Uostamiestyje patvirtinta nauja šilumos kaina, kuri galios gruodį. Klaipėdiečiai ir toliau už energiją mokės mažiau nei prieš metus. Tokia pati situacija buvo ir lapkritį. Šiemet šilumos kaina uostamiestyje buvo mažiausia per šešerius metus.

Atpigo 6,8 proc.

Nuo gruodžio Klaipėdoje įsigaliosianti šilumos kaina bus 4,65 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis gyventojams dar tebėra lengvatinis ir siekia 9 proc.

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliosianti šilumos kaina yra 6,8 proc. mažesnė nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Tada ji siekė 4,99 cento už kilovatvalandę be PVM.

Panaši situacija buvo ir lapkritį. Pastarąjį mėnesį šilumos kaina siekė 4,42 cento už kilovatvalandę be PVM. Ji buvo 0,7 proc. mažesnė nei prieš metus.

Palyginti su lapkričiu, gruodžiui patvirtinta kaina padidės 5,2 proc. Tam įtakos turėjo pabrangęs kuras ir iš nepriklausomų tiekėjų superkama šiluma. Dujų kaina išaugo 12,2 proc., biokuro – 6,2 proc., nepriklausomų tiekėjų pagamintos šilumos – 4,8 proc.

Dalis vartotojų yra įpratę lyginti dviejų šalia esančių mėnesių šilumos kainas.

Tačiau specialistai pabrėžė, kad reali situacija atskleidžiama, kai sugretinami tie patys mėnesiai – pavyzdžiui, šių metų gruodžio ir praėjusių.

Tais pačiais mėnesiais šilumos suvartojimas, oro temperatūra, kuro kainos yra panašūs.

Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku energija visada būna pigesnė, nes yra sumažėjęs jos suvartojimas. Dėl to atpinga ir kuras. Didelė konkurencija prasideda tarp nepriklausomų tiekėjų – jie mažina savo pagaminamos šilumos, kad ši būtų nupirkta, kainą.

Artėjant šildymo sezonui, energijos kaina pradeda kilti. Didžiausias šuolis būna prieš pat jo pradžią. Vėliau šilumos kaina stabilizuojasi ir svyruoja nežymiai.

Anksčiau svyravimų centralizuoto šildymo vartotojai net nepastebėdavo, nes šilumos kaina būdavo patvirtinama visiems metams.

Prieš kelerius metus šalyje pasikeitė teisės aktai. Šilumos kainą pradėta perskaičiuoti kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į nepriklausomų gamintojų šilumos ir kuro kainų pokyčius.

Išlieka tarp lyderių

Anot specialistų, kad sužinotum, ar vartotojams paslauga brango ar pigo, objektyviausia yra vertinti metų rezultatus.

Paskutinius penkerius metus uostamiestyje vidutinė šilumos kaina mažėjo. Didžiausia buvo užfiksuota 2012-aisais. Tada ji siekė 7,54 cento už kilovatvalandę.

Šių metų vidutinė šilumos kaina yra 38,32 proc. mažesnė už 2012-ųjų – mažiausia per šešerius metus. Tam įtakos turi ne tik atpigęs kuras, bet ir įmonės „Klaipėdos energija“ investicijos į tinklus, įrenginius.

Pastaraisiais metais Klaipėda visada išlieka tarp mažiausios šilumos kainos lyderių Lietuvoje.

Prognozuojama, kad šį šildymo sezoną šilumos kaina Klaipėdoje išliks panaši, kaip ir praėjusiais metais. Staigaus šuolio nežadama, nes nei biokuro, nei dujų kaina drastiškai nesikeičia.

Suvartojimo skirtumas stebina

Tačiau nors šiluma Klaipėdoje pinga ir jos suvartojimas mažėja, dalis miestiečių negali pasidžiaugti mažėjančiomis sąskaitomis už šią paslaugą.

Auga ir skirtumas tarp namų, kuriuose šildymas atsieina brangiausiai ir pigiausiai. Anksčiau jis siekdavo 10 kartų, dabar – beveik 24.

Spalį vienam namui Birutės gatvėje kvadratinio metro apšildymas atsiėjo vos 0,04 euro. Standartinis 60 kv. metrų ploto butas už šildymą tokiu atveju mokėtų 2,55 euro.

Brangiausiai šildymas spalį atsiėjo vieno S.Daukanto gatvėje esančio namo gyventojams. Čia kvadratinio metro apšildymas kainavo – 0,95 euro. Tokiu atveju 60 kv. metrų ploto būsto apšildymas atsieitų 57,19 euro.

Nors spalis buvo vėsesnis nei prieš metus, specialistų teigimu, sąskaitų dydžiui didžiausios įtakos turi net ne oras, o pastatų būklė.

Mažiausiai už šilumą moka naujos statybos ar visiškai renovuotų namų gyventojai, kurie gali reguliuoti šildymą savo būstuose ir taupo.

Didžiausių sąskaitų sulaukia žmonės, įsikūrę nerenovuotuose, senuose, kiauruose daugiabučiuose namuose.

Vidutinė šilumos kaina (ct/kWh)

2011 m. – 6,29

2012 m. – 7,54

2013 m. – 6,99

2014 m. – 5,82

2015 m. – 4,66

2016 m. – 4,50

Uostamiestyje skelbiama oficiali šildymo sezono pradžia. Radiatoriai daugiabučiuose namuose pradės šilti nuo pirmadienio. Šiemet šildymo sezonas Klaipėdoje startavo diena vėliau nei pernai.
Oficiali šildymo sezono pradžia skelbiama, kai tris paras vidutinė oro temperatūra yra mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Paskutinėmis pastarosiomis paromis uostamiestyje taip ir buvo.
Antradienio ir trečiadienio paros temperatūra siekė po 8, ketvirtadienio – 9 laipsnius šilumos. Manoma, kad savaitgalį laikysis panašūs orai. Didelio atšilimo meteorologai neprognozuoja.
„Vėjas gal aprims, bet naktimis bus vėsu. Saulės taip pat nenumatoma. Galėjome šildymo sezono pradžią skelbti ir penktadienį, tačiau šilumos ūkio prižiūrėtojai nespėtų įjungti šildymo visuose namuose“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.
Paprastai šildymą daugiabučiuose namuose įjungia per vieną dieną, tačiau užtrunka sistemų suderinimas. Ypač pastatuose, kur įrenginiai seni. Viršutiniuose aukštuose reikia nuorinti sistemas, kad namas šiltų tolygiai.
Pasak A.Gaižučio, kyla rūpesčių su butais, kurių savininkai yra išvažiavę į užsienį, ir raktų nėra palikę artimiesiems.
„Tada administratorius ieško įvairiausių būdų, kaip išspręsti problemą. Ieško artimųjų, pažįstamų. Kai sistema nenuorinta, pusė namo gali šilti, o pusė – ne. Gyventojai, kurių butuose radiatoriai nešyla pyksta. Šilumos nėra, o sąskaita vis tiek ateis“, – komentavo vedėjas.
Paskutiniais duomenimis, dar 20 proc. daugiabučių namų neturi parengties šildymo sezono aktui. A.Gaižutis aiškino, kad taip gali būti dėl kelių priežasčių.
Viena iš jų – nebaigti renovacijos darbai. Šildymo sezonas tokiuose namuose gali prasidėti vėliau. A.Gaižutis prašė administratorių apie tokias situacijas informuoti gyventojus.
Tačiau būna ir tokių atvejų, kai namo šildymo sistema yra visiškai susidėvėjusi. Gyventojai nepriima sprendimo jos remontuoti. Ji tik šiek tiek palopoma.
Gyventojų neapsisprendimas imtis veiksmų gali baigtis nelaime šildymo sezono metu. Tačiau, nors negauna parengties akto, tokiuose namuose šildymas įjungiamas vis tiek.
Šiemet uostamiestyje šildymo sezonas startuos diena vėliau nei praėjusiais metais. Prognozuojama, kad jo metu šilumos kaina turėtų išlikti panaši, kaip praėjusio metu. Kuro kainos ženkliai nepasikeitė.
Ketvirtadienį šildymas startavo uostamiesčio švietimo įstaigose ir vaikų globos namuose. A.Gaižutis tvirtino, kad nėra gauta pranešimų, jog būtų kilę problemų dėl šildymo paleidimo šiuose pastatuose.
Šildymo sezonas Klaipėdoje oficialiai pradėtas:
2004 m. – spalio 12 d.
2005 m. – spalio 18 d.
2006 m. – spalio 26 d.
2007 m. – spalio 15 d.
2008 m. – spalio 27 d.
2009 m. – spalio 13 d.
2010 m. – spalio 11 d.
2011 m. – spalio 19 d.
2012 m. – spalio 17 d.
2013 m. – spalio 15 d.
2014 m. – spalio 22 d.
2015 m. – spalio 9 d.

www.kl.lt

Skaičiai rodo, kad uostamiestis net ir atmetus sezoninius svyravimus gali pasigirti viena mažiausių šilumos kainų visoje Lietuvoje. Tarp didmiesčių pagal šilumos kilovatvalandės pigumą Klaipėda išlieka lydere jau kelerius metus.

Paskelbus, kad spalį klaipėdiečiams šildytis kainuos 12,3 proc. brangiau nei pernai, energetikai suskubo raminti miestiečių: tai tik sezoniniai svyravimai ir šiemet šildymo kaina jei ne mažės, tai išliks tokia pat, kokia buvo ir pernai. Jau dabar aišku, kad tarp Lietuvos didžiųjų miestų klaipėdiečiams šiluma kainuos pigiausiai – spalį teks mokėti 4,49 cento už kilovatvalandę (kWh).

„Šiuo metu šilumos kaina svyruoja ir tai vyksta kaskart prasidėjus ar pasibaigus šildymo sezonui. Net esant kainos svyravimams Klaipėdos miesto šildymo sistema yra subalansuota taip, kad kaina yra mažiausia ją lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais”, – tvirtino AB „Klaipėdos energija” atstovas Arūnas Liubinavičius ir pažymėjo, jog nėra jokių objektyvių priežasčių, leidžiančių sakyti, jog šį šildymo sezoną šiluma brangs.

Kad šiemet kainos gali būti mažesnės ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje, patvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

„Dėl padidėjusios biokuro dalies bendrajame kuro balanse ir truputį atpigusių dujų vidutinė kilovatvalandės šilumos kaina šį šildymo sezoną bus 0,38 cento mažesnė nei praėjusio šildymo sezono metu. Žinoma, šildymo kaina priklauso nuo suvartoto kiekio, o jį lemia tai, ar namas apšiltintas, kaip sureguliuota šildymo sistema ir panašiai. Kai Lietuvoje šilumos kaina svyruoja nuo 4 iki 8 centų už kilovatvalandę, suvartojamas kiekis gali skirtis net 10 kartų. Visgi, palyginimui, vienas standartinis butas šildymo sezono metu per mėnesį už šilumą pernai vidutiniškai mokėjo 66 eurus, o šiemet kaina turėtų kristi iki 62 eurų”, – sakė V. Stasiūnas.

Tokią pat informaciją patvirtino ir AB „Klaipėdos energija” finansų direktorius Kęstutis Jonkus.

„Dujų kaina nedidėja, biokuro kainos irgi svyruoja nežymiai, todėl šilumos kaina šį sezoną neturėtų skirtis nuo praėjusių metų. Be to, reikia pastebėti, kad šilumos kaina spalį Klaipėdoje išlieka mažiausia tarp Lietuvos didmiesčių ir viena mažiausių Lietuvoje”, – sakė jis.

Beje, kad Klaipėdoje šilumos kaina yra viena mažiausių, patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išplatinti statistiniai rugsėjo rodikliai. Kilovatvalandė energijos uostamiestyje kainavo 4,09 cento, o iš vilniečių bus prašoma 5,36 ct, kauniečių – 4,17 ct, šiauliečių – 4,63 ct, panevėžiečių – 5,67 ct.

Vakar turėjo pradėti šilti uostamiesčio švietimo įstaigų ir vaikų globos namų radiatoriai. Taip pat vakar šildymo sezonas prasidėjo ir Vilniuje bei Panevėžyje, tačiau klaipėdiečiai nusprendė šiek tiek luktelėti. Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tvirtino, jog šiuo metu intensyviai sekamos orų prognozės ir, jei orai nepradės šiltėti, oficialią šildymo sezono pradžią žadama skelbti pirmadienį. Tokiu atveju šildymo sistemų prižiūrėtojai paleisti šilumą namuose privalėtų per tris dienas. Paankstinti šildymo sezoną galima, jei to pageidauja daugiau nei pusė name esančių butų savininkų.

Informacija

Šilumos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose spalį (su 9 proc. PVM)

Klaipėda    Vilnius    Kaunas    Panevėžys    Šiauliai

4,49          5,50       4,52         5,67               4,64

www.ve.lt

Šildymo sezonas uostamiestyje šiemet gali prasidėti anksčiausiai per dešimt metų – jau šią savaitę. Šilumos tiekėjas jam beveik pasiruošęs. Prognozuojama, kad artėjantį šildymo sezoną šilumos kaina neturėtų staigiai šokti į viršų, tačiau sąskaitas gali padidinti orai ir netvarkingi, kiauri pastatai.

Numato atšalimą

Pagal patvirtintą tvarką, šildymo sezonas skelbiamas, kai tris paras vidutinė oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Klaipėdos savivaldybės specialistai jau seka orų prognozes.

Remiantis jomis, džiugių žinių nesulauksime. Šildymo sezonas šiemet Klaipėdoje gali startuoti dar anksčiau nei pernai, kai miestas pradėtas šildyti spalio 9-ąją, – anksčiausiai per dešimt metų.

„Situaciją stebime savaitę. Kol kas orai gana šilti. Vidutinė paros temperatūra svyruoja nuo 11 iki 14 laipsnių šilumos. Šiltos dar ir naktys”, – komentavo Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

Tačiau pirmajai spalio savaitei meteorologai pateikia niūrias prognozes. Pasak A.Gaižučio, numatoma, kad nuo trečiadienio orai atšals. Vėsiau bus ir naktimis.

„Pagal dabartines prognozes jau šią savaitę tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra gali būti žemiau nei 10 laipsnių. Jau galėtume skelbti oficialią šildymo sezono pradžią”, – tvirtino vedėjas.

Sezoną jau pradėjo

Tačiau, anot A.Gaižučio, skelbiant oficialią šildymo sezono pradžią, vadovaujamasi ne tik higienos normomis, bet ir sveiku protu – įvertinami visi faktoriai.

„Niekas nenori nei peršildyti, nei šaldyti gyventojų. Jei meteorologų prognozės pasitvirtins, svarstome galimybę pradėti šildyti vaikų lopšelius-darželius ir mokyklas. Dar negaliu pasakyti, ką darytume su daugiabučiais namais”, – sakė vedėjas.

A.Gaižutis atkreipė dėmesį ir į tai, kad praėjus kelioms dienoms po atšalimo meteorologai vėl numato atšilimą. Naktimis temperatūra kils, susilygins su dienos, ir vidutinė paros temperatūra vėl perkops 10 laipsnių šilumos. Panaši situacija buvo ir praėjusiais metais.

Kasmet, atšalus orams, gyventojai aršiai diskutuoja, kada tinkamiausias laikas skelbti šildymo sezono pradžią. Jau yra norinčiųjų, kad namuose šiltų radiatoriai.

Viena moteris teigė, kad bute, kuriame ji gyvena, taip šalta, jog tenka jungtis elektrinį šildytuvą. Klaipėdietė nurodė, kad jos buto langai nukreipti į šiaurę, tad saulės mato mažai.

Kai kurie privačių namų savininkai taip pat tvirtino, kad jau pradėjo šildymo sezoną.

Gali apsispręsti patys

A.Gaižutis priminė, kad savivaldybė šildymo sezoną skelbia savo pastatams, kuriuose įsikūrusios mokyklos, darželiai, socialinės įstaigos, ligoninės.

Gyventojai šildytis gali pradėti anksčiau, jei įrenginiai parengti ir namuose yra šalta. Tam turi pritarti 50 proc.+1 daugiabučio namo būsto savininkas.

Taip pat svarbu, kad nebūtų pažeisti kitų interesai dėl higienos normų išlaikymo. Tačiau dažniausiai tokių rūpesčių kyla norint anksčiau užbaigti šildymo sezoną.

„Gyventojai priima sprendimą, informuoja tiekėją ir gali šildytis. Jei tuo nepasinaudoja, tada šildymas įjungiamas, savivaldybei paskelbus šildymo sezono pradžią”, – kalbėjo vedėjas.

Dažniausiai anksčiau pradėti šildytis nori gyventojai, kurių butų langai yra į šiaurės ar rytų pusę.

Pasak A.Gaižučio, savivaldybė pastebėjimų, kad jau reikėtų įjungti šildymą, dar nesulaukė.

Tokių signalų nėra ir iš vaikų lopšelių-darželių, kurie jautriausiai reaguoja ir kurių patalpose turi vyrauti aukštesnė temperatūra nei gyvenamuosiuose pastatuose.

Šildosi visus metus

A.Gaižučio nuomone, idealiausia būtų, jei visi namai būtų renovuoti ir galėtų reguliuoti šildymą savo butuose. Tada net nereikėtų skelbti šildymo sezono pradžios ar pabaigos.

„Sklendė atsukta galėtų būti laikoma visus metus. Žmogus šildytųsi kada nori ir už tai susimokėtų pagal apskaitos prietaisą”, – tvirtino vedėjas.

A.Gaižutis prisiminė, kad prieš dešimtmetį lankėsi Skandinavijos šalyse, kur centralizuota šildymo sistema yra labai gerai išvystyta.

„Klausėme komunų vadovų, kaip sprendžiami šildymo sezono pradžios ir pabaigos klausimai. Jie nesuprato, apie ką teiraujamės. Skandinavai gali kada nori įsijungti šildymą būstuose. Pas mus žmonės irgi turi galimybę patys apsispręsti, bet laukia, kada už juos tai padarys valdžia”, – komentavo vedėjas.

Baigia remontuoti trasas

Klaipėdiečiams šilumą tiekianti įmonė „Klaipėdos energija” šildymo sezonui beveik pasiruošusi.

Bendrovės technikos direktorius Vilius Buinevičius tvirtino, kad šilumos šaltiniai darbui parengti, sutartys su kuro – gamtinių dujų, biokuro – tiekėjais pasirašytos, darbuotojų netrūksta.

Reikia užbaigti tik šilumos trasų renovaciją. Numatoma, kad darbai truks iki spalio 7 d.

Atnaujinti liko dalį trasų Laukininkų ir Vingio gyvenamuosiuose rajonuose ir Naujojoje Uosto gatvėje. Dėl darbų pirmuosiuose apie 30 namų savaitę teks verstis be karšto vandens.

„Užbaigę šiuos darbus, būsime atnaujinę visas trasas, kurias planavome šiemet”, – patikino direktorius.

V.Buinevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad šildymo trasos buvo patikrintos dar pavasarį, o per vasarą pašalinti visi pasirodę defektai. Tad rūpesčių žiemą neturėtų kilti.

Kaina – mažiausia Lietuvoje

Klaipėdoje daugiausia šilumos sunaudoja buitiniai vartotojai. Pastaraisiais metais tiek šių, tiek bendras energijos suvartojimas mažėja. Traukiasi ir išlaidos šiai paslaugai.

Šilumos suvartojimo mažėjimui įtakos daugiausia turi du faktoriai – oro sąlygos ir namų būklė.

Uostamiestyje daugėja renovuotų namų. Modernizuoti pastatai kai kuriais atvejais šilumos sunaudoja net iki 10 kartų mažiau nei seni, neatnaujinti. Jų energijos sunaudojimas prilygsta naujos statybos namams. Pastarosios žiemos, palyginti su ankstesnėmis, taip pat buvo švelnesnės.

Spalį, kai tradiciškai startuoja šildymo sezonas, šilumos kaina uostamiestyje sieks 4,12 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis yra lengvatinis ir siekia 9 proc.

Palyginti su rugsėju, šilumos kaina išaugo 9,87 proc. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo pabrangusi šiluma, kuri superkama iš nepriklausomų tiekėjų. Panašios tendencijos vyrauja kasmet – prieš šildymo sezoną nepriklausomi tiekėjai padidina savo šilumos kainą.

Nuo spalio uostamiestyje įsigaliojusi šilumos kaina yra mažiausia tarp didžiųjų miestų.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, ji yra nedaug – 2,18 proc. didesnė. Šilumos kaina Klaipėdoje išlieka mažiausia Lietuvoje, vertinant pagal metų vidurkį.

Įmonės „Klaipėdos energija” finansų direktorius Kęstutis Jonkus prognozavo, kad šilumos kaina artėjantį šildymo sezoną išliks panaši, kaip ir pernai.

„Staigaus šuolio tikrai nebus. Nei biokuro, nei dujų kaina drastiškai nesikeičia”, – komentavo vadovas.

Barsuku tikėti nereikėtų

Meteorologai prognozuoja, kad artėjanti žiema bus šiltesnė nei daugiametis vidurkis. Numatoma, kad tokia situacija vyraus visoje Europoje.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, tokios prognozės numatomos pagal globalų modelį. Tačiau dažnai situacija kardinaliai pasikeičia.

„Procesai, kurie lemia mūsų klimatą, priklauso nuo to, kas vyksta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jei kažkas Atlanto vandenyne truputį pasikeis, tai gali visiškai pakeisti bendrus orus, kurie vyraus žiemą”, – komentavo vedėjas.

D.Valiukas akcentavo, kad pateikiamos mėnesio tendencijos neparodo, kokie orai bus skirtingomis savaitėmis. Viena gali būti šilta, kita – šalta.

Būtent permainingi orai pastaraisiais metais Lietuvoje ir pastebimi tiek vasarą, tiek žiemą.

„Ekstremalūs orų pokyčiai yra vienas klimato šiltėjimo padarinių. Ne tik temperatūros atžvilgiu. Tai vyksta ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Kai žiemą Šiaurės ašigalyje būna šilčiau nei pas mus, tai – ekstremalus pokytis. Ateityje šis procesas bus dar stipresnis, o žiemos – šiltesnės”, – komentavo vedėjas.

Neretai žmonės orus bando numatyti, naudodamiesi liaudiškais būdais. Pasak D.Valiuko, gali pasiteisinti tik tie, kurie skirti trumpalaikiams spėjimams – kelioms valandoms, pusei dienos ar dienai.

„Pavyzdžiui, kregždės žemai skraido prieš lietų. Yra ir mokslinis paaiškinimas, kad vabzdžiai, kuriais minta šie paukščiai, prieš lietų skraido žemiau, nes nukrenta slėgis. Kregždės juos gaudo, tai ir sklendžia arčiau žemės. Barsuko vertimasis ant šono su oro spėjimu neturi jokio ryšio. Taip pat vieną kažkurią dieną negalima spėti, koks bus visas sezonas, vasara ar žiema”, – pabrėžė vedėjas.

Oficiali šildymo sezono Klaipėdoje pradžia

2004 m. – spalio 12 d.

2005 m. – spalio 18 d.

2006 m. – spalio 26 d.

2007 m. – spalio 15 d.

2008 m. – spalio 27 d.

2009 m. – spalio 13 d.

2010 m. – spalio 11 d.

2011 m. – spalio 19 d.

2012 m. – spalio 17 d.

2013 m. – spalio 15 d.

2014 m. – spalio 22 d.

2015 m. – spalio 9 d.

Prognozės šio šildymo sezono mėnesiams

Spalis bus šiltesnis laipsniu nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 7–7,2, pajūryje – 9 laipsniai šilumos.

Lapkričio oro temperatūra bus apie vidurkį. Vidutinė šio mėnesio temperatūra Lietuvoje yra nuo 0,5 iki 4, pajūryje – 3,5 laipsnių šilumos.

Gruodis bus 0,5–1 laipsnių šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 0–3,5 laipsnio šalčio, pajūryje – apie 0.

Sausis bus 1–2 laipsniais šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis siekia Lietuvoje 1–4,5, pajūryje 1–1,5 laipsnių šalčio.

Vasaris bus 1–2 laipsniais šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 1–4,5, pajūryje – 1,5 laipsnių šalčio.

www.kl.lt

Praėjusią savaitę centralizuotai šilumą uostamiesčiui tiekianti bendrovė AB  „Klaipėdos energija“ pasirašė sutartį su UAB „Lamberta“ dėl Tauralaukio ir Žolynų kvartalų daugiabučių namų šildymo perėmimo. Nuo rugsėjo 1 dienos perimtiems 13 namų šilumą tieks AB „Klaipėdos energija“.

Praėjusių metų vasarą minėtų kvartalų gyventojai raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos energija“ stebėtojų tarybą, prašydami, kad šildymo paslaugą jiems teiktų miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė. Mat tuometinis šilumos tiekėjas UAB „Lamberta“ dėl objektyvių priežasčių negalėjo patiekti tokios pigios šilumos, kokia naudojasi dauguma klaipėdiečių.

Klaipėdos mieste yra bent trys šilumos tiekėjai, tačiau patraukliausia gyventojams yra būtent „Klaipėdos energija“, kuri centralizuoto šildymo paslaugas teikia kone pigiausiai Lietuvoje.

„Džiaugiuosi, jog Žolynų ir Tauralaukio gyventojai naują šildymo sezoną pasitinka su perpus pigesne šiluma, maždaug apie 70 eurų kas mėnesį mažesnėmis sąskaitomis. Diskusiją su jais pradėjome dar vasario mėnesį. Tąkart kaip AB Klaipėdos energijos stebėtojų tarybos pirmininkas paprašiau bendrovės administracijos padėti klaipėdiečiams ir nuoširdžiai džiaugiuosi bei dėkoju visiems sudėtingo proceso dalyviams.“ – sakė Simonas Gentvilas, AB „Klaipėdos energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Šių metų rugpjūtį Žolynų kvartalo ir Tauralaukio daugiabučių gyventojai už šilumą mokėjo 8,33 cento už vieną šilumos kilovatvalandę (ct/kWh). Rugsėjo mėnesį, kai šilumą jiems tieks AB „Klaipėdos energija“, kilovatvalandė kainuos tik  4,09 cento.

„Centralizuotas šildymas išlieka pigiausia, patogiausia ir ekologiškiausia komforto priemone miestuose. Mes, energetikai,  galime konstatuoti, jog  Klaipėdoje centralizuoto šildymo klientų daugėja. Šį šildymo būdą renkasi ne tik daugiabučiai namai, bet ir naujai pastatyti prekybos centrai, viešbučiai, biurai“, – sakė Vytautas Valutis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pasak generalinio direktoriaus, centralizuoto šildymo trasos tiesiamos į naujas planuojamus ar jau pastatytus Klaipėdos priemiesčius, tame tarpe ir Tauralaukį bei Žolynų kvartalą. Perimti šių vietovių namai bus apšildomi iš autonominės katilinės, tačiau šiluma šių namų  gyventojams kainuos tiek pat, kaip ir kitiems AB „Klaipėdos energija“ klientams.

Šilumos trasų remontui kliudo lietingi orai ir vis užsitęsiantis leidimų darbams išdavimas. Nepaisant to, tikimasi visus suplanuotus darbus užbaigti laiku – iki spalio 15-osios.

Įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris tvirtino, kad didžioji dalis šilumos trasų rekonstrukcijos darbų jau eina į pabaigą.

„Judame į priekį, bet darbo dar yra. Šiemet sudėtingiau gauti statybos leidimus. Ilgos procedūros. Dėl to viskas užsitęsia. Dalis leidimų išduodami paskutinę minutę iki nustatyto termino. Matyt, tam yra kelios priežastys. Energetikos inspekcijoje trūksta žmonių, stringa sistema, per kurią vyksta derinimas. Būtų galima viską anksčiau suderinti“, – komentavo vadovas.

A.Smagurio teigimu, nepadeda ir orai. Pastaruoju metu labai daug lyja: „Murkdosi žmonės vos ne po purvyną. Lietus darbų tikrai nepaspartina.“

Pasak vadovo, prie pabaigos trasų atnaujinimas artėja Žardininkų kvartale. Kitą savaitę čia turėtų būti atlikta pusė visų darbų. Viską užbaigti ketinama iki mėnesio pabaigos.

Dėl darbų Žardininkų kvartalo gyventojams tenka verstis be karšto vandens. Daugiau nei pusei kvartalo šilumos tiekimą ketinama atnaujinti antradienį ir trečiadienį. Likusiesiems – prieš rugsėjo 1-ąją.

„Šis kvartalas – didesnis. Dėl to šiluma ir netiekiama didesniam skaičiui vartotojų. Prašome žmonių pakentėti, nes kitaip organizuoti darbų nepavyksta. Tose vietose, kur galima, atliekant remonto darbus šilumą tiekiame iš kitos trasos, bet čia to padaryti nebuvo įmanoma“, – komentavo vadovas.

Dalis Žardininkų kvartalo gyventojų be karšto vandens verčiasi jau savaitę. Pasak A.Smagurio, tęsiant šilumos trasų atnaujinimo darbus gali tekti nutraukti tiekimą 2 namams.

Darbai taip pat vyksta Šiaurės prospekto ir Liepų gatvės kampe. Dalis trasų jau pakeista vadinamajame Žvejybos uosto rajone.

„Dar liko pakeisti nemažai trasų, kurios išsimėčiusios po visą miestą, atkarpų. Darbai vyks Manto ir Vytauto gatvių kampe, Naujojo Sodo, Liepų gatvėse. Tačiau jie nėra tokie sudėtingi“, – sakė A.Smaguris.

Šilumos trasų rekonstrukcija turi būti baigta iki spalio 15 d.

Anot pašnekovo, bus tiesiama ir naujų tinklų. Jie bus klojami suplanuotame statyti kvartale prieš buvusį Žemės ūkio technikumą. Jau ieškoma, kas teiks šią paslaugą. Nauji tinklai bus klojami ir kitose miesto vietose.

www.kl.lt

Savavališkai atsijungus nuo centralizuotos karšto vandens tiekimo sistemos išlieka pareiga mokėti šilumos tiekėjui už šilumą karštam vandeniui ruošti. Tokį sprendimą priėmė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vienos daugiabutyje gyvenančios klaipėdietės ir AB „Klaipėdos energija” ginčą.

Komisijai pasiskundusi viena uostamiesčio Šaulių gatvės gyventoja nurodė, kad šiemet vasario 1 d. jos bute esantys vamzdžiai buvo atjungti nuo centralizuotos karšto vandens tiekimo sistemos ir karštas vanduo nenaudojamas, todėl „Klaipėdos energija” esą nepagrįstai reikalauja mokėti už šilumą, reikalingą karštam vandeniui ruošti. Vartotoja paprašė grąžinti „už negautą paslaugą sumokėtus pinigus”.

„Tačiau vartotojas, atsijungdamas nuo centralizuotos karšto vandens sistemos, privalo užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kitų namo gyventojų teisės ir teisėti interesai. To neįrodžius, kaip nutiko šiuo atveju, atsijungimas laikomas savavališku – tai nustatyta faktines ginčo aplinkybes išnagrinėjusios Energetikos inspekcijos išvadoje”, – rašoma VKEKK pranešime.

Tokiu atveju net ir nevartojant centralizuotai tiekiamo karšto vandens bei jo nedeklaruojant, suvartojamo karšto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal nustatytus normatyvus asmenų, gyvenančių tame bute, skaičiui.

„Daugiabutis yra visų namo gyventojų bendras turtas ir atskiro buto savininkas negali savavališkai priimti statybinių ar inžinerinių sprendimų, kurie gali pažeisti kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus”, – aiškina VKEKK.

„Klaipėdos energijos” atstovai savo ruožtu tikino, kad atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos tikrai yra įmanoma, tačiau tai turi būti daroma pagal teisės aktus, o ne taip, kaip esą buvo padaryta šiuo atveju.

www.ve.lt

AB „Klaipėdos energija“ šiemet tradiciškai yra „Jūros šventės 2016“ viena iš didžiųjų rėmėjų. Energetikai sveikina klaipėdiečius ir miesto svečius su artėjančia didžiausia Klaipėdos fiesta ir kviečia pasinerti į linksmybes. Šventės programą rasite čia.