Pasikeitus tiekėjui – mažesnės sąskaitos

Klaipėdos Žolynų gatvės ir Tauralaukio gyventojai džiaugiasi iki trijų kartų sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Tokį pokytį daugiausia lėmė pasikeitęs šilumos tiekėjas.
Pamiršo kaip blogą sapną
Centralizuotai šilumą tiekianti įmonė „Klaipėdos energija” sutartį su bendrove „Lamberta” dėl 13 namų, esančių Tauralaukio ir Žolynų kvartaluose, šildymo perėmimo pasirašė pernai rugpjūtį.
To prašė patys gyventojai, sulaukdavę ypač didelių sąskaitų už šią paslaugą.
Šalčiausiais mėnesiais 65 kv. m ploto bute gyvenantiems žmonėms tekdavo pakloti ir po 300 eurų, nors namas – gana naujas, tvarkingas.
Tuometinis namų šilumos tiekėjas bendrovė „Lamberta” dėl brangių gamtinių dujų ir kitų objektyvių priežasčių negalėjo tiekti tokios pigios šilumos, kokia naudojasi dauguma klaipėdiečių.
Tad, „Klaipėdos energijai” perėmus namų šildymą, iš karto sumažėjo šilumos kaina. Nors pastatai šildomi iš autonominių katilinių, pradėtas taikyti toks pats tarifas, kaip ir kitiems klaipėdiečiams.
Žolynų gatvės bendruomenės pirmininkė Renata Bertužytė pasakojo, kad po perėmimo pasikeitimus pajuto visi gyventojai. Sąskaitos už šildymą sumažėjo iki trijų kartų.
„Pokyčiai – reikšmingi. Dabar net nežiūriu, neanalizuoju šildymo sąskaitų. Jau pamiršome kas buvo anksčiau kaip blogą sapną. Žmonės prie gero greitai pripranta”, – pasakojo pirmininkė.
Skirtumas stebina gyventojus
R.Bertužytė gyvena trijų kambarių bute, kurio plotas – 64 kv. m. Už praėjusių metų spalį sunaudotą šilumą, kai pastarąją jau tiekė įmonė „Klaipėdos energija”, vartotoja sumokėjo 26,51 euro. Prieš metus, tą patį mėnesį, kai šilumos tiekėjas buvo bendrovė „Lamberta”, ši suma siekė 50,67 euro.
Panaši situacija buvo ir lapkritį. Praėjusiais metais būsto apšildymas R.Bertužytei kainavo 33,35 euro, o prieš metus – 65,76 euro. Kiek mažesnis skirtumas buvo gruodį. Praėjusių metų paskutinį mėnesį moteris už būsto šildymą mokėjo 40 eurų. Prieš metus – 66,64 euro.
„Aš gaunu 50 proc. mažesnes sąskaitas, tačiau yra kaimynų, kuriems jos sumažėjo ir tris kartus”, – kalbėjo pirmininkė.
Naujos statybos Žolynų gatvės 35 namo gyventojas Vytautas Balalis pasakojo, kad sąskaita už praėjusių metų gruodį sunaudotą šilumą siekė apie 30 eurų. Tą patį mėnesį prieš metus, kai šilumos tiekėjas buvo įmonė „Lamberta”, teko mokėti apie pusantro karto daugiau – 50 eurų.
„Negalvojau, kad bus toks didelis skirtumas. Žinoma, įtakos turi ir oro temperatūra. Kai lyginame, reikėtų atsižvelgti ir į ją. Anksčiau už šildymą mokėdavome ir 56, ir 60, ir 99 eurus, priklausomai nuo oro sąlygų. Dabar bent kol kas sulaukiame sąskaitų iki 30 eurų”, – komentavo gyventojas.
Pokyčiais džiaugiasi ir Tauralaukio gyventojai. Bendruomenės pirmininkė Vaida Tamošiūnaitė tvirtino, kad dabar už šildymą sulaukia kur kas mažesnių sąskaitų.
„Kiek mažiau mokame už šią paslaugą, sunku pasakyti. Palyginti praėjusių metų gruodžio su ankstesnių metų tuo pačiu mėnesiu negalima, nes nežinome, kokia tada buvo oro temperatūra”, – teigė pašnekovė.
Kaina išliks mažesnė
Įmonės „Klaipėdos energija” valdyba patvirtino naują šilumos kainą vasariui. Ji sieks 4,70 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc. Juridinių asmenų suvartotai šilumai taikomas 21 proc. PVM.
Palyginti su sausiu, vasarį šilumos kaina ūgtelėjo nežymiai – 0,6 proc. Pirmąjį metų mėnesį ji siekia 4,67 cento už kilovatvalandę be PVM. Pokyčiui įtakos turėjo vidutiniškai 2 proc. pabrangusi šiluma, superkama iš nepriklausomų gamintojų.
Tačiau duomenys iškalbingiausi, kai sugretinami tie patys mėnesiai. Tai lemia panašus šilumos suvartojimas, oro temperatūra, kuro kainos.
Vasarį galiosianti šilumos kaina išlieka 12,3 proc. mažesnė nei praėjusiais metais tą patį mėnesį.

 

www.kl.lt

Menininkai persikels į elektrinės erdves

„Klaipėdos energijos“ elektrinės, esančios Danės gatvėje, teritoriją ir erdves ateityje užims uostamiesčio menininkai. Numatoma, kad ši teritorija turėtų būti pritaikyta visuomenės reikmėms. Kūrėjai jau spėjo įvertinti jiems atiteksiančias valdas, kuriose vis dar verda darbai.
Pritaikys visuomenės reikmėms
Danės gatvėje esanti akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ elektrinė, numatoma, ateityje bus pritaikyta visuomenės reikmėms ir taps dar viena meno ir kultūros mylėtojų traukos vieta.
„Ruošiama kultūros strategija, susijusi su galima Europos kultūros sostine 2022. Kitas parametras yra tai, kad ruošiamas bendrasis planas ir jame ši teritorija yra numatyta kaip konversinė“, – paaiškino Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Nemažai istorinio palikimo savyje talpinančios teritorijos konversija, ja vis dar besinaudojančios bendrovės manymu, galėtų vykti maždaug 2030-aisiais.
Įvertino menininkai
Vicemerės teigimu, prieš kurį laiką miesto delegacija jau lankėsi panašiame konversiniame objekte Taline ir šis vizitas paskatino miesto atstovus greičiau imtis dialogo su miesto kultūrininkais apie tai, ar jiems ši teritorija būtų įdomi.
Danės gatvėje esančios elektrinės erdves bei teritoriją uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės administracijos darbuotojai, paveldosaugininkai, architektai bei nemenka meno bendruomenės atstovų grupė įvertino ketvirtadienį.
V.Grubliauskas teigė tikintis, kad svarbia Klaipėdos ekonominio gyvenimo dalimi buvusi teritorija po kurio laiko taps ne užkonservuota, o gyvybės nestokojančia teritorija.
Ieškos galimybių
J.Simonavičiūtė priminė, kad Klaipėdos savivaldybė nėra elektrinės pastatų savininkė, o „Klaipėdos energijos“ akcininkė.
„Mūsų turtas yra vertinamas per akcijas. Tai yra – negali paimti vieno objekto, išimti iš „Klaipėdos energijos“ ir perduoti menininkams ar kažkam kitam. Tai yra brangūs dalykai. Jeigu miestas eitų link to, kad perimtų, ateityje reikėtų investicijų, išlaikymo ir tai yra brangu, tačiau įmanoma“, – dėstė vicemerė.
Pasak mero pavaduotojos, jeigu menininkai rimtai susidomės galimybe veikti išskirtinėje teritorijoje, miestas yra pasirengęs ieškoti sprendimo variantų, kaip teritorija galėtų atitekti kūrėjams.
Bendradarbiaus ir verslas?
Pastebima, kad kai kuriuose elektrinės teritorijoje esančiose pastatuose veikla jau nevyksta, tačiau bendrovė tomis patalpomis rūpinasi ir tai, anot J.Simonavičiūtės, ilgai tęstis negalės.
„Klaipėdos energija“, uždarydama šitą elektrinę turi turėti kitus objektus mieste. Natūralu, jie bus mažesni, paskirstomieji. Tačiau juos reikės pastatyti. Todėl procesas maždaug 10–14 metų. Jis gali sutrumpėti ir todėl mes jau turime pradėti spręsti dėl tolesnio šio objekto naudojimo“, – teigė J.Simonavičiūtė.
Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė neabejojo, kad idėjų, kaip šią teritoriją būtų galima paversti kultūros ir meno erdve – nestinga, tačiau taip pat pabrėžė, kad vertėtų svarstyti ir galimybes, jog ateityje čia bendradarbiautų menas ir verslas.

Išbandymas jau šiemet?
Nors visu pajėgumu technikos paveldu besididžiuojančiose patalpose menininkai galėtų įsikurti ir pradėti veikti dar negreitai, tačiau pastebima, kad tose erdvėse, kur šiuo metu veikla jau nevykdoma, būtų galima ieškoti galimybių kartkartėmis organizuoti renginius.
Kai kuriuos projektus elektrinės teritorijai, teigiama, būtų galima pritaikyti ir iš jau suformuotos šių metų Lietuvos kultūros sostinės programos.
Bendrovės generalinis direktorius Antanas Katinas teigė, kad jau šiemet teritoriją išbandyti kultūriniais renginiais galimybių yra, tačiau jie galėtų būti tik epizodiniai, iš anksto suplanuoti ir pritaikyti nedidelėms žmonių grupėms.
Menininkams kelis kartus priminta, kad kai kuriuose pastatuose vis dar vyksta gamybiniai procesai, todėl būtina laikytis saugumo reikalavimų.

www.kl.lt

Patvirtintas naujas AB „Klaipėdos energija“ vadovas

Nuo sausio 18 dienos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti Antanas Katinas, šiame poste pakeitęs 22 metus bendrovei vadovavusį Vytautą Valutį.

41 metų A.Katinas – jaunosios kartos energetikas, pabaigęs termoinžinerijos mokslo studijas Kauno technologijos universitete, dalį magistro studijų tęsęs Minesotos universitete (JAV), šilumos tiekimo įmonių valdymo mokėsi Švedijoje, Vengrijoje. Ilgą laiką A.Katinas dirbo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėju, o pastaruosius 6 metus vadovavo „Klaipėdos energijos“ Veiklos aptarnavimo centrui bei Investicijų valdymo skyriui.

Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos bendrovės generaliniu direktoriumi A.Katinas tapo praėjęs viešojo atrankos konkurso procedūras bei specialiųjų tarnybų patikrą.

AB „Klaipėdos energija“ yra didžiausia šilumos energijos gamintoja Vakarų Lietuvoje, centralizuotai tiekianti šilumą Klaipėdos ir Gargždų miestų gyventojams bei verslo subjektams. Per metus bendrovė patiekia klientams virš 700 tūkst. megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos. 2016 m. AB „Klaipėdos energija“ apyvarta siekė 37 mln. Eur.

Sausį šiluma Klaipėdoje bus 9,7 proc. pigesnė nei pernai

Klaipėdos ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą gaminančios ir tiekiančios AB „Klaipėdos energija“ valdyba paskelbė, kokios šilumos kainos laukia jos klientų 2017 m. sausio mėnesį. Ji bus  9,7 proc. mažesnė nei prieš metus.

2016 m. pirmąjį mėnesį kilovatvalandė (kWh) šilumos energijos Klaipėdoje kainavo 5,17 ct. 2017-ųjų

sausį valdybos patvirtinta kaina yra 4,67 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio, kuris gyventojams kol kas yra lengvatinis, siekiantis 9 proc.  Juridiniai asmenys už šilumą moka 21 proc. PVM.

Lyginant su gruodžio mėnesiu šiluma uostamiestyje kito nedaug – vos 0,4 proc. Minimalų didėjimą lėmė  kiek išaugusios biokuro (2,5 proc.) ir iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos (2,1 proc.) kainos.

Klaipėdos mieste šilumą gamina 7 nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). 2017 m. sausį vidutinė NŠG parduodamos šilumos kaina yra 2,45 ct/kWh.  Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama AB „Klaipėdos energija“, degindama biokurą, pagamina virš 15 proc. miestui būtinos šilumos energijos, kurios kaina sausį bus 1,46 ct/kWh.

Visas 2017 m. sausio ir ankstesnių mėnesių kainų dedamąsias galite pažiūrėti čia.

Informacija apie išvadą

INFORMACIJA apie AB „Klaipėdos energija“ planuojamos ūkinės veiklos – vandens šildymo katilo, naudojančio biokurą su kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimas Gargždų šilumos tinklų katilinėje Nr. 4 atrankos išvadą
1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas.
AB „Klaipėdos energija“, Danės g. 8, Klaipėda, tel. 8 46 392259.
2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas.
Vandens šildymo katilo, naudojančio biokurą su kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimas Gargždų šilumos tinklų katilinėje Nr. 4.
3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta.
Klaipėdos apskritis, Gargždų miestas, Klaipėdos rajonas, J. Janonio g. 38.
4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai.
Priimta atrankos išvada: pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją AB „Klaipėdos energija“ planuojamai ūkinei veiklai – šildymo katilo, naudojančio biokurą su kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimui Gargždų šilumos tinklų katilinėje Nr. 4 – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Aplinkos apsaugos agentūra 2016-12-01, rašto Nr. (28.3)-A4-12054).
5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą.
Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima AB „Klaipėdos energija“ Danės g. 8, Klaipėda. Terminas – 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.
6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.
Pasiūlymus teikti Aplinkos apsaugos agentūrai, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62008. Terminas – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.
7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais.
Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Aplinkos apsaugos agentūra, A. Juozapavičiaus g. 9 Vilnius, tel. 8 706 62008 ir AB „Klaipėdos energija“, Danės g. 8, Klaipėda, tel. 8 46 392259. Terminas – 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Šiluma – pigiausia per šešerius metus

Uostamiestyje patvirtinta nauja šilumos kaina, kuri galios gruodį. Klaipėdiečiai ir toliau už energiją mokės mažiau nei prieš metus. Tokia pati situacija buvo ir lapkritį. Šiemet šilumos kaina uostamiestyje buvo mažiausia per šešerius metus.

Atpigo 6,8 proc.

Nuo gruodžio Klaipėdoje įsigaliosianti šilumos kaina bus 4,65 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis gyventojams dar tebėra lengvatinis ir siekia 9 proc.

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliosianti šilumos kaina yra 6,8 proc. mažesnė nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Tada ji siekė 4,99 cento už kilovatvalandę be PVM.

Panaši situacija buvo ir lapkritį. Pastarąjį mėnesį šilumos kaina siekė 4,42 cento už kilovatvalandę be PVM. Ji buvo 0,7 proc. mažesnė nei prieš metus.

Palyginti su lapkričiu, gruodžiui patvirtinta kaina padidės 5,2 proc. Tam įtakos turėjo pabrangęs kuras ir iš nepriklausomų tiekėjų superkama šiluma. Dujų kaina išaugo 12,2 proc., biokuro – 6,2 proc., nepriklausomų tiekėjų pagamintos šilumos – 4,8 proc.

Dalis vartotojų yra įpratę lyginti dviejų šalia esančių mėnesių šilumos kainas.

Tačiau specialistai pabrėžė, kad reali situacija atskleidžiama, kai sugretinami tie patys mėnesiai – pavyzdžiui, šių metų gruodžio ir praėjusių.

Tais pačiais mėnesiais šilumos suvartojimas, oro temperatūra, kuro kainos yra panašūs.

Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku energija visada būna pigesnė, nes yra sumažėjęs jos suvartojimas. Dėl to atpinga ir kuras. Didelė konkurencija prasideda tarp nepriklausomų tiekėjų – jie mažina savo pagaminamos šilumos, kad ši būtų nupirkta, kainą.

Artėjant šildymo sezonui, energijos kaina pradeda kilti. Didžiausias šuolis būna prieš pat jo pradžią. Vėliau šilumos kaina stabilizuojasi ir svyruoja nežymiai.

Anksčiau svyravimų centralizuoto šildymo vartotojai net nepastebėdavo, nes šilumos kaina būdavo patvirtinama visiems metams.

Prieš kelerius metus šalyje pasikeitė teisės aktai. Šilumos kainą pradėta perskaičiuoti kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į nepriklausomų gamintojų šilumos ir kuro kainų pokyčius.

Išlieka tarp lyderių

Anot specialistų, kad sužinotum, ar vartotojams paslauga brango ar pigo, objektyviausia yra vertinti metų rezultatus.

Paskutinius penkerius metus uostamiestyje vidutinė šilumos kaina mažėjo. Didžiausia buvo užfiksuota 2012-aisais. Tada ji siekė 7,54 cento už kilovatvalandę.

Šių metų vidutinė šilumos kaina yra 38,32 proc. mažesnė už 2012-ųjų – mažiausia per šešerius metus. Tam įtakos turi ne tik atpigęs kuras, bet ir įmonės „Klaipėdos energija“ investicijos į tinklus, įrenginius.

Pastaraisiais metais Klaipėda visada išlieka tarp mažiausios šilumos kainos lyderių Lietuvoje.

Prognozuojama, kad šį šildymo sezoną šilumos kaina Klaipėdoje išliks panaši, kaip ir praėjusiais metais. Staigaus šuolio nežadama, nes nei biokuro, nei dujų kaina drastiškai nesikeičia.

Suvartojimo skirtumas stebina

Tačiau nors šiluma Klaipėdoje pinga ir jos suvartojimas mažėja, dalis miestiečių negali pasidžiaugti mažėjančiomis sąskaitomis už šią paslaugą.

Auga ir skirtumas tarp namų, kuriuose šildymas atsieina brangiausiai ir pigiausiai. Anksčiau jis siekdavo 10 kartų, dabar – beveik 24.

Spalį vienam namui Birutės gatvėje kvadratinio metro apšildymas atsiėjo vos 0,04 euro. Standartinis 60 kv. metrų ploto butas už šildymą tokiu atveju mokėtų 2,55 euro.

Brangiausiai šildymas spalį atsiėjo vieno S.Daukanto gatvėje esančio namo gyventojams. Čia kvadratinio metro apšildymas kainavo – 0,95 euro. Tokiu atveju 60 kv. metrų ploto būsto apšildymas atsieitų 57,19 euro.

Nors spalis buvo vėsesnis nei prieš metus, specialistų teigimu, sąskaitų dydžiui didžiausios įtakos turi net ne oras, o pastatų būklė.

Mažiausiai už šilumą moka naujos statybos ar visiškai renovuotų namų gyventojai, kurie gali reguliuoti šildymą savo būstuose ir taupo.

Didžiausių sąskaitų sulaukia žmonės, įsikūrę nerenovuotuose, senuose, kiauruose daugiabučiuose namuose.

Vidutinė šilumos kaina (ct/kWh)

2011 m. – 6,29

2012 m. – 7,54

2013 m. – 6,99

2014 m. – 5,82

2015 m. – 4,66

2016 m. – 4,50

Šildymo sezono startas daugiabučiuose – pirmadienį

Uostamiestyje skelbiama oficiali šildymo sezono pradžia. Radiatoriai daugiabučiuose namuose pradės šilti nuo pirmadienio. Šiemet šildymo sezonas Klaipėdoje startavo diena vėliau nei pernai.
Oficiali šildymo sezono pradžia skelbiama, kai tris paras vidutinė oro temperatūra yra mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Paskutinėmis pastarosiomis paromis uostamiestyje taip ir buvo.
Antradienio ir trečiadienio paros temperatūra siekė po 8, ketvirtadienio – 9 laipsnius šilumos. Manoma, kad savaitgalį laikysis panašūs orai. Didelio atšilimo meteorologai neprognozuoja.
„Vėjas gal aprims, bet naktimis bus vėsu. Saulės taip pat nenumatoma. Galėjome šildymo sezono pradžią skelbti ir penktadienį, tačiau šilumos ūkio prižiūrėtojai nespėtų įjungti šildymo visuose namuose“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.
Paprastai šildymą daugiabučiuose namuose įjungia per vieną dieną, tačiau užtrunka sistemų suderinimas. Ypač pastatuose, kur įrenginiai seni. Viršutiniuose aukštuose reikia nuorinti sistemas, kad namas šiltų tolygiai.
Pasak A.Gaižučio, kyla rūpesčių su butais, kurių savininkai yra išvažiavę į užsienį, ir raktų nėra palikę artimiesiems.
„Tada administratorius ieško įvairiausių būdų, kaip išspręsti problemą. Ieško artimųjų, pažįstamų. Kai sistema nenuorinta, pusė namo gali šilti, o pusė – ne. Gyventojai, kurių butuose radiatoriai nešyla pyksta. Šilumos nėra, o sąskaita vis tiek ateis“, – komentavo vedėjas.
Paskutiniais duomenimis, dar 20 proc. daugiabučių namų neturi parengties šildymo sezono aktui. A.Gaižutis aiškino, kad taip gali būti dėl kelių priežasčių.
Viena iš jų – nebaigti renovacijos darbai. Šildymo sezonas tokiuose namuose gali prasidėti vėliau. A.Gaižutis prašė administratorių apie tokias situacijas informuoti gyventojus.
Tačiau būna ir tokių atvejų, kai namo šildymo sistema yra visiškai susidėvėjusi. Gyventojai nepriima sprendimo jos remontuoti. Ji tik šiek tiek palopoma.
Gyventojų neapsisprendimas imtis veiksmų gali baigtis nelaime šildymo sezono metu. Tačiau, nors negauna parengties akto, tokiuose namuose šildymas įjungiamas vis tiek.
Šiemet uostamiestyje šildymo sezonas startuos diena vėliau nei praėjusiais metais. Prognozuojama, kad jo metu šilumos kaina turėtų išlikti panaši, kaip praėjusio metu. Kuro kainos ženkliai nepasikeitė.
Ketvirtadienį šildymas startavo uostamiesčio švietimo įstaigose ir vaikų globos namuose. A.Gaižutis tvirtino, kad nėra gauta pranešimų, jog būtų kilę problemų dėl šildymo paleidimo šiuose pastatuose.
Šildymo sezonas Klaipėdoje oficialiai pradėtas:
2004 m. – spalio 12 d.
2005 m. – spalio 18 d.
2006 m. – spalio 26 d.
2007 m. – spalio 15 d.
2008 m. – spalio 27 d.
2009 m. – spalio 13 d.
2010 m. – spalio 11 d.
2011 m. – spalio 19 d.
2012 m. – spalio 17 d.
2013 m. – spalio 15 d.
2014 m. – spalio 22 d.
2015 m. – spalio 9 d.

www.kl.lt

Klaipėda – pigiausiai besišildysiantis didmiestis

Skaičiai rodo, kad uostamiestis net ir atmetus sezoninius svyravimus gali pasigirti viena mažiausių šilumos kainų visoje Lietuvoje. Tarp didmiesčių pagal šilumos kilovatvalandės pigumą Klaipėda išlieka lydere jau kelerius metus.

Paskelbus, kad spalį klaipėdiečiams šildytis kainuos 12,3 proc. brangiau nei pernai, energetikai suskubo raminti miestiečių: tai tik sezoniniai svyravimai ir šiemet šildymo kaina jei ne mažės, tai išliks tokia pat, kokia buvo ir pernai. Jau dabar aišku, kad tarp Lietuvos didžiųjų miestų klaipėdiečiams šiluma kainuos pigiausiai – spalį teks mokėti 4,49 cento už kilovatvalandę (kWh).

„Šiuo metu šilumos kaina svyruoja ir tai vyksta kaskart prasidėjus ar pasibaigus šildymo sezonui. Net esant kainos svyravimams Klaipėdos miesto šildymo sistema yra subalansuota taip, kad kaina yra mažiausia ją lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais”, – tvirtino AB „Klaipėdos energija” atstovas Arūnas Liubinavičius ir pažymėjo, jog nėra jokių objektyvių priežasčių, leidžiančių sakyti, jog šį šildymo sezoną šiluma brangs.

Kad šiemet kainos gali būti mažesnės ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje, patvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

„Dėl padidėjusios biokuro dalies bendrajame kuro balanse ir truputį atpigusių dujų vidutinė kilovatvalandės šilumos kaina šį šildymo sezoną bus 0,38 cento mažesnė nei praėjusio šildymo sezono metu. Žinoma, šildymo kaina priklauso nuo suvartoto kiekio, o jį lemia tai, ar namas apšiltintas, kaip sureguliuota šildymo sistema ir panašiai. Kai Lietuvoje šilumos kaina svyruoja nuo 4 iki 8 centų už kilovatvalandę, suvartojamas kiekis gali skirtis net 10 kartų. Visgi, palyginimui, vienas standartinis butas šildymo sezono metu per mėnesį už šilumą pernai vidutiniškai mokėjo 66 eurus, o šiemet kaina turėtų kristi iki 62 eurų”, – sakė V. Stasiūnas.

Tokią pat informaciją patvirtino ir AB „Klaipėdos energija” finansų direktorius Kęstutis Jonkus.

„Dujų kaina nedidėja, biokuro kainos irgi svyruoja nežymiai, todėl šilumos kaina šį sezoną neturėtų skirtis nuo praėjusių metų. Be to, reikia pastebėti, kad šilumos kaina spalį Klaipėdoje išlieka mažiausia tarp Lietuvos didmiesčių ir viena mažiausių Lietuvoje”, – sakė jis.

Beje, kad Klaipėdoje šilumos kaina yra viena mažiausių, patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išplatinti statistiniai rugsėjo rodikliai. Kilovatvalandė energijos uostamiestyje kainavo 4,09 cento, o iš vilniečių bus prašoma 5,36 ct, kauniečių – 4,17 ct, šiauliečių – 4,63 ct, panevėžiečių – 5,67 ct.

Vakar turėjo pradėti šilti uostamiesčio švietimo įstaigų ir vaikų globos namų radiatoriai. Taip pat vakar šildymo sezonas prasidėjo ir Vilniuje bei Panevėžyje, tačiau klaipėdiečiai nusprendė šiek tiek luktelėti. Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tvirtino, jog šiuo metu intensyviai sekamos orų prognozės ir, jei orai nepradės šiltėti, oficialią šildymo sezono pradžią žadama skelbti pirmadienį. Tokiu atveju šildymo sistemų prižiūrėtojai paleisti šilumą namuose privalėtų per tris dienas. Paankstinti šildymo sezoną galima, jei to pageidauja daugiau nei pusė name esančių butų savininkų.

Informacija

Šilumos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose spalį (su 9 proc. PVM)

Klaipėda    Vilnius    Kaunas    Panevėžys    Šiauliai

4,49          5,50       4,52         5,67               4,64

www.ve.lt

Į duris beldžiasi šildymas

Šildymo sezonas uostamiestyje šiemet gali prasidėti anksčiausiai per dešimt metų – jau šią savaitę. Šilumos tiekėjas jam beveik pasiruošęs. Prognozuojama, kad artėjantį šildymo sezoną šilumos kaina neturėtų staigiai šokti į viršų, tačiau sąskaitas gali padidinti orai ir netvarkingi, kiauri pastatai.

Numato atšalimą

Pagal patvirtintą tvarką, šildymo sezonas skelbiamas, kai tris paras vidutinė oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Klaipėdos savivaldybės specialistai jau seka orų prognozes.

Remiantis jomis, džiugių žinių nesulauksime. Šildymo sezonas šiemet Klaipėdoje gali startuoti dar anksčiau nei pernai, kai miestas pradėtas šildyti spalio 9-ąją, – anksčiausiai per dešimt metų.

„Situaciją stebime savaitę. Kol kas orai gana šilti. Vidutinė paros temperatūra svyruoja nuo 11 iki 14 laipsnių šilumos. Šiltos dar ir naktys”, – komentavo Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

Tačiau pirmajai spalio savaitei meteorologai pateikia niūrias prognozes. Pasak A.Gaižučio, numatoma, kad nuo trečiadienio orai atšals. Vėsiau bus ir naktimis.

„Pagal dabartines prognozes jau šią savaitę tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra gali būti žemiau nei 10 laipsnių. Jau galėtume skelbti oficialią šildymo sezono pradžią”, – tvirtino vedėjas.

Sezoną jau pradėjo

Tačiau, anot A.Gaižučio, skelbiant oficialią šildymo sezono pradžią, vadovaujamasi ne tik higienos normomis, bet ir sveiku protu – įvertinami visi faktoriai.

„Niekas nenori nei peršildyti, nei šaldyti gyventojų. Jei meteorologų prognozės pasitvirtins, svarstome galimybę pradėti šildyti vaikų lopšelius-darželius ir mokyklas. Dar negaliu pasakyti, ką darytume su daugiabučiais namais”, – sakė vedėjas.

A.Gaižutis atkreipė dėmesį ir į tai, kad praėjus kelioms dienoms po atšalimo meteorologai vėl numato atšilimą. Naktimis temperatūra kils, susilygins su dienos, ir vidutinė paros temperatūra vėl perkops 10 laipsnių šilumos. Panaši situacija buvo ir praėjusiais metais.

Kasmet, atšalus orams, gyventojai aršiai diskutuoja, kada tinkamiausias laikas skelbti šildymo sezono pradžią. Jau yra norinčiųjų, kad namuose šiltų radiatoriai.

Viena moteris teigė, kad bute, kuriame ji gyvena, taip šalta, jog tenka jungtis elektrinį šildytuvą. Klaipėdietė nurodė, kad jos buto langai nukreipti į šiaurę, tad saulės mato mažai.

Kai kurie privačių namų savininkai taip pat tvirtino, kad jau pradėjo šildymo sezoną.

Gali apsispręsti patys

A.Gaižutis priminė, kad savivaldybė šildymo sezoną skelbia savo pastatams, kuriuose įsikūrusios mokyklos, darželiai, socialinės įstaigos, ligoninės.

Gyventojai šildytis gali pradėti anksčiau, jei įrenginiai parengti ir namuose yra šalta. Tam turi pritarti 50 proc.+1 daugiabučio namo būsto savininkas.

Taip pat svarbu, kad nebūtų pažeisti kitų interesai dėl higienos normų išlaikymo. Tačiau dažniausiai tokių rūpesčių kyla norint anksčiau užbaigti šildymo sezoną.

„Gyventojai priima sprendimą, informuoja tiekėją ir gali šildytis. Jei tuo nepasinaudoja, tada šildymas įjungiamas, savivaldybei paskelbus šildymo sezono pradžią”, – kalbėjo vedėjas.

Dažniausiai anksčiau pradėti šildytis nori gyventojai, kurių butų langai yra į šiaurės ar rytų pusę.

Pasak A.Gaižučio, savivaldybė pastebėjimų, kad jau reikėtų įjungti šildymą, dar nesulaukė.

Tokių signalų nėra ir iš vaikų lopšelių-darželių, kurie jautriausiai reaguoja ir kurių patalpose turi vyrauti aukštesnė temperatūra nei gyvenamuosiuose pastatuose.

Šildosi visus metus

A.Gaižučio nuomone, idealiausia būtų, jei visi namai būtų renovuoti ir galėtų reguliuoti šildymą savo butuose. Tada net nereikėtų skelbti šildymo sezono pradžios ar pabaigos.

„Sklendė atsukta galėtų būti laikoma visus metus. Žmogus šildytųsi kada nori ir už tai susimokėtų pagal apskaitos prietaisą”, – tvirtino vedėjas.

A.Gaižutis prisiminė, kad prieš dešimtmetį lankėsi Skandinavijos šalyse, kur centralizuota šildymo sistema yra labai gerai išvystyta.

„Klausėme komunų vadovų, kaip sprendžiami šildymo sezono pradžios ir pabaigos klausimai. Jie nesuprato, apie ką teiraujamės. Skandinavai gali kada nori įsijungti šildymą būstuose. Pas mus žmonės irgi turi galimybę patys apsispręsti, bet laukia, kada už juos tai padarys valdžia”, – komentavo vedėjas.

Baigia remontuoti trasas

Klaipėdiečiams šilumą tiekianti įmonė „Klaipėdos energija” šildymo sezonui beveik pasiruošusi.

Bendrovės technikos direktorius Vilius Buinevičius tvirtino, kad šilumos šaltiniai darbui parengti, sutartys su kuro – gamtinių dujų, biokuro – tiekėjais pasirašytos, darbuotojų netrūksta.

Reikia užbaigti tik šilumos trasų renovaciją. Numatoma, kad darbai truks iki spalio 7 d.

Atnaujinti liko dalį trasų Laukininkų ir Vingio gyvenamuosiuose rajonuose ir Naujojoje Uosto gatvėje. Dėl darbų pirmuosiuose apie 30 namų savaitę teks verstis be karšto vandens.

„Užbaigę šiuos darbus, būsime atnaujinę visas trasas, kurias planavome šiemet”, – patikino direktorius.

V.Buinevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad šildymo trasos buvo patikrintos dar pavasarį, o per vasarą pašalinti visi pasirodę defektai. Tad rūpesčių žiemą neturėtų kilti.

Kaina – mažiausia Lietuvoje

Klaipėdoje daugiausia šilumos sunaudoja buitiniai vartotojai. Pastaraisiais metais tiek šių, tiek bendras energijos suvartojimas mažėja. Traukiasi ir išlaidos šiai paslaugai.

Šilumos suvartojimo mažėjimui įtakos daugiausia turi du faktoriai – oro sąlygos ir namų būklė.

Uostamiestyje daugėja renovuotų namų. Modernizuoti pastatai kai kuriais atvejais šilumos sunaudoja net iki 10 kartų mažiau nei seni, neatnaujinti. Jų energijos sunaudojimas prilygsta naujos statybos namams. Pastarosios žiemos, palyginti su ankstesnėmis, taip pat buvo švelnesnės.

Spalį, kai tradiciškai startuoja šildymo sezonas, šilumos kaina uostamiestyje sieks 4,12 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis yra lengvatinis ir siekia 9 proc.

Palyginti su rugsėju, šilumos kaina išaugo 9,87 proc. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo pabrangusi šiluma, kuri superkama iš nepriklausomų tiekėjų. Panašios tendencijos vyrauja kasmet – prieš šildymo sezoną nepriklausomi tiekėjai padidina savo šilumos kainą.

Nuo spalio uostamiestyje įsigaliojusi šilumos kaina yra mažiausia tarp didžiųjų miestų.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, ji yra nedaug – 2,18 proc. didesnė. Šilumos kaina Klaipėdoje išlieka mažiausia Lietuvoje, vertinant pagal metų vidurkį.

Įmonės „Klaipėdos energija” finansų direktorius Kęstutis Jonkus prognozavo, kad šilumos kaina artėjantį šildymo sezoną išliks panaši, kaip ir pernai.

„Staigaus šuolio tikrai nebus. Nei biokuro, nei dujų kaina drastiškai nesikeičia”, – komentavo vadovas.

Barsuku tikėti nereikėtų

Meteorologai prognozuoja, kad artėjanti žiema bus šiltesnė nei daugiametis vidurkis. Numatoma, kad tokia situacija vyraus visoje Europoje.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, tokios prognozės numatomos pagal globalų modelį. Tačiau dažnai situacija kardinaliai pasikeičia.

„Procesai, kurie lemia mūsų klimatą, priklauso nuo to, kas vyksta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jei kažkas Atlanto vandenyne truputį pasikeis, tai gali visiškai pakeisti bendrus orus, kurie vyraus žiemą”, – komentavo vedėjas.

D.Valiukas akcentavo, kad pateikiamos mėnesio tendencijos neparodo, kokie orai bus skirtingomis savaitėmis. Viena gali būti šilta, kita – šalta.

Būtent permainingi orai pastaraisiais metais Lietuvoje ir pastebimi tiek vasarą, tiek žiemą.

„Ekstremalūs orų pokyčiai yra vienas klimato šiltėjimo padarinių. Ne tik temperatūros atžvilgiu. Tai vyksta ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Kai žiemą Šiaurės ašigalyje būna šilčiau nei pas mus, tai – ekstremalus pokytis. Ateityje šis procesas bus dar stipresnis, o žiemos – šiltesnės”, – komentavo vedėjas.

Neretai žmonės orus bando numatyti, naudodamiesi liaudiškais būdais. Pasak D.Valiuko, gali pasiteisinti tik tie, kurie skirti trumpalaikiams spėjimams – kelioms valandoms, pusei dienos ar dienai.

„Pavyzdžiui, kregždės žemai skraido prieš lietų. Yra ir mokslinis paaiškinimas, kad vabzdžiai, kuriais minta šie paukščiai, prieš lietų skraido žemiau, nes nukrenta slėgis. Kregždės juos gaudo, tai ir sklendžia arčiau žemės. Barsuko vertimasis ant šono su oro spėjimu neturi jokio ryšio. Taip pat vieną kažkurią dieną negalima spėti, koks bus visas sezonas, vasara ar žiema”, – pabrėžė vedėjas.

Oficiali šildymo sezono Klaipėdoje pradžia

2004 m. – spalio 12 d.

2005 m. – spalio 18 d.

2006 m. – spalio 26 d.

2007 m. – spalio 15 d.

2008 m. – spalio 27 d.

2009 m. – spalio 13 d.

2010 m. – spalio 11 d.

2011 m. – spalio 19 d.

2012 m. – spalio 17 d.

2013 m. – spalio 15 d.

2014 m. – spalio 22 d.

2015 m. – spalio 9 d.

Prognozės šio šildymo sezono mėnesiams

Spalis bus šiltesnis laipsniu nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 7–7,2, pajūryje – 9 laipsniai šilumos.

Lapkričio oro temperatūra bus apie vidurkį. Vidutinė šio mėnesio temperatūra Lietuvoje yra nuo 0,5 iki 4, pajūryje – 3,5 laipsnių šilumos.

Gruodis bus 0,5–1 laipsnių šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 0–3,5 laipsnio šalčio, pajūryje – apie 0.

Sausis bus 1–2 laipsniais šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis siekia Lietuvoje 1–4,5, pajūryje 1–1,5 laipsnių šalčio.

Vasaris bus 1–2 laipsniais šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 1–4,5, pajūryje – 1,5 laipsnių šalčio.

www.kl.lt

Dėl šilumos tinklų planinių remonto darbų nebus tiekiamas termofikacinis vanduo karšto vandens ruošimui:

Atjungimo data: 2024-07-22
Atjungimo laikas: 09:00
Objekto adresas: Klaipėda: Butkų Juzės g. 4; S. Nėries g. 6, 8, 10; Sodų g. 8, 10.
Prijungimo data: 2024-07-22
Prijungimo laikas: 11:00

Informacija klientams teikiama tel. +370 46 392 222.

Atsiprašome už galimus nepatogumus.