Geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Continue reading →

Klaipėdos ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą gaminančios ir tiekiančios AB „Klaipėdos energija“ valdyba paskelbė, kokios šilumos kainos laukia jos klientų 2017 m. kovo mėnesį. Šį pavasarį uostamiestis pasitinka 8,8 proc. mažesne šilumos kaina nei 2016-ųjų kovą. Continue reading →

AB „Klaipėdos energija“ turi galimybę teikti klientams informaciją SMS žinutėmis apie bendrovės šilumos tiekimo atjungimus dėl avarijų, trasų remonto, pranešti apie planuojamus darbus. Continue reading →

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja gyventojus, kaip sumažinti legioneliozės riziką gyvenamose patalpose.

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti plaučių uždegimu. Žmogus legionelioze dažniausiai užsikrečia kvėpuodamas aerozoliu, kuriame yra legionelių. Legionelėmis neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui.

Rekomendacinį lankstinuką perskaityti galite čia.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje vasario mėnesį yra 4,87 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su sausiu, ji didėjo 0,83 proc.

Klaipėdos ir Gargždų miestų gyventojams, kuriems centralizuotai šilumą tiekia  AB „Klaipėdos energija“, šiluma vasarį kainuoja  4,70 ct/kWh. 2017 m. vasario mėnesio šilumos kaina bendrovės klientams yra 11 proc. mažesnė už 2016 m. vasario mėnesio kainą.

Tarp penkių didžiųjų miestų vasario mėnesį už šilumą mažiausiai moka Vilniaus, daugiausiai – Kauno gyventojai.

Dėl brangiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų AB ,,Klaipėdos energija” aptarnaujamiems vartotojams vasario mėnesį, palyginus su sausiu, šilumos kaina didėjo 0,59 proc. (0,03 ct/kWh su PVM). Didesnė biokuro kaina nežymiai brangino šilumą Vilniaus ir Panevėžio vartotojams – UAB ,,Vilniaus energija” vartotojai už šilumą moka 0,46 proc. (0,02 ct/kWh su PVM) daugiau, AB ,,Panevėžio energija” – 0,35 proc. (0,02 ct/kWh su PVM) daugiau. AB ,,Kauno energija” ir AB ,,Šiaulių energija” šilumos kainos nesikeitė.

Daugiau informacijos apie šilumos kainas skaitykite VKEKK pranešime.

Klaipėdos Žolynų gatvės ir Tauralaukio gyventojai džiaugiasi iki trijų kartų sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Tokį pokytį daugiausia lėmė pasikeitęs šilumos tiekėjas.
Pamiršo kaip blogą sapną
Centralizuotai šilumą tiekianti įmonė „Klaipėdos energija” sutartį su bendrove „Lamberta” dėl 13 namų, esančių Tauralaukio ir Žolynų kvartaluose, šildymo perėmimo pasirašė pernai rugpjūtį.
To prašė patys gyventojai, sulaukdavę ypač didelių sąskaitų už šią paslaugą.
Šalčiausiais mėnesiais 65 kv. m ploto bute gyvenantiems žmonėms tekdavo pakloti ir po 300 eurų, nors namas – gana naujas, tvarkingas.
Tuometinis namų šilumos tiekėjas bendrovė „Lamberta” dėl brangių gamtinių dujų ir kitų objektyvių priežasčių negalėjo tiekti tokios pigios šilumos, kokia naudojasi dauguma klaipėdiečių.
Tad, „Klaipėdos energijai” perėmus namų šildymą, iš karto sumažėjo šilumos kaina. Nors pastatai šildomi iš autonominių katilinių, pradėtas taikyti toks pats tarifas, kaip ir kitiems klaipėdiečiams.
Žolynų gatvės bendruomenės pirmininkė Renata Bertužytė pasakojo, kad po perėmimo pasikeitimus pajuto visi gyventojai. Sąskaitos už šildymą sumažėjo iki trijų kartų.
„Pokyčiai – reikšmingi. Dabar net nežiūriu, neanalizuoju šildymo sąskaitų. Jau pamiršome kas buvo anksčiau kaip blogą sapną. Žmonės prie gero greitai pripranta”, – pasakojo pirmininkė.
Skirtumas stebina gyventojus
R.Bertužytė gyvena trijų kambarių bute, kurio plotas – 64 kv. m. Už praėjusių metų spalį sunaudotą šilumą, kai pastarąją jau tiekė įmonė „Klaipėdos energija”, vartotoja sumokėjo 26,51 euro. Prieš metus, tą patį mėnesį, kai šilumos tiekėjas buvo bendrovė „Lamberta”, ši suma siekė 50,67 euro.
Panaši situacija buvo ir lapkritį. Praėjusiais metais būsto apšildymas R.Bertužytei kainavo 33,35 euro, o prieš metus – 65,76 euro. Kiek mažesnis skirtumas buvo gruodį. Praėjusių metų paskutinį mėnesį moteris už būsto šildymą mokėjo 40 eurų. Prieš metus – 66,64 euro.
„Aš gaunu 50 proc. mažesnes sąskaitas, tačiau yra kaimynų, kuriems jos sumažėjo ir tris kartus”, – kalbėjo pirmininkė.
Naujos statybos Žolynų gatvės 35 namo gyventojas Vytautas Balalis pasakojo, kad sąskaita už praėjusių metų gruodį sunaudotą šilumą siekė apie 30 eurų. Tą patį mėnesį prieš metus, kai šilumos tiekėjas buvo įmonė „Lamberta”, teko mokėti apie pusantro karto daugiau – 50 eurų.
„Negalvojau, kad bus toks didelis skirtumas. Žinoma, įtakos turi ir oro temperatūra. Kai lyginame, reikėtų atsižvelgti ir į ją. Anksčiau už šildymą mokėdavome ir 56, ir 60, ir 99 eurus, priklausomai nuo oro sąlygų. Dabar bent kol kas sulaukiame sąskaitų iki 30 eurų”, – komentavo gyventojas.
Pokyčiais džiaugiasi ir Tauralaukio gyventojai. Bendruomenės pirmininkė Vaida Tamošiūnaitė tvirtino, kad dabar už šildymą sulaukia kur kas mažesnių sąskaitų.
„Kiek mažiau mokame už šią paslaugą, sunku pasakyti. Palyginti praėjusių metų gruodžio su ankstesnių metų tuo pačiu mėnesiu negalima, nes nežinome, kokia tada buvo oro temperatūra”, – teigė pašnekovė.
Kaina išliks mažesnė
Įmonės „Klaipėdos energija” valdyba patvirtino naują šilumos kainą vasariui. Ji sieks 4,70 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc. Juridinių asmenų suvartotai šilumai taikomas 21 proc. PVM.
Palyginti su sausiu, vasarį šilumos kaina ūgtelėjo nežymiai – 0,6 proc. Pirmąjį metų mėnesį ji siekia 4,67 cento už kilovatvalandę be PVM. Pokyčiui įtakos turėjo vidutiniškai 2 proc. pabrangusi šiluma, superkama iš nepriklausomų gamintojų.
Tačiau duomenys iškalbingiausi, kai sugretinami tie patys mėnesiai. Tai lemia panašus šilumos suvartojimas, oro temperatūra, kuro kainos.
Vasarį galiosianti šilumos kaina išlieka 12,3 proc. mažesnė nei praėjusiais metais tą patį mėnesį.

 

www.kl.lt

„Klaipėdos energijos“ elektrinės, esančios Danės gatvėje, teritoriją ir erdves ateityje užims uostamiesčio menininkai. Numatoma, kad ši teritorija turėtų būti pritaikyta visuomenės reikmėms. Kūrėjai jau spėjo įvertinti jiems atiteksiančias valdas, kuriose vis dar verda darbai.
Pritaikys visuomenės reikmėms
Danės gatvėje esanti akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ elektrinė, numatoma, ateityje bus pritaikyta visuomenės reikmėms ir taps dar viena meno ir kultūros mylėtojų traukos vieta.
„Ruošiama kultūros strategija, susijusi su galima Europos kultūros sostine 2022. Kitas parametras yra tai, kad ruošiamas bendrasis planas ir jame ši teritorija yra numatyta kaip konversinė“, – paaiškino Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Nemažai istorinio palikimo savyje talpinančios teritorijos konversija, ja vis dar besinaudojančios bendrovės manymu, galėtų vykti maždaug 2030-aisiais.
Įvertino menininkai
Vicemerės teigimu, prieš kurį laiką miesto delegacija jau lankėsi panašiame konversiniame objekte Taline ir šis vizitas paskatino miesto atstovus greičiau imtis dialogo su miesto kultūrininkais apie tai, ar jiems ši teritorija būtų įdomi.
Danės gatvėje esančios elektrinės erdves bei teritoriją uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės administracijos darbuotojai, paveldosaugininkai, architektai bei nemenka meno bendruomenės atstovų grupė įvertino ketvirtadienį.
V.Grubliauskas teigė tikintis, kad svarbia Klaipėdos ekonominio gyvenimo dalimi buvusi teritorija po kurio laiko taps ne užkonservuota, o gyvybės nestokojančia teritorija.
Ieškos galimybių
J.Simonavičiūtė priminė, kad Klaipėdos savivaldybė nėra elektrinės pastatų savininkė, o „Klaipėdos energijos“ akcininkė.
„Mūsų turtas yra vertinamas per akcijas. Tai yra – negali paimti vieno objekto, išimti iš „Klaipėdos energijos“ ir perduoti menininkams ar kažkam kitam. Tai yra brangūs dalykai. Jeigu miestas eitų link to, kad perimtų, ateityje reikėtų investicijų, išlaikymo ir tai yra brangu, tačiau įmanoma“, – dėstė vicemerė.
Pasak mero pavaduotojos, jeigu menininkai rimtai susidomės galimybe veikti išskirtinėje teritorijoje, miestas yra pasirengęs ieškoti sprendimo variantų, kaip teritorija galėtų atitekti kūrėjams.
Bendradarbiaus ir verslas?
Pastebima, kad kai kuriuose elektrinės teritorijoje esančiose pastatuose veikla jau nevyksta, tačiau bendrovė tomis patalpomis rūpinasi ir tai, anot J.Simonavičiūtės, ilgai tęstis negalės.
„Klaipėdos energija“, uždarydama šitą elektrinę turi turėti kitus objektus mieste. Natūralu, jie bus mažesni, paskirstomieji. Tačiau juos reikės pastatyti. Todėl procesas maždaug 10–14 metų. Jis gali sutrumpėti ir todėl mes jau turime pradėti spręsti dėl tolesnio šio objekto naudojimo“, – teigė J.Simonavičiūtė.
Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė neabejojo, kad idėjų, kaip šią teritoriją būtų galima paversti kultūros ir meno erdve – nestinga, tačiau taip pat pabrėžė, kad vertėtų svarstyti ir galimybes, jog ateityje čia bendradarbiautų menas ir verslas.

Išbandymas jau šiemet?
Nors visu pajėgumu technikos paveldu besididžiuojančiose patalpose menininkai galėtų įsikurti ir pradėti veikti dar negreitai, tačiau pastebima, kad tose erdvėse, kur šiuo metu veikla jau nevykdoma, būtų galima ieškoti galimybių kartkartėmis organizuoti renginius.
Kai kuriuos projektus elektrinės teritorijai, teigiama, būtų galima pritaikyti ir iš jau suformuotos šių metų Lietuvos kultūros sostinės programos.
Bendrovės generalinis direktorius Antanas Katinas teigė, kad jau šiemet teritoriją išbandyti kultūriniais renginiais galimybių yra, tačiau jie galėtų būti tik epizodiniai, iš anksto suplanuoti ir pritaikyti nedidelėms žmonių grupėms.
Menininkams kelis kartus priminta, kad kai kuriuose pastatuose vis dar vyksta gamybiniai procesai, todėl būtina laikytis saugumo reikalavimų.

www.kl.lt

Nuo sausio 18 dienos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti Antanas Katinas, šiame poste pakeitęs 22 metus bendrovei vadovavusį Vytautą Valutį.

41 metų A.Katinas – jaunosios kartos energetikas, pabaigęs termoinžinerijos mokslo studijas Kauno technologijos universitete, dalį magistro studijų tęsęs Minesotos universitete (JAV), šilumos tiekimo įmonių valdymo mokėsi Švedijoje, Vengrijoje. Ilgą laiką A.Katinas dirbo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėju, o pastaruosius 6 metus vadovavo „Klaipėdos energijos“ Veiklos aptarnavimo centrui bei Investicijų valdymo skyriui.

Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos bendrovės generaliniu direktoriumi A.Katinas tapo praėjęs viešojo atrankos konkurso procedūras bei specialiųjų tarnybų patikrą.

AB „Klaipėdos energija“ yra didžiausia šilumos energijos gamintoja Vakarų Lietuvoje, centralizuotai tiekianti šilumą Klaipėdos ir Gargždų miestų gyventojams bei verslo subjektams. Per metus bendrovė patiekia klientams virš 700 tūkst. megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos. 2016 m. AB „Klaipėdos energija“ apyvarta siekė 37 mln. Eur.

Klaipėdos ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą gaminančios ir tiekiančios AB „Klaipėdos energija“ valdyba paskelbė, kokios šilumos kainos laukia jos klientų 2017 m. sausio mėnesį. Ji bus  9,7 proc. mažesnė nei prieš metus.

2016 m. pirmąjį mėnesį kilovatvalandė (kWh) šilumos energijos Klaipėdoje kainavo 5,17 ct. 2017-ųjų

sausį valdybos patvirtinta kaina yra 4,67 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio, kuris gyventojams kol kas yra lengvatinis, siekiantis 9 proc.  Juridiniai asmenys už šilumą moka 21 proc. PVM.

Lyginant su gruodžio mėnesiu šiluma uostamiestyje kito nedaug – vos 0,4 proc. Minimalų didėjimą lėmė  kiek išaugusios biokuro (2,5 proc.) ir iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos (2,1 proc.) kainos.

Klaipėdos mieste šilumą gamina 7 nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). 2017 m. sausį vidutinė NŠG parduodamos šilumos kaina yra 2,45 ct/kWh.  Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama AB „Klaipėdos energija“, degindama biokurą, pagamina virš 15 proc. miestui būtinos šilumos energijos, kurios kaina sausį bus 1,46 ct/kWh.

Visas 2017 m. sausio ir ankstesnių mėnesių kainų dedamąsias galite pažiūrėti čia.

INFORMACIJA apie AB „Klaipėdos energija“ planuojamos ūkinės veiklos – vandens šildymo katilo, naudojančio biokurą su kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimas Gargždų šilumos tinklų katilinėje Nr. 4 atrankos išvadą
1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas.
AB „Klaipėdos energija“, Danės g. 8, Klaipėda, tel. 8 46 392259.
2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas.
Vandens šildymo katilo, naudojančio biokurą su kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimas Gargždų šilumos tinklų katilinėje Nr. 4.
3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta.
Klaipėdos apskritis, Gargždų miestas, Klaipėdos rajonas, J. Janonio g. 38.
4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai.
Priimta atrankos išvada: pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją AB „Klaipėdos energija“ planuojamai ūkinei veiklai – šildymo katilo, naudojančio biokurą su kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimui Gargždų šilumos tinklų katilinėje Nr. 4 – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Aplinkos apsaugos agentūra 2016-12-01, rašto Nr. (28.3)-A4-12054).
5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą.
Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima AB „Klaipėdos energija“ Danės g. 8, Klaipėda. Terminas – 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.
6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.
Pasiūlymus teikti Aplinkos apsaugos agentūrai, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62008. Terminas – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.
7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais.
Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Aplinkos apsaugos agentūra, A. Juozapavičiaus g. 9 Vilnius, tel. 8 706 62008 ir AB „Klaipėdos energija“, Danės g. 8, Klaipėda, tel. 8 46 392259. Terminas – 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.