Be kategorijos

Šiluma kasmet pinga, bet sąskaitos už šildymą mažėja tik renovuotuose namuose

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Lietuvą galima laikyti pavyzdžiu, kaip per trumpą laiką pasiekti energetinę nepriklausomybę ir pereiti nuo brangių gamtinių dujų prie biokuro bei atnaujinti šilumos perdavimo sistemą taip, kad ji veiktų efektyviai ir tiekiant šilumą būtų patiriami kuo mažesni nuostoliai, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Vis dėlto, nepaisant šių laimėjimų ir tolygiai mažėjančios šildymo kainos, daugelis daugiabučių gyventojų kiekvieną žiemos mėnesį su nerimu laukia sąskaitų už šildymą, kurios nemažėja. Continue reading →

Nesąžininga konkurencija? Pritariame!

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Pastaruoju metu Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija daug viešai pasisako apie tai, kad, jų nuomone, konkurencija Lietuvos šilumos ūkyje yra nesąžininga. Neva, galiojanti šilumos supirkimo tvarka sukuria nevienodas verslo sąlygas centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms (CŠT) ir nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG). Atrodytų, paradoksalu, tačiau CŠT įmonės su šiuo teiginiu visiškai sutinka. Konkurencijos sąlygos išties yra nevienodos.

Tai galima pamatyti iš vieno labai paprasto palyginimo. Vienoje lentelės pusėje sudedame tai, už ką atsakingos CŠT įmonės, kitoje – už ką atsakingi NŠG:

CŠT įmonės atsako už: NŠG atsako už:
– šilumos pagaminimą nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose; – šilumos pagaminimą nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose;
– nemokamą šilumos gamybos galingumų rezervavimą nepriklausomiems šilumos gamintojams; – 1 sąskaitos per mėnesį pateikimą CŠT įmonei;
– patikimą šilumos patiekimą vartotojams; – pinigų už pagamintą šilumą laukimą.
– šilumos tiekimo tinklų eksploatavimą bei atnaujinimą (rekonstravimą);
– šilumos bei karšto vandens sistemų eksploatavimą pastatuose (mažesniuose kaip 150000 gyventojų turinčiuose miestuose);
– šilumos bei karšto vandens skaitiklių įrengimą, patikrą bei keitimą;
– suvartotos šilumos apskaitymą ir duomenų surinkimą;
– sąskaitų pateikimą vartotojams (pvz., Kaune kiekvieną mėnesį vartotojams pateikiama apie 118000 sąskaitų, kurių spausdinimas ir pristatymas vartotojams kainuoja!)
– mokėjimų surinkimą ir įsiskolinimų administravimą (vartotojų skolų naštos prisiėmimą);
– vartotojų aptarnavimą, konsultavimą, atsakymų, pažymų, įvairių duomenų ir dokumentų pateikimą;
– vartotojų švietimą apie taupų energijos vartojimą bei taupymo priemonių diegimą.

 

Taigi, galima drąsiai teigti, kad konkurencijos sąlygos šilumos sektoriuje Lietuvoje yra išties nevienodos.

Maža to CŠT įmonių veikla yra griežtai reguliuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, o NŠG (didžiosios daugumos) veikla – nereguliuojama, t. y. jie gali gauti kiek nori pelnų ir niekas jiems to negali riboti. Visa NŠG veikla orientuota tik į vieną rodiklį – pelno siekimą, o vartotojai, tinklo būklė, tiekimo patikimumas – „ne jų rūpestis“, kaip sako patys NŠG. Tai rodo jau buvę ir esami NŠG veiklos Lietuvoje pavyzdžiai.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau ne vieną kartą yra viešai išaiškinusi, kad šilumos kaina vartotojams nustatoma pagal jos patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką ir kad šilumos tiekimo įmonių pelnas yra reguliuojamas ir jei per kurį nors laikotarpį šilumos tiekimo įmonės pelnas būna didesnis, jis grąžinamas vartotojams sumažinant šilumos kainą ateinančiu laikotarpiu.

NŠG atstovai šią realybę puikiai suvokia, tačiau, nepaisant to, kaltina CŠT įmones neva gaunant nepagrįstus pelnus bei neva nesąžiningai konkuruojant.

Konkurencija tarp šilumos gamintojų šiandien labiausiai išsivysčiusi Kaune. Čia, vien miesto integruotame tinkle veikia 10 nepriklausomų gamintojų. Jie statė savo šilumos gamybos įrenginius ten, kur turėjo sklypus, kur buvo galimybė kuo mažesnėmis sąnaudomis prisijungti prie tinklo, t. y. vadovaudamiesi paprasta verslo logika. Tačiau tinklo vystymo prasme, jų vietos nebuvo optimalios ir inžineriškai pagrįstos. Sistema tapo defragmentuota, tinklas pradėjo būti temperatūriškai ir hidrauliškai „tampomas“, vamzdynai varginami. Nepriklausomi gamintojai, statydami savo gamybos įrenginius, vadovavosi tik savo verslumo kriterijais, tačiau jokiu būdu ne tvarumo ir ne saugumo kriterijais jiems nerūpėjo (ir dabar nerūpi) sistemos gyvybingumas bei vartotojai.

Apskritai, pastarojo meto NŠG asociacijos elgsena verčia stebėtis. Juk būtent jie savo lobistiniais veiksmais siekė įvesti naują šilumos supirkimo tvarką. Dabar, kai ši nauja tvarka svarstoma, NŠG asociacija toliau viešai žeria nepagrįstus kaltinimus šilumos tiekimo įmonių atžvilgiu, lyg siekdama jas pažeminti visuomenės akyse. Susidaro įspūdis, kad patys NŠG bijo savo išsikovotos naujos tvarkos, nes, ko gero, nėra tikri, ar ji ir toliau užtikrins jiems buvusius pelnus, kai šilumos tiekėjai patys dar neturėjo biokuro katilinių.

O šilumos tiekimo įmonės yra pasiruošusios dirbti ir pagal naująją tvarką, kad tik ji padėtų užtikrinti mažesnes šilumos kainas vartotojams.

 

šaltinis: http://www.kaunoenergija.lt/naujienos/nesazininga-konkurencija-pritariame/

Šilumos kaina Klaipėdoje išlieka mažiausia per šešerius metus

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Lyginant su praėjusių metų lapkričiu Klaipėdos ir Gargždų gyventojai šiemet už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės 0,7 cento brangiau nei pernai. Tačiau skaičiuojant vidutinę metinę AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kainą savo klientams 2017-ieji yra pigiausi per šešerių metų laikotarpį. Šiemet vidutinė kilovatvalandės kaina uostamiestyje yra 4,39 cento (ct/kWh). Continue reading →