą ekologiniams projektams. Iš esmės visos mūsų vykdomos investicijos – trasų rekonstrukcijos, katilinių atnaujinimas, saulės elektrinių įrengimas ir kitos priemonės – susijusios su oro taršos, šiltnamio efekto mažinimu“, – aiškino A. Katinas.

Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, AB „Klaipėdos energija“ rodo sektiną pavyzdį. ”Galime tik pasidžiaugti, kad bendros valstybės bei mūsų bendrovės investicijos į gamtą saugančios bei tausojančius projektus ženkliai pagerins oro kokybę mieste ir tikiuosi, kad tai pajusime visi. Tuo pačiu tai ir puikus bei sektinas pavyzdys ir kitoms pramonės įmonėms bei bendrovėms, kad gamtosauginės iniciatyvos bei konkrečios tai užtikrinančios priemonės – tai nenutrūkstamas ir būtinas procesas”.

AB „Klaipėdos energija“ gamina ir tiekia šilumą centralizuotais šilumos tinklais Klaipėdoje ir Gargžduose. Bendrovės tiekiama šilumos energija atitinka ekologišką A++ standartą, daugiau nei 70 procentų šilumos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.