Be kategorijos

Šilumos kaina Klaipėdoje išlieka mažiausia per šešerius metus

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Lyginant su praėjusių metų lapkričiu Klaipėdos ir Gargždų gyventojai šiemet už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės 0,7 cento brangiau nei pernai. Tačiau skaičiuojant vidutinę metinę AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kainą savo klientams 2017-ieji yra pigiausi per šešerių metų laikotarpį. Šiemet vidutinė kilovatvalandės kaina uostamiestyje yra 4,39 cento (ct/kWh). Continue reading →

Dėl AB ,,Klaipėdos energija“ lapkričio mėn. šilumos kainos

Posted on by viaceslavas

 

AB ,,Klaipėdos energija“ šilumos kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama kiekvieną mėnesį vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau-Komisija) 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau-Metodika) nuostatomis. Kintamoji šilumos kainos dedamoji perskaičiuojama taikant praėjusio mėnesio gamtinių dujų, mazuto ir biokuro kainas ir įvykusio šilumos supirkimo aukciono vidutinę superkamos šilumos kainą.

2017 m. perskaičiuota lapkričio mėn. šilumos kaina 5,16 ct/kWh (be PVM), lyginant su 2017 m. spalio mėn. šilumos kaina 4,14 ct/kWh (be PVM), didėja 24,6 proc. Kainos išaugimą sąlygoja 34,1 proc. išaugusi kintamoji šilumos kainos dedamoji. 2017 m. lapkričio mėn. šilumos kaina perskaičiuota taikant 2017 m. rugsėjo mėn. pirkto kuro kainas ir šilumos supirkimo aukcione nustatytą lapkričio mėn. vidutinę superkamos šilumos kainą.

Bendrovė gamtines dujas perka iš UAB ,,LITGAS“. Kainų skaičiavimuose yra taikoma gamtinių dujų (žaliavos) įsigijimo ir metinė transportavimo kaina. Lapkričio mėn. šilumos kainos skaičiavime taikoma rugsėjo mėn. gamtinių dujų kaina  (vadovaujantis Metodika) nesikeitė lyginant su spalio mėn. galiojusioje šilumos kainoje įskaičiuota rugpjūčio mėn. gamtinių dujų kaina, todėl įtakos perskaičiuotai galutinei lapkričio mėn. šilumos kainai neturėjo.

Lapkričio mėn. šilumos kainos perskaičiavime yra taikoma Komisijos skelbiama mazuto rinkos kaina, kuri nuo balandžio mėn. nesikeičia. Mazuto kaina neturėjo įtakos perskaičiuotai lapkričio mėn. šilumos kainai.

Bendrovė rugsėjo mėn. biokuro biržoje įsigijo biokuro už 147,07 Eur/tne t.y. 22,7 proc, brangesne nei rugpjūčio mėn. biokuro biržoje pirkto biokuro kaina 119,88 Eur/tne, kuri buvo taikoma skaičiuojant spalio mėn. šilumos kainą. Dėl 22,7 proc. brangesnio biokuro lapkričio mėn. šilumos kaina išaugo 1,2 proc.

Pagrindinė priežastis nulėmusi šilumos kainos augimą, tai 2,4 karto išaugusi lapkričio mėn. aukcione pasiūlytos supirkti šilumos iš nepriklausomų gamintojų vidutinės kainos išaugimas.

AB ,,Klaipėdos energija” šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų superka vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202, nustatyta tvarka ir prioritetais. Nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvaudami šilumos supirkimo aukcionuose kainą nustato laisvai savo nuožiūra, tačiau visais atvejais siūloma kaina negali būti didesnė nei AB ,,Klaipėdos energija” skelbiamos atitinkamo mėnesio palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, nustatytos pagal Supirkimo tvarkos 10 punktą. Bendrovė negali įtakoti nepriklausomų šilumos gamintojų kainų ir privalo supirkti visą šilumą, jei jų siūlomos kainos neviršija bendrovės palyginamųjų šilumos gamybos kainų. 2017 m. lapkričio mėn. aukcione  nepriklausomų gamintojų pasiūlytos šilumos kainos pateiktos 1 pav.

 

1 pav.

 

2017 m. lapkričio mėn.  AB ,,Klaipėdos energija“ paskelbė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas-2,78 ct/kWh (žr. 1 pav.) t. y. viršutinę ribą, už kurią  bendrovė lapkričio mėn. gali supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Lapkričio mėn. paskelbtos palyginamosios sąnaudos buvo 6,9 proc. didesnės nei skelbtos spalio mėn. Šilumos supirkimo aukcione dalyvavo 6 nepriklausomi gamintojai. Visi nepriklausomi gamintojai, išskyrus UAB ,,Fortum Klaipėda“, šilumą gamina degindami biokurą ir tik minėtas nepriklausomas gamintojas šilumą gamina degindamas komunalines atliekas. Aukcione taip pat dalyvavo ir AB ,,Klaipėdos energija“ siūlydama šilumą pagamintą biokuro katilais už 1,24 ct/kWh kainą. Dėl išaugusios biokuro kainos bendrovės lapkričio mėn. siūlomos šilumos, pagamintos biokuro katilais, kaina  6 proc. didesnė nei spalio mėn. siūloma kaina, tačiau, kaip matyti iš 1 pav., bendrovės siūloma kaina buvo pati mažiausia tarp visų kitų nepriklausomų gamintojų, kurie degina biokurą.

Nepriklausomų gamintojų lapkričio mėn. aukcione siūlomų šilumos kainų pokytį, lyginant su spalio mėn. aukciono šilumos kainomis, pateikiame 1 lentelėje.

1 lentelė

2017 m. lapkričio mėn. šilumos supirkimo aukcione dalyvavusių nepriklausomų šilumos gamintojų kainų palyginimas

 

2017 m. lapkritis 2017 m. spalis Pokytis
Absl. %
Vidutinė pirktos šilumos kaina,  ct/kWh 2,70 1,13 1,57 138,9
AB ,,Home group” 1,99 0,00 1,99 0,0
UAB ,,Pramonės energija” 2,69 0,00 2,69 0,0
AB ,,Klaipėdos baldai” 2,22 0,89 1,33 149,4
UAB ,,Fortum Klaipėda” 2,75 1,15 1,60 139,1
UAB ,,Miesto energija” 2,68 1,08 1,60 148,1
AB ,,Klaipėdos mediena” 1,89 0,00 1,89 100,0
AB ,,Klaipėdos energija” 1,24 1,17 0,07 6,0

 

Lapkričio mėn. šilumos poreikis viršija nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomos parduoti šilumos kiekius, todėl, vadovaujantis Šilumos supirkimo aprašo nuostatomis, bendrovė superka visą nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomą šilumą. Kaip matyti iš 1 lentelės, brangiausiai šilumą pardavė UAB ,,Fortum Klaipėda“ . Šio gamintojo lapkričio mėn. siūloma šilumos kaina, lyginant su spalio mėn. aukcione pasiūlyta šilumos kaina, išaugo 2,4 karto. Kadangi šio nepriklausomo gamintojo pasiūlytas šilumos kiekis  sudarė 73,8 proc. viso pasiūlyto supirkti šilumos kiekio, tai ženkliausiai įtakojo į vidutinės superkamos šilumos kainos išaugimą. UAB ,,Fortum Klaipėda“ 2016 m. lapkričio mėn. šilumos supirkimo aukcione pasiūlyta šilumos kaina 2,38 ct/kWh. t. y. 13,4 proc. žemesnė nei nepriklausomas šilumos gamintojas pasiūlė š. m. lapkričio mėn. aukcionui.

2,4 karto išaugusi lapkričio mėn.  superkamos šilumos kaina, lyginant su 2017 m. spalio mėn. vidutine superkamos šilumos kaina, įtakojo 23,4 proc. į galutinės šilumos kainos augimą.

Šiuo metu AB „Klaipėdos energija“ eksploatuoja du biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, kurių bendra šiluminė galia siekia 20 MWh.  Tai padeda jau nuo katilų paleidimo dienos – 2014 metų  išlaikyti žemiausią šilumos kainą Lietuvoje nešildymo sezono metu. Norint stabilizuoti šilumos kainas Klaipėdoje ir šildymo periodo metu, bendrovė planuoja  pastatyti dar 30 MW galios biokurą deginančius katilus : Klaipėdos rajoninėje katilinėje planuojama pastatyti 20 MW, o Lypkių rajoninėje katilinėje 10 MW. Šių katilų statybos finansavimui planuojama gauti ES paramos lėšas, kurioms jau pateiktos paraiškos, o Lypkių rajoninės katilinės biokuro katilo statybai jau atliktos viešųjų pirkimų procedūros ir parinktas rangovas.

 

 

 

 

Šildymo sezonas Klaipėdoje – nuo spalio 11 dienos

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Nuo spalio 11 d. pradedamas šildymo sezonas Klaipėdos mieste.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šildymo sezonas Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo įstaigose pradėtas nuo spalio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse socialinių paslaugų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose – nuo spalio 5 d.

Primename, kad daugiabučių namų gyventojai turi teisę šildymo sezoną pradėti ar pabaigti savo iniciatyva. Tam turi pritarti dauguma namo patalpų savininkų (50 proc. + 1). Sprendimą pradėti šildymo sezoną anksčiau ar vėliau, nei jo pradžią paskelbė savivaldybė, organizuoja daugiabučių namų valdytojai – bendrijos pirmininkas arba namo administratorius.

Naudingi patarimai: kaip taupyti šilumą

Posted on by Arūnas Liubinavičius

Gyventojai daugiabučiuose namuose savo pastangomis gali sumažinti šilumos suvartojimą net iki 20 proc. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja. Pasidomėkite, kuriuos iš šių specialistų patarimų galėtumėte pritaikyti savo bute ar name.

NORĖDAMI GYVENTI ŠILČIAU:

1. Pasirūpinkite langų sandarinimu – tai aktualu ne tik mediniams, bet ir nekokybiškiems, prastai sumontuotiems plastikiniams langams. Sandarinimui naudojamos įvairios medžiagos – nuo laikraščių bei vatos iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų.
2. Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei langai bus sandarinti tinkamai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils.
3. Prie langų atsiradus plyšiams ar sienos įtrūkimams, būtinai juos užglaistykite arba užkamšykite, kad šaltas oras neitų į kambarį.
4. Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
5. Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.
6. Įskilusius langų stiklus pakeiskite sveikais.
7. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys – pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams
8. Jei langas nereikalingas kaip šviesos šaltinis (rūsyje, sandėliuke, galbūt vonioje), žiemai jį galima uždengti šilumą atspindinčios termoizoliacinės medžiagos lakštu. Tai sumažins šalto oro skverbimąsi į butą.
9. Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui.
10. Būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.
11. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi. Naktį reikėtų elgtis atvirkščiai – nuleisti žaliuzes ir užtraukti užuolaidas, kad šios taptų papildomu barjeru, neleidžiančio šilumai sklisti į lauką.
12. Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų – taip sudarysite papildomą sienų šilumos izoliaciją.
13. Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarę langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
14. Nepamirškite reguliariai nuvalyti dulkių nuo radiatorių – dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai!
15. Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą.
16. Indus plaukite ne po tekančia srove, bet užkimštoje kriauklėje.
17. Stenkitės praustis po dušu, o ne vonioje – sunaudosite 5-7 kartus mažiau vandens. Sutvarkykite varvančius čiaupus ir unitazo bakelius – jie didžiausi vandens vagys.
18. Saulės šiluma – nemokama, tad leiskite jai patekti į jūsų namus, atidenkite langus, o saulės prišildytuose kambariuose atidarykite duris ir leiskite šilumai pasklisti į vėsesnes būsto vietas.

ŠILUMOS ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONĖS

Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą.
Šilumos energija reikalinga ne tik tinkamai temperatūrai patalpose palaikyti, bet ir šilumos nuostoliams kompensuoti. Todėl šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui lemia pastatų būklė. Šilumos energijos nuostolius pastate galime įvertinti taip: pro sienas prarandame apie 35%, pro langus – 37%, pro stogą – 15%, pro rūsio perdangą – 13% šilumos.
Jeigu Jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis kelias gerokai sumažinti šilumos nuostolius.
Jeigu elektros vartojimą galite sumažinti racionaliai ją vartodami, šilumos vartojimas, deja, daugiausia priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame būklės. Todėl kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas.

1. Jeigu Jūs gyvenate daugiabutyje ir mokate už dalį viso namo suvartotos šilumos, nerenovavus namo šilumos kaštus galima būtų mažinti atliekant smulkius šilumos mazgų pagerinimo darbus:
Izoliuokite šilumos punkto elementus. Labai dideli šilumos nuostoliai patiriami, kai neizoliuojami ar tik iš dalies izoliuojami vamzdynai, sklendės, čiaupai, ventiliai ir kita šilumos punkte esanti armatūra.

2. Esant galimybei, automatizuokite šilumos punktą. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą įmanoma ženkliai sumažinti šilumos vartojimą pastate, nes sistema, patalpose automatiškai palaikydama vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai į radiatorius tiekia žemesnės temperatūros karštą vandenį.
Tinkamai sureguliavę šilumos punktą, sąskaitas už šildymą galite sumažinti bent 15 procentų. Automatizuoto šilumos punkto daugiabutyje elektroninio reguliatoriaus pagalba galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra.
3. Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo sistemos projekte. Jei bute primontuoti papildomi radiatoriai, tai vieniems būna per šilta, kitiems šalta. Tiems, kam per karšta,  atidaro langus ir leidžia šilumą lauk. Tokiu būdu tenka daugiau mokėti visam namui, kadangi šiluma skirstoma proporcingai pagal plotą.
Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų – šiuo atveju šilumos punkto įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte.