Informuojame, jog AB „Klaipėdos energija“ (toliau – Bendrovė), vykdydama LR ŠŪĮ 1 str. 2 d. 4 p., LR Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 5 d., Klaipėdos miesto bendrojo plano reikalavimus ir kitų teisės aktų nuostatas, tvarko duomenis apie nekilnojamąjį turtą esantį teritorijose, patenkančiose į atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų apimtį, su tikslu tiesti centralizuotus šilumos tinklus, įvertinti planuojamų statybų mastus ir šilumos poreikį, atlikti techninius-ekonominius skaičiavimus nutolusių nuo šilumos šaltinių objektų jungimo prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos tikslo pagrindimui. Bendrovė tvarko duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir jo savininkus (nekilnojamojo turto išrašų duomenis), duomenis apie asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teiktus pasiūlymus sudaryti šilumos vartojimo sutartis bei jų sudarymą, ir kitus duomenis, kurių tvarkymą nustato teisės aktai.

Bendrovė pažymi, jog tvarko tik tuos duomenis ir tik apie tuos nekilnojamojo turto objektus, kurių tvarkymas yra būtinas aukščiau nurodytiems tikslams pasiekti. Asmenų, su kuriais po pasiūlymo sudaromos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys, duomenys tvarkomi 10 metų po sutarčių nutraukimo (nepriklausomai nuo nutraukimo pagrindo). Asmenų, kuriems nesiūloma sudaryti sutarčių arba su kuriais tokios sutartys nėra sudaromos duomenys tvarkomi ne ilgiau nei reikia tikslams pasiekti (įprastai ne ilgiau nei 2 metus po jų gavimo). Teisės aktų numatytais atvejais duomenys gali būti teikiami valstybės ar vietos savivaldos institucijoms.

Bendrovė, vadovaudamasi Reglamento 2016/679 (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 14 str. 5 d. (b) ir (c) p., imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti ir informuoja duomenų subjektus apie tokį duomenų tvarkymą viešo paskelbimo būdu.

Informacija apie duomenų subjektų teises ir duomenų apsaugos pareigūno kontaktai nurodyti Bendrovės interneto svetainėje https://www.klenergija.lt/kontaktai/.

Šildymas – būtina ir mums gyvybiškai svarbi paslauga. Ne šiaip sau sugalvota ir teisės aktais Lietuvoje įtvirtinta higienos norma, kad gyvenamosiose patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių šiluma. Nes ilgesnį laiką būnant vėsiose patalpose žmonėms kyla peršalimo ir su tuo susijusių ligų pavojus.

Turbūt pastebėjote, kad šilumos negalima išsaugoti net ir labai sandarioje patalpoje. Ji vis kažkur „dingsta“. Ir dėsningumas akivaizdus: kuo prastesnė pastato būklė (nesandarūs langai, neapšiltintas stogas, prasta sienų ar pamatų šiluminė izoliacija, seni radiatoriai ir pan.), tuo šiluma greičiau išgaruoja – patiriami dideli šilumos nuostoliai, didesnės sąskaitos už šildymą.

Kaip, priklausomai nuo namo būklės, skiriasi suvartojimas ir mokesčiai už šildymą Klaipėdoje 2021 m. sausio, vasario ir kovo mėn. galite matyti šioje lentelėje:

                                 Šiluma KWh/m²/mėn. ir mokėjimai Eur/m²/mėn.

Namų grupė	2021 m. sausis, vid. lauko oro temperatūra  (-1,60C; 608 DL) trukmė – 31 d.		2021 m. vasaris, vid. lauko oro temperatūra (-3,50C; 602 DL); trukmė – 28 d.		2021 m. kovas, vid. lauko oro temperatūra (2,10C; 493,0 DL); trukmė – 31 d.
	Šilumos suvartojimas šildymui	Mokėjimai už šilumą 1 m² ploto šildymui (su PVM)	Šilumos suvartojimas šildymui	Mokėjimai už šilumą 1 m² ploto šildymui (su PVM)	Šilumos suvartojimas šildymui	Mokėjimai už šilumą 1 m² ploto šildymui (su PVM)
	kWh/m²/mėn	Eur/m²/mėn	kWh/m²/mėn	Eur/m²/mėn	kWh/m²/mėn	Eur/m²/mėn
Atnaujinti (modernizuoti) namai	11,75	0,62	11,57	0,61	8,75	0,46
Suvartojantys vid. šilumos kiekį, dalinai atnaujinti namai	17,62	0,93	17,79	0,94	13,99	0,73
Senos statybos, prastos šiluminės izoliacijos namai	20,35	1,07	20,6	1,09	16,40	0,86

Akivaizdu, kad už šilumą mažiausiai mokėjo modernizuotų daugiabučių namų gyventojai – vidutiniškai 0,56 euro už kvadratinį metrą (Eur/m²). Iš dalies atnaujintų namų gyventojai – po 0,87 Eur/m², o senos statybos ir prastos šiluminės izoliacijos namų gyventojams teko mokėti 1,01 Eur/m². Išvada paprasta: jei namai nesandarūs, energijos šildymui sunaudojama daugiau, taigi ir mokėjimai už šilumą didesni. 

Ką daryti? Kaip sutaupyti?

Pastato konstrukcijos dalinis ar pilnas atnaujinimas labiausiai įtakoja šilumos sąnaudų sumažėjimą, tačiau šios priemonės yra brangios, atsiperkančios per ilgesnį laiką. Tuo tarpu paprastas veiksmas – šilumos punkto modernizavimas gali leisti taupyti iki 10 procentų iki šiol naudojamos šilumos.

Jei butuose įrengti termostatiniai vožtuvai, jų pagalba sumažinus  dviem – trimis laipsniais nenaudojamų patalpų oro temperatūrą, taupysime šildymui sunaudotą šilumą.

Vasarą remontuojant butus atsiranda galimybė pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais konvektoriais (plieniniais plokšteliniais radiatoriais) ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai „tekėti” į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi – efektas bus dar didesnis.

Šilumos taupymu reikia rūpintis. Pastatų gyventojai ir juos atstovaujantys administratoriai, turėtų nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, bet realias, konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

Kiekvienas namas nusidėvi, todėl, siekiant pratęsti jo tarnavimo laiką ir norint efektyviai naudoti energiją, jį būtina atnaujinti. Atlikus kompleksinę namo renovaciją daugiabutis ne tik pagražėja, bet ir sutaupoma šiluma, kuri buvo tiesiog prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus. Praktika rodo, kad apšiltinus namą ir atnaujinus šilumos bei karšto vandens sistemą, gyventojų sąskaitos sumažėja perpus.

Energijos taupymui įtakos turi ir pačių vartotojų įpročiai. Daugelis mielai pasinaudotų galimybe savarankiškai reguliuoti šilumos naudojimą. Tai įmanoma, kai ant radiatorių sumontuojami termostatai – prietaisai, padedantys reguliuoti į radiatorius patenkančios šilumos kiekį. Visiškai renovuotame name pertvarkius  pastato šildymo sistemą, o butuose įrengus šilumos apskaitos prietaisus arba šilumos daliklius, pagal individualius poreikius galima reguliuoti konkrečios patalpos temperatūrą.

Norint taupyti šilumą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo dalinės daugiabučių renovacijos – vidaus inžinierinių sistemų sutvarkymo. Ant šildymo sistemos stovų įrengus balansinius ventilius ir subalansavus namo šildymo sistemą, pakeitus susidėvėjusius vamzdynus, juos izoliavus ar atnaujinus pastato rūsyje esančių vamzdynų bei visą šilumos punktuose esančios armatūros šilumos izoliaciją, šilumos suvartojimas sumažėja ir  pagerėja šilumos paskirstymo namo butuose tolygumas.

Renovuoti – verta, nes:

• Apsaugosite pastato konstrukcijas ir atnaujinsite inžinerines sistemas – prailginsite pastato ilgaamžiškumą ir išvengsite netikėtų išlaidų įvykus avarijoms ar vykdant remonto darbus.
• Pagerės gyvenimo kokybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo namų ir aplinkos, kurioje gyvename.
• Padidės būsto vertė – atnaujintas būstas tampa daug patrauklesne investicija.
• Sutaupysite – už šildymą mokėsite 25 – 60 proc. mažiau, nei prieš daugiabučio renovaciją.
• Prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo. Atnaujinto daugiabučio 60 kv. metrų butas per šildymo sezoną sutaupo daugiau nei toną anglies dioksido dujų, nepatenkančių į atmosferą.

Energetinį efektyvumą didinančios atnaujinimo priemonės:

• Išorinių sienų, rūsio perdangos ir cokolio šiltinimas leis sutaupyti nuo 10 iki 30 proc.
• Langų keitimas ir balkonų stiklinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 15 proc.
• Laiptinių lauko durų keitimas leis sutaupyti nuo 5 iki 10 proc.
• Stogo ar perdangos šiltinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 20 proc.
• Šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 20 proc.

Daugiau patarimų, kaip butuose paprastomis priemonėmis galima taupyti šilumą, AB „Klaipėdos energija“ interneto svetainėje https://www.klenergija.lt/energijos-taupymas/

 

Žurnalistai klausia: „Kaip išgyvensime šildymo sezoną?“. Į šį klausimą savo atsakymus LTV laidoje „Lietuva kalba“ pateikia Lietuvos energetikos ekspertai.

Continue reading →

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas:

 

 

Continue reading →

Klaipėdos miestas	MWh	Gargždų miestas	MWh
Šilumos poreikis	25250,540	Šilumos poreikis
AB „Klaipėdos energija“ šilumos gamyba	236,000	AB „Klaipėdos energija“ šilumos gamyba	1211,900
Supirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų:	25014,540	Supirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų:	–
1. UAB ,,Miesto energija“	930,280	1.
2. AB ,,Klaipėdos baldai“	1215,650	2.
3. AB ,,Klaipėdos mediena“	2751,110	3.
4. UAB „Pramonės energija“	0
5. UAB „Gren Klaipėda“	20117,500

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2021 m. spalio 12 d. mieste pradedamas šildymo sezonas. Sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas bei prognozes.

„Atsižvelgdami į gyventojų, nuogąstaujančių dėl šiemet brangstančio šildymo, prašymus ir palankias oro sąlygas iki šiol įjungti šildymo mieste neskubėjome. Pastarosiomis dienomis nusistovėjusius saulėtus orus, pagal sinoptikų prognozes, artimiausiu laiku pakeis lietus, be to, naktimis vis dažniau pašąla, todėl tam, kad butuose būtų komfortiška ir žmonės nepradėtų sirgti, apsispręsta pradėti šildymą visame mieste“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per 3 dienas. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato šilumos prižiūrėtojo.

Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus, balsų daugumos sprendimu gali patys apsispręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios – ji nebūtinai turi sutapti su  savivaldybės nustatyta šildymo sezono pradžia. Kai kurios miesto įstaigos ir įmonės šildymą pradėjo anksčiau, tarp jų – ir Klaipėdos universitetinė ligoninė (nuo rugsėjo 28 d.). Galimybe anksčiau pradėti šildytis pasinaudojo ir vieno miesto gyvenamojo namo gyventojai.

Savivaldybei priklausančias ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat socialinių paslaugų įstaigas centralizuotai šildyti pradėta nuo š. m. spalio 4 d.

Pernai šildymo sezonas visame uostamiestyje buvo pradėtas spalio 15 dieną.

 

Šią savaitę lauko oro temperatūra dar pakankamai aukšta – vidutinė paros temperatūra Klaipėdoje laikosi tarp 13-14 ^OC, saulėtomis dienomis termometrų stulpeliai pasiekia ir 17 ^OC. Ankstesniais metais, vyraujant tokiems šiltiems orams, centralizuotas šildymas uostamiestyje nebūdavo pradedamas. Bet, kaip ir kasmet tokiu laiku, visuomenė skyla į dvi grupes: vieni reikalauja nedelsiant pradėti šildymo sezoną, o kiti, baimindamiesi prognozuojamų didelių šildymo sąskaitų, kategoriškai pasisako prieš šilumos įjungimą. Kokia išeitis?

Sprendžia gyventojai

Klaipėdos energetikų teigimu, šildymo sezonas jau prasidėjo – atskiri namai, biurai, prekybos centrai įsijungė šildymą. Ir lygiai taip pat bet kurio daugiabučio gyventojai gali mėgautis šiluma nelaukdami oficialaus šildymo sezono paskelbimo.

„Kad savo būstuose gyventumėte šiltai ir komfortiškai, seniai nebereikia nei miesto valdžios, nei energetikų leidimo. Jei namo gyventojų dauguma nori pradėti šildytis, jie turi kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, ir šis per pusdienį gali sutvarkyti formalumus bei į namo radiatorius paleisti šilumą“,- sakė Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Lygiai taip pat prasidėjus oficialiam šildymo sezonui daugiabučio gyventojai gali nuspręsti nesišildyti. Pasak energetikų, tokių atvejų taip pat yra buvę ne kartą.

Šildymą reguliuoja automatika

Besibaiminantiems didelių sąskaitų ir dėl to vengiantiems pradėti šildyti savo namus energetikai turi kontrargumentą: Klaipėdoje 83 proc. daugiabučių namų yra įrengti automatizuoti šilumos punktai, o tai reiškia, kad lauke esant aukštesnei temperatūrai šilumos tiekimas į namą nevyksta.

„Namų su automatizuotais šilumos punktais privalumas, kad būtent šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kai naktimis šaltoka, o dienomis plieskia saulė, jie šildomi tik tuomet, kai lauke oras atvėsta. Kai lauke šilta, su temperatūros davikliais sujungta automatika šilumos į namą neįleidžia, skaitiklis nesisuka, už šildymą mokėti nereikia“, – aiškino A. Smaguris. 

Specialistas priminė, jog tų namų, kuriuose dar yra seni neautomatizuoti šilumos punktai, savininkai turėtų paskubėti pasinaudoti valstybės parama šildymo sistemos atnaujinimui. Apie vadinamąją mažąją renovaciją informaciją skelbia http://www.betalt.lt/

 

 

 

 

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas:

bendrovės Klaipėdos miesto boilerinių pardavimų aukcionai:

 

Continue reading →

 

 

Centralizuoto šildymo sezono pradžiai Klaipėdos energetikai gerų žinių turi nedaug.

 

„Lyginant su praėjusiais metais tik mūsų sąnaudos – pastovioji kainos dalis – liko nepakitusi. O kuras ir iš kitų gamintojų superkama šiluma, kas sudaro apie 60 procentų visos šilumos kainos, brango labai ženkliai“, – sakė Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ Finansų direktorius.

 

Per metus daugiau nei dvigubai išaugo gamtinių dujų kaina, 32 proc. brango biokuras, bet labiausiai, net 88,6 proc., pabrango iš nepriklausomų gamintojų (NŠG) superkama šiluma.

 

Didžiausias iš Klaipėdoje veikiančių NŠG – UAB „Gren Klaipėda“ – šilumą miestui parduos net 106,4 proc., arba 2,1 karto, brangiau nei prieš metus, po 2,25 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tuo tarpu identiška atliekas deginanti UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ pagamintą šilumą laikinosios sostinės energetikams spalį siūlo už 1,41 ct/kWh.

 

Įvertinus visus kuro ir superkamos šilumos kainų pokyčius, spalį šiluma Klaipėdoje kainuos 21,25 proc. brangiau nei rugsėjį – 4,85 ct/kWh. Lyginant su  2020 m. spaliu kaina didėja 37,8 proc.

 

Tokios pat šilumos brangimo tendencijos stebimos visoje Lietuvoje. Brangiau nei  klaipėdiečiai už centralizuoto šildymo paslaugą spalį mokės Vilniaus ir Šiaulių klientai.

 

„Iš savo pusės esame atsinaujinę, maksimaliai pasiruošę naujam šildymo sezonui. Šiemet rekonstravome apie 10 km šilumos trasų, iki rekordinio lygio sumažinome technologinius nuostolius. Bet, kaip ir visi energetikai, esame priklausomi nuo pasaulinių kuro rinkos tendencijų. Brangsta viskas: benzinas, dyzelinas, dujos, mazutas, biokuras, elektros energija. Išlaikyti tokių kainų, kokios buvo prieš metus, nepavyks niekam“,  – teigia Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Visgi, Klaipėdos energetikų teigimu, vertinant pastarojo dešimtmečio šilumos kainų pokyčius, šis spalis uostamiestyje nebus išskirtinis – ankstesniais metais yra buvę ir kur kas aukštesnių kainų.  

 

 

 

 

 

 

 

Daugiabučio namo gyventojai kas mėnesį apmoka ir tokią paslaugą: „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“. Tai neišvengiamos išlaidos už namo šilumos punkto ir vidaus sistemų aptarnavimą, remontą, paruošimą šildymo sezonui. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) įsitikinusi, kad trijuose šalies didžiausiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – šios paslaugos mokestis vartotojams gali būti mažesnis, bet trukdo netobuli įstatymai. Visgi, nelaukiant įstatymų pataisų, Klaipėdoje atsirado prielaidos pokyčiams.

AB „Klaipėdos energija“ paslaugą teikti gali

LŠTA rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Energetikos ministeriją atkreipdama dėmesį, kad prieš 10 metų priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai riboja šildymo sistemų prižiūrėtojų konkurenciją ir dėl to Vilniaus, Kauno, Klaipėdos daugiabučių namų savininkai neturi galimybės pasirinkti tinkamiausio paslaugos tiekėjo. Minėtas įstatymas anuomet uždraudė šilumos gamintojams miestuose, turinčiuose virš 150 000 gyventojų, teikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas daugiabučiuose namuose. Tačiau, pasak Lietuvos statistikos departamento, šiuo metu Klaipėdoje yra 149 056 nuolatiniai gyventojai, tad AB „Klaipėdos energija“ atsirado galimybės grįžti į daugiabučių namų aptarnavimo rinką.

„Tiesą sakant, iš priežiūros paslaugų rinkos mes niekur nebuvome pasitraukę – šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą visą laiką teikėme ir teikiame verslo subjektams. Didžiausi Klaipėdos ir Gargždų prekybos ir pramogų centrai, biurų pastatų valdytojai daugelį metų naudojasi mūsų bendrovės priežiūros specialistų paslaugomis. Ir ne tik tie, kuriems tiekiame centralizuotą šilumą, bet ir tie, kurie turi įsirengę savo autonomines katilines“, – pasakojo Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas. 

Padalinio vadovas priminė, jog AB „Klaipėdos energija“ veiklą vykdo pagal tarptautinius ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 45001 standartų reikalavimus.

„Kalbant paprastai, visa mūsų veikla jau daugiau nei 15 metų yra stebima ir tikrinama tarptautinių auditorių. Todėl teikiamų paslaugų organizavimas bei kokybė, darbuotojų parengimas, jų kvalifikacijos vertinimas vykdomas pagal aukščiausius kriterijus. Mūsų bendrovė – ne vienadienė firma, o 90 metų istoriją perkopusi savivaldybės ir Europos investuotojų kontroliuojama įmonė, atsakanti už teikiamų paslaugų kokybę“, – akcentavo A. Smaguris,

Prižiūrėtoją pakeisti gali gyventojai 

Prieš dešimtmetį, kai AB „Klaipėdos energija“ daugiabučiams namams teikė šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas, jų įkainiai buvo mažiausi mieste. Pasitraukus tuomet didžiausiam rinkos dalyviui, aptarnavimo įkainiai mieste kilo, bet, pasak energetikų, aptarnavimo kokybė – ne. Geriausiai tai iliustruoja šildymo sezono pradžia, kai mieste paskelbiamas oficialus šildymo sezonas, o gyventojai šilumos nesulaukia dar 3  ar daugiau dienų.

„Mažos įmonės turi vos kelis darbuotojus ir jie fiziškai nespėja per dieną aplankyti kiekvieno namo ir jame paleisti ar sureguliuoti šildymo įrenginių“, – aiškino A. Smaguris.

Anksčiau namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją pasirinkdavo gyventojai, tačiau dabar namų administratoriai šią paslaugą, dažniausiai be jokio konkurso ar gyventojų apklausos, patiki partneriams bei dukterinėms kompanijoms, kurios ne visada teikia kokybiškas paslaugas. 

Visgi, įstatymai numato, jog  pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.

„Tiek šalies Vyriausybė, tiek kitos oficialios šalies institucijos įspėja, jog dėl pabrangusių dujų ir biokuro artėjantis šildymo sezonas tikrai bus brangesnis nei pernykštis. Tinkamas šilumos punkto ir šildymo sistemų aptarnavimas leidžia gyventojams sutaupyti ženklias sumas. Tad jei netenkina dabartinių prižiūrėtojo paslaugų kokybė, gyventojai gali inicijuoti kito paslaugos tiekėjo pasirinkimą“, – sakė Arūnas Smaguris.

Šilumos tiekimo tarnybos vadovas priminė, jog kvalifikuotas bendrovės personalas – elektrikai, santechnikai – teikia ne tik nuolatines paslaugas prižiūrimiems namams ar verslo objektams. Juos taip pat galima pasisamdyti ir kitiems darbams: avarijų likvidavimui, gedimų šalinimui, naujų įrengimų sumontavimui.

Daugiau informacijos apie AB „Klaipėdos energija“ šildymo sistemų priežiūros ir kitas paslaugas teiraukitės: Gintas Kuprelis, tel. +370 46 392 768, el. p. [email protected].