AB „Klaipėdos energija“ dar vienam ekologiniam projektui gavo valstybės paramą – kietųjų dalelių išmetimų mažinimui Šilutės plento katilinėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 200 tūkst. eurų, o bendrovė prie modernizavimo darbų ir įrangos įsigijimo papildomai prisidės apie 330 tūkst. eurų.
Už šias lėšas pagrindinėje uostamiesčio katilinėje bus įsigytas ir sumontuotas dviem biokuro katilams skirtas elektrostatinis filtras, trigubai sumažinsiantis į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekį.
„Švaresnis oras – tai pagrindinis šio projekto privalumas miestui. Bet ne mažiau svarbu, kad elektrostatinis filtras apsaugos mūsų katilų įrangą nuo greito susidėvėjimo, leis išvengti prastovų atliekant jų profilaktiką ir be sustojimų gaminti šilumą iš biokuro, o ne iš brangių gamtinių dujų. Finansinė nauda kasmet sieks apie 135 tūkst. eurų. Tad ši investicija aktuali visiems mūsų klientams – ji turės įtakos skaičiuojant šilumos kainą“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Dabartinėje katilinės sistemoje biokuro katilų dūmai pirmiausia iki 95 procentų yra išvalomi multiciklonuose, po to patenka į kondensacinį ekonomaizerį, kur drėkinami ir kietųjų dalelių kiekis išeinančiuose dūmuose sumažinamas iki 30 mg/Nm³. Įrengus ir pradėjus naudoti elektrostatinį filtrą į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažės iki 10 mg/Nm³.
Įvykdžius šį ekologinį patobulinimą visi keturi Šilutės plento katilinėje esantys biokuro katilai bus maksimaliai netaršūs – dviem iš jų elektrostatinis filtras jau buvo įrengtas anksčiau. Skaičiuojama, kad pastaroji investicija atsipirks per kiek daugiau nei dvejus metus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl aplinkos oro užterštumo šimtui tūkstančių Lietuvos gyventojų vidutiniškai vis dar tenka 1,5 prarastų sveiko gyvenimo metų. Šis rodiklis du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Siekdama mažinti oro taršą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi „Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2021–2023 metų programos ir priemonių planą“, kuriame vienu iš tikslų įvardintas ir kietųjų dalelių mažinimas ore.
„Stengiamės pasitelkti ES fondų ir Lietuvos valstybės teikiamą paramą ekologiniams projektams. Iš esmės visos mūsų vykdomos investicijos – trasų rekonstrukcijos, katilinių atnaujinimas, saulės elektrinių įrengimas ir kitos priemonės – susijusios su oro taršos, šiltnamio efekto mažinimu“, – aiškino A. Katinas.
Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, AB „Klaipėdos energija“ rodo sektiną pavyzdį. ”Galime tik pasidžiaugti, kad bendros valstybės bei mūsų bendrovės investicijos į gamtą saugančios bei tausojančius projektus ženkliai pagerins oro kokybę mieste ir tikiuosi, kad tai pajusime visi. Tuo pačiu tai ir puikus bei sektinas pavyzdys ir kitoms pramonės įmonėms bei bendrovėms, kad gamtosauginės iniciatyvos bei konkrečios tai užtikrinančios priemonės – tai nenutrūkstamas ir būtinas procesas”.
AB „Klaipėdos energija“ gamina ir tiekia šilumą centralizuotais šilumos tinklais Klaipėdoje ir Gargžduose. Bendrovės tiekiama šilumos energija atitinka ekologišką A++ standartą, daugiau nei 70 procentų šilumos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.