Praėjusią savaitę centralizuotai šilumą uostamiesčiui tiekianti bendrovė AB  „Klaipėdos energija“ pasirašė sutartį su UAB „Lamberta“ dėl Tauralaukio ir Žolynų kvartalų daugiabučių namų šildymo perėmimo. Nuo rugsėjo 1 dienos perimtiems 13 namų šilumą tieks AB „Klaipėdos energija“.

Praėjusių metų vasarą minėtų kvartalų gyventojai raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos energija“ stebėtojų tarybą, prašydami, kad šildymo paslaugą jiems teiktų miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė. Mat tuometinis šilumos tiekėjas UAB „Lamberta“ dėl objektyvių priežasčių negalėjo patiekti tokios pigios šilumos, kokia naudojasi dauguma klaipėdiečių.

Klaipėdos mieste yra bent trys šilumos tiekėjai, tačiau patraukliausia gyventojams yra būtent „Klaipėdos energija“, kuri centralizuoto šildymo paslaugas teikia kone pigiausiai Lietuvoje.

„Džiaugiuosi, jog Žolynų ir Tauralaukio gyventojai naują šildymo sezoną pasitinka su perpus pigesne šiluma, maždaug apie 70 eurų kas mėnesį mažesnėmis sąskaitomis. Diskusiją su jais pradėjome dar vasario mėnesį. Tąkart kaip AB Klaipėdos energijos stebėtojų tarybos pirmininkas paprašiau bendrovės administracijos padėti klaipėdiečiams ir nuoširdžiai džiaugiuosi bei dėkoju visiems sudėtingo proceso dalyviams.“ – sakė Simonas Gentvilas, AB „Klaipėdos energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Šių metų rugpjūtį Žolynų kvartalo ir Tauralaukio daugiabučių gyventojai už šilumą mokėjo 8,33 cento už vieną šilumos kilovatvalandę (ct/kWh). Rugsėjo mėnesį, kai šilumą jiems tieks AB „Klaipėdos energija“, kilovatvalandė kainuos tik  4,09 cento.

„Centralizuotas šildymas išlieka pigiausia, patogiausia ir ekologiškiausia komforto priemone miestuose. Mes, energetikai,  galime konstatuoti, jog  Klaipėdoje centralizuoto šildymo klientų daugėja. Šį šildymo būdą renkasi ne tik daugiabučiai namai, bet ir naujai pastatyti prekybos centrai, viešbučiai, biurai“, – sakė Vytautas Valutis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pasak generalinio direktoriaus, centralizuoto šildymo trasos tiesiamos į naujas planuojamus ar jau pastatytus Klaipėdos priemiesčius, tame tarpe ir Tauralaukį bei Žolynų kvartalą. Perimti šių vietovių namai bus apšildomi iš autonominės katilinės, tačiau šiluma šių namų  gyventojams kainuos tiek pat, kaip ir kitiems AB „Klaipėdos energija“ klientams.

Šilumos trasų remontui kliudo lietingi orai ir vis užsitęsiantis leidimų darbams išdavimas. Nepaisant to, tikimasi visus suplanuotus darbus užbaigti laiku – iki spalio 15-osios.

Įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris tvirtino, kad didžioji dalis šilumos trasų rekonstrukcijos darbų jau eina į pabaigą.

„Judame į priekį, bet darbo dar yra. Šiemet sudėtingiau gauti statybos leidimus. Ilgos procedūros. Dėl to viskas užsitęsia. Dalis leidimų išduodami paskutinę minutę iki nustatyto termino. Matyt, tam yra kelios priežastys. Energetikos inspekcijoje trūksta žmonių, stringa sistema, per kurią vyksta derinimas. Būtų galima viską anksčiau suderinti“, – komentavo vadovas.

A.Smagurio teigimu, nepadeda ir orai. Pastaruoju metu labai daug lyja: „Murkdosi žmonės vos ne po purvyną. Lietus darbų tikrai nepaspartina.“

Pasak vadovo, prie pabaigos trasų atnaujinimas artėja Žardininkų kvartale. Kitą savaitę čia turėtų būti atlikta pusė visų darbų. Viską užbaigti ketinama iki mėnesio pabaigos.

Dėl darbų Žardininkų kvartalo gyventojams tenka verstis be karšto vandens. Daugiau nei pusei kvartalo šilumos tiekimą ketinama atnaujinti antradienį ir trečiadienį. Likusiesiems – prieš rugsėjo 1-ąją.

„Šis kvartalas – didesnis. Dėl to šiluma ir netiekiama didesniam skaičiui vartotojų. Prašome žmonių pakentėti, nes kitaip organizuoti darbų nepavyksta. Tose vietose, kur galima, atliekant remonto darbus šilumą tiekiame iš kitos trasos, bet čia to padaryti nebuvo įmanoma“, – komentavo vadovas.

Dalis Žardininkų kvartalo gyventojų be karšto vandens verčiasi jau savaitę. Pasak A.Smagurio, tęsiant šilumos trasų atnaujinimo darbus gali tekti nutraukti tiekimą 2 namams.

Darbai taip pat vyksta Šiaurės prospekto ir Liepų gatvės kampe. Dalis trasų jau pakeista vadinamajame Žvejybos uosto rajone.

„Dar liko pakeisti nemažai trasų, kurios išsimėčiusios po visą miestą, atkarpų. Darbai vyks Manto ir Vytauto gatvių kampe, Naujojo Sodo, Liepų gatvėse. Tačiau jie nėra tokie sudėtingi“, – sakė A.Smaguris.

Šilumos trasų rekonstrukcija turi būti baigta iki spalio 15 d.

Anot pašnekovo, bus tiesiama ir naujų tinklų. Jie bus klojami suplanuotame statyti kvartale prieš buvusį Žemės ūkio technikumą. Jau ieškoma, kas teiks šią paslaugą. Nauji tinklai bus klojami ir kitose miesto vietose.

www.kl.lt

Savavališkai atsijungus nuo centralizuotos karšto vandens tiekimo sistemos išlieka pareiga mokėti šilumos tiekėjui už šilumą karštam vandeniui ruošti. Tokį sprendimą priėmė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vienos daugiabutyje gyvenančios klaipėdietės ir AB „Klaipėdos energija” ginčą.

Komisijai pasiskundusi viena uostamiesčio Šaulių gatvės gyventoja nurodė, kad šiemet vasario 1 d. jos bute esantys vamzdžiai buvo atjungti nuo centralizuotos karšto vandens tiekimo sistemos ir karštas vanduo nenaudojamas, todėl „Klaipėdos energija” esą nepagrįstai reikalauja mokėti už šilumą, reikalingą karštam vandeniui ruošti. Vartotoja paprašė grąžinti „už negautą paslaugą sumokėtus pinigus”.

„Tačiau vartotojas, atsijungdamas nuo centralizuotos karšto vandens sistemos, privalo užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kitų namo gyventojų teisės ir teisėti interesai. To neįrodžius, kaip nutiko šiuo atveju, atsijungimas laikomas savavališku – tai nustatyta faktines ginčo aplinkybes išnagrinėjusios Energetikos inspekcijos išvadoje”, – rašoma VKEKK pranešime.

Tokiu atveju net ir nevartojant centralizuotai tiekiamo karšto vandens bei jo nedeklaruojant, suvartojamo karšto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal nustatytus normatyvus asmenų, gyvenančių tame bute, skaičiui.

„Daugiabutis yra visų namo gyventojų bendras turtas ir atskiro buto savininkas negali savavališkai priimti statybinių ar inžinerinių sprendimų, kurie gali pažeisti kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus”, – aiškina VKEKK.

„Klaipėdos energijos” atstovai savo ruožtu tikino, kad atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos tikrai yra įmanoma, tačiau tai turi būti daroma pagal teisės aktus, o ne taip, kaip esą buvo padaryta šiuo atveju.

www.ve.lt

AB „Klaipėdos energija“ šiemet tradiciškai yra „Jūros šventės 2016“ viena iš didžiųjų rėmėjų. Energetikai sveikina klaipėdiečius ir miesto svečius su artėjančia didžiausia Klaipėdos fiesta ir kviečia pasinerti į linksmybes. Šventės programą rasite čia.

2016 m. birželio 13-19 dienomis bus bandomi Klaipėdos miesto šilumos tinklai, esantys į pietus nuo Kauno gatvės.

Birželio 14–15 dienomis padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi šilumos tinklai, esantys į pietus nuo Kauno gatvės.
Vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) birželio 13 dieną privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pusės.
Pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės birželio 16 dieną šilumos įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius.
Po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui bus atnaujintas birželio 17–18 dienomis.
Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus pajungtas šilumos tiekimas, informuosime papildomai.
Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.
Papildoma informacija apie hidraulinių bandymų eigą bus skelbiama per radijo stotį “Laluna” (94,9 MHz).
Atsiprašome už galimus nepatogumus.
Informacija  teikiama tel. (8 46) 41 08 69

AB „Klaipėdos energija“ valdyba vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika, atliko šilumos kainų skaičiavimus 2016 m. gegužės mėnesiui. Šilumos kaina, lyginant su balandžio mėnesiu, uostamiestyje ir Gargžduose mažės 20,6 proc.

Klaipėdą šiluma aprūpinantys 7 nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), sumažėjus šilumos poreikiui, net 58 procentais sumažino į miesto centralizuotus tinklus parduodamos šilumos kainas.

Jei balandžio mėnesį NŠG siūlė miestui šilumą nuo 1,3 iki 3,42 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), tai gegužę jų siūlomos kainos svyruoja nuo 0,9 iki 2,47 ct/kWh.

Šiluma gyventojams  gegužę kainuos 4,20 ct/kWh, balandį kilovatvalandės kaina buvo 5,29 ct (be PVM).

Taip pat gegužės mėnesį pigs ir AB „Klaipėdos energija“ tiekiamas karšto vanduo. Jo kaina, lyginant su dabartine, mažėja 12,3 proc. – iki 4,34 euro už kubinį metrą (be PVM).

Klaipėdiečių sąskaitas už šildymą mažins ne tik atšilę orai, bet ir atpigusi šiluma. Balandį pastarosios kaina bus 4,5 proc. mažesnė nei kovą.
AB „Klaipėdos energija“ valdybos nustatyta šilumos kaina antrajam pavasario mėnesiui siekia 5,29 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc.
Šilumos kainos mažėjimui įtakos turėjo nepriklausomi šilumos gamintojai. Jie atpigino savo parduodamą energiją. Paprastai tokia tendencija vyrauja kiekvieną pavasarį.
Balandį galiosianti šilumos kaina nepasiekė praėjusių metų lygio. Ji išliko 2,8 proc. mažesnė nei praėjusių metų tą patį mėnesį.
Kadangi atpigo šiluma, klaipėdiečiai mažiau mokės ir už karštą vandenį. Kubinis metras pastarojo atsieis 4,95 euro be pridėtinės vertės mokesčio. Lyginant su kovu jis atpigo 2,9 proc.
Šis įkainis galioja tiems vartotojams, kurių karšto vandens tiekėjas yra įmonė „Klaipėdos energija“. Tokių uostamiestyje yra mažuma.
Dauguma klaipėdiečių karštą vandenį ruošiasi kombinuotai: šilumą jam paruošti perka iš įmonės „Klaipėdos energija“, o vandenį – bendrovės „Klaipėdos vanduo“.
Balandis – paskutinis šildymo sezono mėnuo. Oficiali pastarojo pabaiga skelbiama, kai tris paras vidutinė oro temperatūra išsilaiko 10 ir daugiau laipsnių šilumos.
Uostamiestyje šildymo sezonas paprastai baigiamas balandžio viduryje ar pabaigoje. Praėjusiais metais tai buvo padaryta balandžio 24-ąją.

Klaipėdoje šildymo sezonai baigti:
2004 m. – balandžio 19 d.
2005 m. – balandžio 18 d.
2006 m. – balandžio 25 d.
2007 m. – balandžio 16 d.
2008 m. – balandžio 24 d.
2009 m. – balandžio 14 d.
2010 m. – balandžio 26 d.
2011 m. – balandžio 21 d.
2012 m. – balandžio 20 d.
2013 m. – balandžio 22 d.
2014 m. – balandžio 18 d.
2015 m. – balandžio 24 d.

paruošta pagal www.kl.lt

Uostamiestyje patvirtinta nauja šilumos kaina, kuri įsigaliojo nuo kovo 1-osios. Ji bus didesnė, lyginant su vasariu, tačiau praėjusių metų lygio nepasieks. Šiluma šį kovą kainuos 12,2 proc. mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Tada ji siekė 6,31 cento be pridėtinės vertės mokesčio.
Nuo kovo įsigaliojusi šilumos kaina siekia 5,54 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams lengvatinis – 9 proc.
Lyginant su vasariu, šilumos kaina padidėjo 4,9 proc. Paskutinį žiemos mėnesį ji buvo 5,28 cento už kilovatvalandę.
Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, šilumos kaina išaugo dėl pabrangusių gamtinių dujų ir superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Pirmųjų kaina išaugo 11,7 proc., antrosios – 3,7 proc.
Kadangi pabrango šiluma, klaipėdiečiai brangiau mokės ir už karštą vandenį. Nuo kovo kubinis metras karšto vandens atsieis 5,10 euro be pridėtinės vertės mokesčio.
Šis įkainis galioja tiems vartotojams, kurių karšto vandens tiekėjas yra įmonė „Klaipėdos energija“. Tokių uostamiestyje yra mažuma.
Dauguma klaipėdiečių karštą vandenį ruošiasi kombinuotai: šilumą jam paruošti perka iš įmonės „Klaipėdos energija“, o vandenį – bendrovės „Klaipėdos vanduo“.

www.kl.lt

Lyginant 2015 ir 2016 metų sausio mėnesio šilumos kainas Klaipėdoje šiluma atpigo 18,6 proc. Nuo sausio uostamiesčio gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės šiek tiek brangiau, nei 2015-ųjų gruodį. Didžiausią įtaką tam turėjo išaugusi kuro kaina. Tačiau specialistai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs.
Tendencijos – panašios
Nuo sausio 1-osios kilovatvalandė šilumos klaipėdiečiams atsieis 5,17 euro cento be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc.
Šilumos kaina nuo sausio išaugs 3,6 proc. Gruodį ji buvo 4,99 euro centro už kilovatvalandę.
Šiluma brango dėl kelių priežasčių. 9 proc. jos kainą padidino nepriklausomi šilumos tiekėjai. Brango ir kuras – 5 proc. biokuras ir 0,9 proc. gamtinės dujos.
Šilumos kaina uostamiestyje augs trečią mėnesį iš eilės. Gruodį ji buvo 12,1 proc. didesnė nei lapkritį. Pastarąjį mėnesį – 21,25 proc. didesnė nei spalį.
Šią tendenciją lėmė tos pačios priežastys – pabrangęs kuras ir iš nepriklausomų šilumos tiekėjų perkama šiluma.

Klaipėdoje pigo dvigubai
Įmonės „Klaipėdos energija” finansų direktorius Kęstutis Jonkus aiškino, kad panaši situacija išlieka jau ne vienus metus.
Šildymo sezonu kuras brangsta, o nepriklausomi šilumos gamintojai taip pat didina šilumos kainą.
Tačiau energetikų prognozės nesikeičia – šis šildymo sezonas Klaipėdoje bus pigesnis už praėjusį apie 17 proc.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje sumažėjo 9,31 proc., o Klaipėdoje ji atpigo dvigubai daugiau nei šalies vidurkis – 18,6 proc.
Šiemet šilumos kaina uostamiestyje net šešis mėnesius – gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį – buvo mažiausia visoje Lietuvoje. To nėra buvę Klaipėdos istorijoje.

Problema – nesandarūs namai
Klaipėdiečiai jau sulaukia ir sąskaitų už šildymą lapkritį. Jos yra įvairios. Pigiausiai už šilumą lapkritį tradiciškai mokėjo naujos statybos ar renovuotų namų gyventojai.
Mažiausiai vieno kvadratinio metro būsto ploto apšildymas atsiėjo 0,12 euro, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Tokio namo gyventojai už standartinio – 60 kv. metrų būsto ploto apšildymą sumokės 7,12 euro.
Brangiausiai už šildymą mokės nerenovuotų, nesandarių namų gyventojai. Vieno kvadratinio metro būsto ploto apšildymas atsieis 1,32 euro. 60 kv. metrų ploto būsto apšildymas jiems kainuos 79,35 euro.
Specialistai prabrėžė, kad kiekvienas namas moka už savo suvartotą šilumą. Sąskaitos dydis priklauso nuo pastato sandarumo.
Senų, nesandarių namų gyventojams už šildymą tenka mokėti daugiau nei 10 kartų didesnes sumas nei naujų ar renovuotų namų gyventojams.

 

Paruošta pagal www.kl.lt ir AB „Klaipėdos energija” Klientų aptarnavimo centro informaciją.

Energetikos ministerija www.enmin.lt

Daugeliui gyventojų atrodo, kad jų gaunamose sąskaitose už šilumą nurodytos sumos nepagrįstai didelės, o teikiamų paslaugų kokybė toli gražu nėra tokia, kokios tikimasi. Galima rasti įvairių tokios situacijos priežasčių. Ne kiekvienas žino, kad už daugelį jų atsakingas gyventojų pasirinktas šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas.

Kalti gali būti vėjo perpučiami gyvenamieji namai, už kurių techninę būklę atsakingi gyventojai arba jų pasirinktas administratorius. Dėl išaugusių sąskaitų gali būti kalti ir kaimynai, deklaruojantys neteisingus (mažesnius) karšto vandens skaitiklių rodmenis, savavališkai rekonstruojantys inžinerines sistemas, įrengiant papildomus radiatorius, nestandartinius „gyvatukus” ar vonios grindų šildymą, ir taip išbalansuojantys šildymo ir karšto vandens tiekimą. Dar viena priežastis – prasta vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų būklė. Už jų techninė priežiūrą, kaip ir už nesąžiningų gyventojų kontrolė, yra atsakingas gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas.

Visi suprantame, kad įvairūs prietaisai ar įrenginiai tinkamai neprižiūrimi ilgai nefunkcionuoja. Juos reikia eksploatuoti pagal instrukcijų reikalavimus. Toks principas taikytinas ir gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoms ir šilumos mazgui (paprastai esančiam rūsyje). Tai, kaip prižiūrimi šie įrenginiai, atsispindi ir gyventojų gaunamose sąskaitose. Taigi, ką privalo nuveikti prižiūrėtojas, kad šios sąskaitos būtų kuo mažesnės?

Prižiūrėtojo teises, pareigas ir atsakomybė reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), nustatančios, kokius darbus jis turi atlikti ruošdamasis šildymo sezonui.

Itin dažnai gyventojams rūsiuose į akis krenta varvantys šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynai. Todėl patys pirmieji prižiūrėtojo uždaviniai yra prakiurusių vamzdynų atkarpų keitimas, nesandarių jungčių šalinimas, įvairių sklendžių keitimas ir vamzdynų izoliacijos tvarkymas. Izoliacijos tvarkymas – vienas svarbiausių darbų. Neizoliuoti karšti vamzdžiai į patalpas išskiria daug šilumos, kuri šildo tik negyvenamą rūsį, bet didina bendrą pastato sueikvojamos šilumos kiekį. Šis faktas ypač svarbus ir vasarą, nes tuomet būtina taikyti dalines priemones, kurios sumažintų galimą „gyvatuko” mokesčio padidėjimą šiuo metų laiku. Tam visų pirma reikia tinkamai izoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdynus, nustatyti juose cirkuliuojančio vandens optimalų kiekį, naktį sumažinti karšto vandens (tuo pačiu ir „gyvatuko”) temperatūrą ir panašiai. Atlikus visus šiuos darbus, galima sutaupyti iki 5 proc. šilumos.

Prižiūrėtojui subalansavus gyvenamojo namo šildymo sistemą, šilumos pasiskirstymas pastate tampa tolygus. Nebeturėtų pasitaikyti atvejų, kad viename daugiabučio aukšte šiluma tiesiog dusina, kitame – beveik žvarbu. Tam reikia nustatyti tinkamą automatizuoto šilumos punkto cirkuliacinio siurblio greitį ir šildymo sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio karšto vandens kiekį. Taip prižiūrėtojas įgyvendintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimą (138.14 p.) užtikrinti tolygų visų pastato butų šildymą palaikant juose nustatytą 18 laipsnių vidaus temperatūrą.

Dažnai gyventojai net ir žinodami, kad kaimynai savivaliauja keisdami buto šilumos įrenginius, nesiima jokių veiksmų. Visų pirma todėl, kad nežino, kokias institucijas turėtų informuoti apie pažeidimus. Dalies gyventojų įrengiami papildomi radiatoriai, nestandartiniai „gyvatukai” ar grindinis vonios šildymas trukdo palaikyti komfortišką temperatūrą kaimynų butuose. Taip atsitinka todėl, kad į pastarųjų radiatorius nebepatenka projekte numatytas šilumos kiekis. Tai lemia žemesnė patalpų oro ar tiekiamo karšto vandens temperatūrą. Taisyklėse toks atvejis taip pat yra numatytas. Visų pirma įtaręs, kad šildymo sistema buvo išbalansuota, veiksmų turėtų imtis prižiūrėtojas. Kontroliuodamas gyventojus, savavališkomis įrenginių rekonstrukcijomis išbalansuojančius šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, prižiūrėtojas turi teisę apžiūrėti privatiems savininkams priklausiančių butų įrenginių būklę. Apie būsimą apžiūrą gyventojai turi būti įspėti raštu, ne vėliau kaip prieš 24 valandas (Taisyklių 136.4 punktas).

Pasitaiko ir tokių sukčiavimo atvejų, kai dalis gyventojų savo karšto vandens skaitiklius sureguliuoja taip, kad jų rodmenys būtų mažesni, nei turėtų būti. Tokiu atveju, už tą dalį karšto vandens, kuris faktiškai buvo suvartotas, tačiau nebuvo deklaruotas, moka kaimynai. Būtina žinoti, kad ir skaitiklių būklę bei rodmenis prižiūrėtojas turi teisė patikrinti. Taip jis gali užkirsti kelią nesąžiningai veiklai ir apsaugoti kitų butų savininkus nuo nuostolių (Taisyklių 136.5 punktas).

Gyventojai, kas mėnesį su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) atsiskaitydami už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą, gali ir privalo reikalauti, kad visi darbai būtų atlikti kokybiškai. Kaip jau minėta, vien tinkamos pastato vamzdynų techninės būklės palaikymas sutaupo iki 5 proc. suvartojamos šilumos kiekio. Jei gyventojai nusprendžia, kad darbai atliekami nekokybiškai, prižiūrėtojas turėtų būti keičiamas. Tam reikia daugiau kaip pusės namo gyventojų raštiško pageidavimo.

Už namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų – butų savininkų nuosavybės – priežiūrą atsakingą prižiūrėtoją gyventojai turėtų rinktis vadovaudamiesi priežiūros darbų kainos ir kokybės kriterijais. Jo veiklą kontroliuoja savivaldybės paskirtas pastato administratorius ar bendrijos pirmininkas. Šilumos punkto priežiūros paslaugas gali teikti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek pati namo bendrija. Tačiau visais atvejais pasirinktas prižiūrėtojas privalės gauti Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtintą atestatą. Jei namo bendrija norės punkto prižiūrėtoju pasirinkti vieną iš namo gyventojų, pastarasis turės kreiptis į minėtą inspekciją dėl atestacijos.