AB „Klaipėdos energija“ pastaruoju metu sulaukia gausybės daugiabučių namų bendrijų, administratorių ir gyventojų klausimų apie Klaipėdos mieste esą keičiamą karšto vandens tiekėją. Bendrovė rekomenduoja nereaguoti į šiuos reikalavimus keisti karšto vandens apsirūpinimo būdą, nes kelis dešimtmečius Klaipėdos mieste galiojanti karšto vandens tiekimo sistema ir jos apskaita yra teisėta, nieko keisti nebūtina.

Bendrovės nuomone, dabartinė tvarka tiek ekonominiu, tiek šilumos energijos vartotojų laiko taupymo atžvilgiu yra išskirtinai naudinga galutiniam vartotojui. Šiuo metu esamu karšto vandens apsirūpinimo būdu naudojasi 99,5% bendrovės klientų.

 

AB „Klaipėdos energija“ administracija

 

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas:

Tauralaukio katilinių pardavimo aukcionai:

 

Continue reading →

AB „Klaipėdos energija“ kviečia Klaipėdos ir Gargždų m. individualių ir daugiabučių namų gyventojus kreiptis į bendrovę ir gauti finansinę paramą keičiant esamą iškastinio kuro (dujos, anglys, skalūnai, durpės) šildymo sistemą į centralizuotai tiekiamos šilumos sistemą.

Vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 31 d.  Nr. D1-492 Aplinkos ministro įsakymu dėl klimato kaitos programos subsidijų, Jūs galite atsisakyti iškastinio kuro ir prisijungti prie ekologišką energiją tiekiančių AB „Klaipėdos energija“ centralizuotų šilumos tinklų.

Siūlome pasinaudoti Valstybine subsidija ir išnaudoti puikią progą atsinaujinti savo šilumos ūkį, turėti naują, modernų bei energiją taupantį šilumos punktą su galimybe reguliuoti naudojamos šilumos kiekį.

Maksimalus subsidijos dydis vieno ar dviejų butų namui – 2 500 Eur, daugiabučiui namui – 10 000 Eur. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui. Prijungiami ne naujesni kaip 5 metų ir iškastinį kurą naudojantys pastatai.

Tinkamomis finansuoti išlaidos yra automatizuotų šilumos punktų įrengimas ir energetinio naudingumo sertifikato išdavimo išlaidos. Bendrovė, įvertinus technines galimybes, įsipareigoja nutiesti šilumos tiekimo vamzdyno atšaką iki gyvenamojo namo savomis lėšomis.

Subsidija teikiama paramos gavėjams, kurie balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pritarė projekto įgyvendinimui.

Programa yra vykdoma vadovaujantis Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu 2021-2030 m. Atsisakant iškastinio kuro siekiama 40% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.

Namai, kuriuos ketinama prijungti prie centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, turi būti savivaldybių patvirtintų specialiųjų ūkio planų numatytose centrinės šilumos tiekimo zonose arba konkurencinėse zonose.

Daugiau informacijos suteiksime telefonu ar el. paštu:

Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis, (8 46) 39 27 50, [email protected]

Veiklos aptarnavimo centro vadovas Egidijus Preibys, (8 46) 39 22 12, [email protected]

 

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis turtas: Continue reading →

 

 

Vasarą tai šen, tai ten Klaipėdoje dingsta karštas vanduo. Gyventojai nerimsta, klausia ar tai ne avarija. Atsakymas – ne. Kur pusdieniui ar kelioms dienoms atjungiami pavieniai namai, ten energetikai tęsia kasmetinius šilumos trasų atnaujinimo darbus. Iki naujo šildymo sezono „Klaipėdos energija“ uostamiestyje yra suplanavusi atnaujinti per 10 kilometrų šilumos trasų.

 

Pavyko sutaupyti milijonus 

 

Sistemingai atlikdama trasų rekonstrukciją ir modernizuodama gamybą per dešimtmetį AB „Klaipėdos energija“  technologinius nuostolius sumažino 18 tūkst. MWh, t. y. 14 proc., ir dėl to bendrovės  vartotojams sąnaudos už kurą sumažėjo 4,3 mln. eurų.

 

Pernai energetikai planavo Klaipėdoje pakeisti 5,23 kilometrų senų trasų ir nutiesti 1 kilometrą į naujai prie centralizuoto šildymo besijungiančius objektus, bet pavyko nuveikti daugiau: mieste atnaujinta ir įrengta 8,79 kilometro vamzdynų.

 

„Dvejiems metams suplanuotus trasų keitimo darbus spėjom atlikti dar pernai, tad šiemet liko tik sutvarkyti popierinius formalumus. Stebint, koks kainų šuolis įvyko per metus, kai metalas, vamzdžiai pabrango kone 50 procentų, bendrovė sutaupė ženklias sumas, kurias bus galima nukreipti į kitas energetinio ūkio atnaujinimo sritis“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

 

Sėkmingai įvykdžiusi viešųjų pirkimų procedūras AB „Klaipėdos energija“ sutaupė 2,53 milijono eurų. Vadovas pabrėžė, kad į trasų rekonstrukcijos konkursus Klaipėdoje pavyko pritraukti arti 15 įmonių ir jų konkurencija lėmė mažiausias tokių darbų kainas šalyje.

 

Šiemet trasų keitimo planai dar ambicingesni – iki naujo šildymo sezono bendrovė Klaipėdoje yra numačiusi atnaujinti 9,8 kilometrų šilumos trasų bei nutiesti įvadus naujiems vartotojams.

 

Sparčiau atnaujinti šilumos tinklus skatina ir Europos Sąjunga – pernai vykdytiems vamzdynų rekonstrukcijos projektams AB „Klaipėdos energija“ išleido 4,94 mln. eurų, o iš europinių fondų gavo 1,64 mln. eurų paramos. Šiais metais analogiškiems projektams iš ES fondų skirta 825,3 tūkst. eurų.

 

Nepatogumai – laikini, nauda – dešimtmečiams

 

Apie planuojamus atjungimus AB „Klaipėdos energija“ iš anksto informuoja namo administratorius, šildymo sistemų prižiūrėtojus, kurie šią žinią turi perduoti gyventojams. Taip pat atjungimų grafikus energetikai skelbia savo svetainėje www.klenergija.lt.

 

„Mūsų klientai vis klausia, ar negalime trasų keitimo vykdyti nestabdydami šilumos tiekimo, kad nereikėtų gyventi be karšto vandens. Gaila, bet kol kas ne visur yra techninės galimybės atlikti darbus be tiekimo nutraukimo. Ten, kur įmanoma, per kelias valandas atliekame perjungimą į kitą vamzdyną. O jei to padaryti neįmanoma, tenka vartotojams atjungti šilumos tiekimą karšto vandens ruošimui  ilgesniam laikui. Nesmagu, bet reiktų suprasti, kad nepatogumai laikini – pakeitus vamzdyną jie tarnaus 40-50 metų“, – aiškino Darius Zakarauskas, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tinklų tarnybos vadovas.

 

Iš 220 kilometrų šilumos trasų, esančių Klaipėdos mieste, AB „Klaipėdos energija“ yra atnaujinusi per 130 kilometrų. Nauji vamzdynai teikia visokeriopą naudą: dėl geresnės izoliacijos mažėja šilumos nuostoliai, sudeginama mažiau kuro, tad mieste švarėja oras. Efektyvesnis šilumos tiekimas mažina ir vartotojų išlaidas šildymo paslaugoms, be to nauji vamzdynai yra patikimesni ir saugesni – sandariame apšiltinimo sluoksnyje įmontuoti davikliai leidžia greičiau aptikti tinklų avarijos vietą.

 

Investuojama dėl palankesnių kainų klientams

 

Pagal patvirtintą investicijų planą 2021 metais AB „Klaipėdos energija” yra numačiusi į šilumos gamybą, perdavimo sektorių bei mažmeninio aptarnavimo patobulinimus investuoti 7,81 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus skirta rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus. O kitas prioritetas – didinti šilumos gamybos efektyvumą.

           

„Ant bendrovės padalinių stogų statome dar 2 saulės elektrines ir savo reikmėms gaminsime elektros energiją. Jau baigiame absorbcinio šilumos siurblio montavimo darbus – šis įrenginys padės iš biokuro katilų išeinančių dūmų atgauti per kaminą dykai išmetamą šilumos energiją. Klaipėdos rajoninėje katilinėje projektuojame 3000 m³ šilumos akumuliacinę talpą, kuri leis optimaliau naudoti pigesnį kurą“, – apie technologines naujoves pasakojo A. Katinas.

 

Pasak energetikų, pasaulinė kuro kainų dinamika gerų žinių nežada. Kelerius paskutiniuosius metus džiaugęsi žemomis kuro kainomis ir tuo pačiu mažesnėmis šilumos kainomis klientams, dabar energetikai su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono. Kad dėl smarkiai padidėjusių dujų ir biokuro kainų artėjantis šildymo sezonas gali būti maždaug ketvirtadaliu brangesnis, prognozuoja ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

 

Kaip jau skelbta, gamtinės dujos Lietuvoje buitiniams vartotojams šią vasarą brango iki 50 proc. Gamtinės dujos yra viena iš pagrindinių kuro rūšių, naudojamų šilumos gamybai „Klaipėdos energijoje“. O pagrindinio bendrovės kuro –  biokuro – kainos, kurios vasarą įprastai krisdavo, yra panašios kaip praėjusią žiemą.

 

„Pasaulinių kuro kainų įtakoti negalime. Bet kas tikrai priklauso nuo mūsų pačių – tai kuo efektyviau dirbti, pasitelkti technines naujoves ir taip siekti kuo palankesnės kainos klientams“, – sakė Antanas Katinas.

 

 

 

 

AB „Klaipėdos energija“ dar vienam ekologiniam projektui gavo valstybės paramą – kietųjų dalelių išmetimų mažinimui Šilutės plento katilinėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 200 tūkst. eurų, o bendrovė prie modernizavimo darbų ir įrangos įsigijimo papildomai prisidės apie 330 tūkst. eurų.

Už šias lėšas pagrindinėje uostamiesčio katilinėje bus įsigytas ir sumontuotas dviem biokuro katilams skirtas elektrostatinis filtras, trigubai sumažinsiantis į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekį.

„Švaresnis oras – tai pagrindinis šio projekto privalumas miestui. Bet ne mažiau svarbu, kad elektrostatinis filtras apsaugos mūsų katilų įrangą nuo greito susidėvėjimo, leis išvengti prastovų atliekant jų profilaktiką ir be sustojimų gaminti šilumą iš biokuro, o ne iš brangių gamtinių dujų. Finansinė nauda kasmet sieks apie 135 tūkst. eurų. Tad ši investicija aktuali visiems mūsų klientams – ji turės įtakos skaičiuojant šilumos kainą“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Dabartinėje katilinės sistemoje biokuro katilų dūmai pirmiausia iki 95 procentų yra išvalomi multiciklonuose, po to patenka į kondensacinį ekonomaizerį, kur drėkinami ir kietųjų dalelių kiekis išeinančiuose dūmuose sumažinamas iki 30 mg/Nm³. Įrengus ir pradėjus naudoti elektrostatinį filtrą į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažės iki 10 mg/Nm³.

Įvykdžius šį ekologinį patobulinimą visi keturi Šilutės plento katilinėje esantys biokuro katilai bus maksimaliai netaršūs –  dviem iš jų elektrostatinis filtras jau buvo įrengtas anksčiau. Skaičiuojama, kad pastaroji investicija atsipirks per kiek daugiau nei dvejus metus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl aplinkos oro užterštumo šimtui tūkstančių Lietuvos gyventojų vidutiniškai vis dar tenka 1,5 prarastų sveiko gyvenimo metų. Šis rodiklis du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Siekdama mažinti oro taršą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi „Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2021–2023 metų programos ir priemonių planą“, kuriame vienu iš tikslų įvardintas ir kietųjų dalelių mažinimas ore. 

„Stengiamės pasitelkti ES fondų ir Lietuvos valstybės teikiamą paramą ekologiniams projektams. Iš esmės visos mūsų vykdomos investicijos – trasų rekonstrukcijos, katilinių atnaujinimas, saulės elektrinių įrengimas ir kitos priemonės – susijusios su oro taršos, šiltnamio efekto mažinimu“, – aiškino A. Katinas.

Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, AB „Klaipėdos energija“ rodo sektiną pavyzdį. ”Galime tik pasidžiaugti, kad bendros valstybės bei mūsų bendrovės investicijos į gamtą saugančios bei tausojančius projektus ženkliai pagerins oro kokybę mieste ir tikiuosi, kad tai pajusime visi. Tuo pačiu tai ir puikus bei sektinas pavyzdys ir kitoms pramonės įmonėms bei bendrovėms, kad gamtosauginės iniciatyvos bei konkrečios tai užtikrinančios priemonės – tai nenutrūkstamas ir būtinas procesas”.

AB „Klaipėdos energija“ gamina ir tiekia šilumą centralizuotais šilumos tinklais Klaipėdoje ir Gargžduose. Bendrovės tiekiama šilumos energija atitinka ekologišką A++ standartą, daugiau nei 70 procentų šilumos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.

 

 

 

Socialiniuose tinkluose paskleista žinia apie avariją AB „Klaipėdos energijos“ Lypkių katilinės teritorijoje ir pateiktos nuotraukos, iliustruojančios galimą taršą naftos produktais, su dabartiniu vaizdu nesutampa. Continue reading →

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai praėjusią savaitę savo posėdį perkėlė į AB „Klaipėdos energija“ rajoninę katilinę Šilutės plente. Vizito tikslas – susipažinti su pagrindiniu miesto šildymą užtikrinančiu bendrovės padaliniu Continue reading →

Parduodamas AB „Klaipėdos energija“ priklausantis nekilnojamąjas turtas: Continue reading →

AB „Klaipėdos energija“ praneša, kad hidrauliniai bandymai Klaipėdos mieste baigti, šilumos energija tiekiama visame mieste. Continue reading →