Nors Klaipėdoje dirba net 7 šilumos gamintojai, užklupus rekordiniams  šalčiams centralizuotą šilumą į namus, mokyklas, biurus, prekybos centrus tiekia anaiptol ne visi. Continue reading →

Pastaruoju metu Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija daug viešai pasisako apie tai, kad, jų nuomone, konkurencija Lietuvos šilumos ūkyje yra nesąžininga. Neva, galiojanti šilumos supirkimo tvarka sukuria nevienodas verslo sąlygas centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms (CŠT) ir nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG). Atrodytų, paradoksalu, tačiau CŠT įmonės su šiuo teiginiu visiškai sutinka. Konkurencijos sąlygos išties yra nevienodos.

Tai galima pamatyti iš vieno labai paprasto palyginimo. Vienoje lentelės pusėje sudedame tai, už ką atsakingos CŠT įmonės, kitoje – už ką atsakingi NŠG:

CŠT įmonės atsako už:	NŠG atsako už:
– šilumos pagaminimą nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose;	– šilumos pagaminimą nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose;
– nemokamą šilumos gamybos galingumų rezervavimą nepriklausomiems šilumos gamintojams;	– 1 sąskaitos per mėnesį pateikimą CŠT įmonei;
– patikimą šilumos patiekimą vartotojams;	– pinigų už pagamintą šilumą laukimą.
– šilumos tiekimo tinklų eksploatavimą bei atnaujinimą (rekonstravimą);
– šilumos bei karšto vandens sistemų eksploatavimą pastatuose (mažesniuose kaip 150000 gyventojų turinčiuose miestuose);
– šilumos bei karšto vandens skaitiklių įrengimą, patikrą bei keitimą;
– suvartotos šilumos apskaitymą ir duomenų surinkimą;
– sąskaitų pateikimą vartotojams (pvz., Kaune kiekvieną mėnesį vartotojams pateikiama apie 118000 sąskaitų, kurių spausdinimas ir pristatymas vartotojams kainuoja!)
– mokėjimų surinkimą ir įsiskolinimų administravimą (vartotojų skolų naštos prisiėmimą);
– vartotojų aptarnavimą, konsultavimą, atsakymų, pažymų, įvairių duomenų ir dokumentų pateikimą;
– vartotojų švietimą apie taupų energijos vartojimą bei taupymo priemonių diegimą.

 

Taigi, galima drąsiai teigti, kad konkurencijos sąlygos šilumos sektoriuje Lietuvoje yra išties nevienodos.

Maža to CŠT įmonių veikla yra griežtai reguliuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, o NŠG (didžiosios daugumos) veikla – nereguliuojama, t. y. jie gali gauti kiek nori pelnų ir niekas jiems to negali riboti. Visa NŠG veikla orientuota tik į vieną rodiklį – pelno siekimą, o vartotojai, tinklo būklė, tiekimo patikimumas – „ne jų rūpestis“, kaip sako patys NŠG. Tai rodo jau buvę ir esami NŠG veiklos Lietuvoje pavyzdžiai.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau ne vieną kartą yra viešai išaiškinusi, kad šilumos kaina vartotojams nustatoma pagal jos patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką ir kad šilumos tiekimo įmonių pelnas yra reguliuojamas ir jei per kurį nors laikotarpį šilumos tiekimo įmonės pelnas būna didesnis, jis grąžinamas vartotojams sumažinant šilumos kainą ateinančiu laikotarpiu.

NŠG atstovai šią realybę puikiai suvokia, tačiau, nepaisant to, kaltina CŠT įmones neva gaunant nepagrįstus pelnus bei neva nesąžiningai konkuruojant.

Konkurencija tarp šilumos gamintojų šiandien labiausiai išsivysčiusi Kaune. Čia, vien miesto integruotame tinkle veikia 10 nepriklausomų gamintojų. Jie statė savo šilumos gamybos įrenginius ten, kur turėjo sklypus, kur buvo galimybė kuo mažesnėmis sąnaudomis prisijungti prie tinklo, t. y. vadovaudamiesi paprasta verslo logika. Tačiau tinklo vystymo prasme, jų vietos nebuvo optimalios ir inžineriškai pagrįstos. Sistema tapo defragmentuota, tinklas pradėjo būti temperatūriškai ir hidrauliškai „tampomas“, vamzdynai varginami. Nepriklausomi gamintojai, statydami savo gamybos įrenginius, vadovavosi tik savo verslumo kriterijais, tačiau jokiu būdu ne tvarumo ir ne saugumo kriterijais jiems nerūpėjo (ir dabar nerūpi) sistemos gyvybingumas bei vartotojai.

Apskritai, pastarojo meto NŠG asociacijos elgsena verčia stebėtis. Juk būtent jie savo lobistiniais veiksmais siekė įvesti naują šilumos supirkimo tvarką. Dabar, kai ši nauja tvarka svarstoma, NŠG asociacija toliau viešai žeria nepagrįstus kaltinimus šilumos tiekimo įmonių atžvilgiu, lyg siekdama jas pažeminti visuomenės akyse. Susidaro įspūdis, kad patys NŠG bijo savo išsikovotos naujos tvarkos, nes, ko gero, nėra tikri, ar ji ir toliau užtikrins jiems buvusius pelnus, kai šilumos tiekėjai patys dar neturėjo biokuro katilinių.

O šilumos tiekimo įmonės yra pasiruošusios dirbti ir pagal naująją tvarką, kad tik ji padėtų užtikrinti mažesnes šilumos kainas vartotojams.

 

šaltinis: http://www.kaunoenergija.lt/naujienos/nesazininga-konkurencija-pritariame/

AB ,,Klaipėdos energija“ valdyba patvirtino centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą kovo mėnesiui. Lyginant su vasariu, ji bus 2,3 procento mažesnė. Continue reading →

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vasario 28 dieną ketina svarstyti šilumos gamintojų konkurencijos teisės aktų pakeitimus. Energetikų teigimu, pagal projekte pateiktus skaičiavimus matyti, kad planuojami pokyčiai gali užgulti klaipėdiečių kišenes papildomomis 3,6 mln. eurų išlaidomis. Continue reading →

Konkurencijos tarybai pradėjus tyrimą dėl to, ar šilumos sektoriuje nėra pažeidžiama konkurencija, proteguojant savivaldybių šilumos tiekėjus, pastarieji teigia, kad konkurencija negali būti absoliuti. Continue reading →

Kainų ir energetikos komisijos duomenimis, per metus vidutiniškai šiluma pabrango 7 procentais. Komisija aiškina, kad kaina gyventojams kilo dėl brangusių gamtinių dujų ir biokuro. Continue reading →

19,47 proc. AB „Klaipėdos energija“ akcijų valdanti bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ pradėjo kelti klausimą, ar ši Savivaldybės kontroliuojama įmonė turėtų statyti biokuro katilą Lypkių katilinėje. Continue reading →

Klaipėdiečius pasiekė pirmosios sąskaitos už šildymą. Pirmąjį sezono mėnesį šilumos suvartota penktadaliu mažiau nei prieš metus. Kai kuriems miestiečiams standartinio dviejų kambarių buto apšildymas spalio mėnesį atsiėjo vos 0,47 euro. Continue reading →

Lyginant su praėjusių metų lapkričiu Klaipėdos ir Gargždų gyventojai šiemet už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės 0,7 cento brangiau nei pernai. Tačiau skaičiuojant vidutinę metinę AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kainą savo klientams 2017-ieji yra pigiausi per šešerių metų laikotarpį. Šiemet vidutinė kilovatvalandės kaina uostamiestyje yra 4,39 cento (ct/kWh). Continue reading →

 

AB ,,Klaipėdos energija“ šilumos kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama kiekvieną mėnesį vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau-Komisija) 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau-Metodika) nuostatomis. Kintamoji šilumos kainos dedamoji perskaičiuojama taikant praėjusio mėnesio gamtinių dujų, mazuto ir biokuro kainas ir įvykusio šilumos supirkimo aukciono vidutinę superkamos šilumos kainą.

2017 m. perskaičiuota lapkričio mėn. šilumos kaina 5,16 ct/kWh (be PVM), lyginant su 2017 m. spalio mėn. šilumos kaina 4,14 ct/kWh (be PVM), didėja 24,6 proc. Kainos išaugimą sąlygoja 34,1 proc. išaugusi kintamoji šilumos kainos dedamoji. 2017 m. lapkričio mėn. šilumos kaina perskaičiuota taikant 2017 m. rugsėjo mėn. pirkto kuro kainas ir šilumos supirkimo aukcione nustatytą lapkričio mėn. vidutinę superkamos šilumos kainą.

Bendrovė gamtines dujas perka iš UAB ,,LITGAS“. Kainų skaičiavimuose yra taikoma gamtinių dujų (žaliavos) įsigijimo ir metinė transportavimo kaina. Lapkričio mėn. šilumos kainos skaičiavime taikoma rugsėjo mėn. gamtinių dujų kaina  (vadovaujantis Metodika) nesikeitė lyginant su spalio mėn. galiojusioje šilumos kainoje įskaičiuota rugpjūčio mėn. gamtinių dujų kaina, todėl įtakos perskaičiuotai galutinei lapkričio mėn. šilumos kainai neturėjo.

Lapkričio mėn. šilumos kainos perskaičiavime yra taikoma Komisijos skelbiama mazuto rinkos kaina, kuri nuo balandžio mėn. nesikeičia. Mazuto kaina neturėjo įtakos perskaičiuotai lapkričio mėn. šilumos kainai.

Bendrovė rugsėjo mėn. biokuro biržoje įsigijo biokuro už 147,07 Eur/tne t.y. 22,7 proc, brangesne nei rugpjūčio mėn. biokuro biržoje pirkto biokuro kaina 119,88 Eur/tne, kuri buvo taikoma skaičiuojant spalio mėn. šilumos kainą. Dėl 22,7 proc. brangesnio biokuro lapkričio mėn. šilumos kaina išaugo 1,2 proc.

Pagrindinė priežastis nulėmusi šilumos kainos augimą, tai 2,4 karto išaugusi lapkričio mėn. aukcione pasiūlytos supirkti šilumos iš nepriklausomų gamintojų vidutinės kainos išaugimas.

AB ,,Klaipėdos energija” šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų superka vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202, nustatyta tvarka ir prioritetais. Nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvaudami šilumos supirkimo aukcionuose kainą nustato laisvai savo nuožiūra, tačiau visais atvejais siūloma kaina negali būti didesnė nei AB ,,Klaipėdos energija” skelbiamos atitinkamo mėnesio palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, nustatytos pagal Supirkimo tvarkos 10 punktą. Bendrovė negali įtakoti nepriklausomų šilumos gamintojų kainų ir privalo supirkti visą šilumą, jei jų siūlomos kainos neviršija bendrovės palyginamųjų šilumos gamybos kainų. 2017 m. lapkričio mėn. aukcione  nepriklausomų gamintojų pasiūlytos šilumos kainos pateiktos 1 pav.

 

1 pav.

 

2017 m. lapkričio mėn.  AB ,,Klaipėdos energija“ paskelbė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas-2,78 ct/kWh (žr. 1 pav.) t. y. viršutinę ribą, už kurią  bendrovė lapkričio mėn. gali supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Lapkričio mėn. paskelbtos palyginamosios sąnaudos buvo 6,9 proc. didesnės nei skelbtos spalio mėn. Šilumos supirkimo aukcione dalyvavo 6 nepriklausomi gamintojai. Visi nepriklausomi gamintojai, išskyrus UAB ,,Fortum Klaipėda“, šilumą gamina degindami biokurą ir tik minėtas nepriklausomas gamintojas šilumą gamina degindamas komunalines atliekas. Aukcione taip pat dalyvavo ir AB ,,Klaipėdos energija“ siūlydama šilumą pagamintą biokuro katilais už 1,24 ct/kWh kainą. Dėl išaugusios biokuro kainos bendrovės lapkričio mėn. siūlomos šilumos, pagamintos biokuro katilais, kaina  6 proc. didesnė nei spalio mėn. siūloma kaina, tačiau, kaip matyti iš 1 pav., bendrovės siūloma kaina buvo pati mažiausia tarp visų kitų nepriklausomų gamintojų, kurie degina biokurą.

Nepriklausomų gamintojų lapkričio mėn. aukcione siūlomų šilumos kainų pokytį, lyginant su spalio mėn. aukciono šilumos kainomis, pateikiame 1 lentelėje.

1 lentelė

2017 m. lapkričio mėn. šilumos supirkimo aukcione dalyvavusių nepriklausomų šilumos gamintojų kainų palyginimas

 

	2017 m. lapkritis	2017 m. spalis	Pokytis
			Absl.	%
Vidutinė pirktos šilumos kaina,  ct/kWh	2,70	1,13	1,57	138,9
AB ,,Home group”	1,99	0,00	1,99	0,0
UAB ,,Pramonės energija”	2,69	0,00	2,69	0,0
AB ,,Klaipėdos baldai”	2,22	0,89	1,33	149,4
UAB ,,Fortum Klaipėda”	2,75	1,15	1,60	139,1
UAB ,,Miesto energija”	2,68	1,08	1,60	148,1
AB ,,Klaipėdos mediena”	1,89	0,00	1,89	100,0
AB ,,Klaipėdos energija”	1,24	1,17	0,07	6,0

 

Lapkričio mėn. šilumos poreikis viršija nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomos parduoti šilumos kiekius, todėl, vadovaujantis Šilumos supirkimo aprašo nuostatomis, bendrovė superka visą nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomą šilumą. Kaip matyti iš 1 lentelės, brangiausiai šilumą pardavė UAB ,,Fortum Klaipėda“ . Šio gamintojo lapkričio mėn. siūloma šilumos kaina, lyginant su spalio mėn. aukcione pasiūlyta šilumos kaina, išaugo 2,4 karto. Kadangi šio nepriklausomo gamintojo pasiūlytas šilumos kiekis  sudarė 73,8 proc. viso pasiūlyto supirkti šilumos kiekio, tai ženkliausiai įtakojo į vidutinės superkamos šilumos kainos išaugimą. UAB ,,Fortum Klaipėda“ 2016 m. lapkričio mėn. šilumos supirkimo aukcione pasiūlyta šilumos kaina 2,38 ct/kWh. t. y. 13,4 proc. žemesnė nei nepriklausomas šilumos gamintojas pasiūlė š. m. lapkričio mėn. aukcionui.

2,4 karto išaugusi lapkričio mėn.  superkamos šilumos kaina, lyginant su 2017 m. spalio mėn. vidutine superkamos šilumos kaina, įtakojo 23,4 proc. į galutinės šilumos kainos augimą.

Šiuo metu AB „Klaipėdos energija“ eksploatuoja du biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, kurių bendra šiluminė galia siekia 20 MWh.  Tai padeda jau nuo katilų paleidimo dienos – 2014 metų  išlaikyti žemiausią šilumos kainą Lietuvoje nešildymo sezono metu. Norint stabilizuoti šilumos kainas Klaipėdoje ir šildymo periodo metu, bendrovė planuoja  pastatyti dar 30 MW galios biokurą deginančius katilus : Klaipėdos rajoninėje katilinėje planuojama pastatyti 20 MW, o Lypkių rajoninėje katilinėje 10 MW. Šių katilų statybos finansavimui planuojama gauti ES paramos lėšas, kurioms jau pateiktos paraiškos, o Lypkių rajoninės katilinės biokuro katilo statybai jau atliktos viešųjų pirkimų procedūros ir parinktas rangovas.