2016 m. birželio 13-19 dienomis bus bandomi Klaipėdos miesto šilumos tinklai, esantys į pietus nuo Kauno gatvės.

Birželio 14–15 dienomis padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi šilumos tinklai, esantys į pietus nuo Kauno gatvės.
Vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) birželio 13 dieną privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pusės.
Pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės birželio 16 dieną šilumos įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius.
Po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui bus atnaujintas birželio 17–18 dienomis.
Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus pajungtas šilumos tiekimas, informuosime papildomai.
Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.
Papildoma informacija apie hidraulinių bandymų eigą bus skelbiama per radijo stotį “Laluna” (94,9 MHz).
Atsiprašome už galimus nepatogumus.
Informacija  teikiama tel. (8 46) 41 08 69

AB „Klaipėdos energija“ valdyba vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika, atliko šilumos kainų skaičiavimus 2016 m. gegužės mėnesiui. Šilumos kaina, lyginant su balandžio mėnesiu, uostamiestyje ir Gargžduose mažės 20,6 proc.

Klaipėdą šiluma aprūpinantys 7 nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), sumažėjus šilumos poreikiui, net 58 procentais sumažino į miesto centralizuotus tinklus parduodamos šilumos kainas.

Jei balandžio mėnesį NŠG siūlė miestui šilumą nuo 1,3 iki 3,42 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), tai gegužę jų siūlomos kainos svyruoja nuo 0,9 iki 2,47 ct/kWh.

Šiluma gyventojams  gegužę kainuos 4,20 ct/kWh, balandį kilovatvalandės kaina buvo 5,29 ct (be PVM).

Taip pat gegužės mėnesį pigs ir AB „Klaipėdos energija“ tiekiamas karšto vanduo. Jo kaina, lyginant su dabartine, mažėja 12,3 proc. – iki 4,34 euro už kubinį metrą (be PVM).

Klaipėdiečių sąskaitas už šildymą mažins ne tik atšilę orai, bet ir atpigusi šiluma. Balandį pastarosios kaina bus 4,5 proc. mažesnė nei kovą.
AB „Klaipėdos energija“ valdybos nustatyta šilumos kaina antrajam pavasario mėnesiui siekia 5,29 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc.
Šilumos kainos mažėjimui įtakos turėjo nepriklausomi šilumos gamintojai. Jie atpigino savo parduodamą energiją. Paprastai tokia tendencija vyrauja kiekvieną pavasarį.
Balandį galiosianti šilumos kaina nepasiekė praėjusių metų lygio. Ji išliko 2,8 proc. mažesnė nei praėjusių metų tą patį mėnesį.
Kadangi atpigo šiluma, klaipėdiečiai mažiau mokės ir už karštą vandenį. Kubinis metras pastarojo atsieis 4,95 euro be pridėtinės vertės mokesčio. Lyginant su kovu jis atpigo 2,9 proc.
Šis įkainis galioja tiems vartotojams, kurių karšto vandens tiekėjas yra įmonė „Klaipėdos energija“. Tokių uostamiestyje yra mažuma.
Dauguma klaipėdiečių karštą vandenį ruošiasi kombinuotai: šilumą jam paruošti perka iš įmonės „Klaipėdos energija“, o vandenį – bendrovės „Klaipėdos vanduo“.
Balandis – paskutinis šildymo sezono mėnuo. Oficiali pastarojo pabaiga skelbiama, kai tris paras vidutinė oro temperatūra išsilaiko 10 ir daugiau laipsnių šilumos.
Uostamiestyje šildymo sezonas paprastai baigiamas balandžio viduryje ar pabaigoje. Praėjusiais metais tai buvo padaryta balandžio 24-ąją.

Klaipėdoje šildymo sezonai baigti:
2004 m. – balandžio 19 d.
2005 m. – balandžio 18 d.
2006 m. – balandžio 25 d.
2007 m. – balandžio 16 d.
2008 m. – balandžio 24 d.
2009 m. – balandžio 14 d.
2010 m. – balandžio 26 d.
2011 m. – balandžio 21 d.
2012 m. – balandžio 20 d.
2013 m. – balandžio 22 d.
2014 m. – balandžio 18 d.
2015 m. – balandžio 24 d.

paruošta pagal www.kl.lt

Uostamiestyje patvirtinta nauja šilumos kaina, kuri įsigaliojo nuo kovo 1-osios. Ji bus didesnė, lyginant su vasariu, tačiau praėjusių metų lygio nepasieks. Šiluma šį kovą kainuos 12,2 proc. mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Tada ji siekė 6,31 cento be pridėtinės vertės mokesčio.
Nuo kovo įsigaliojusi šilumos kaina siekia 5,54 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams lengvatinis – 9 proc.
Lyginant su vasariu, šilumos kaina padidėjo 4,9 proc. Paskutinį žiemos mėnesį ji buvo 5,28 cento už kilovatvalandę.
Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, šilumos kaina išaugo dėl pabrangusių gamtinių dujų ir superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Pirmųjų kaina išaugo 11,7 proc., antrosios – 3,7 proc.
Kadangi pabrango šiluma, klaipėdiečiai brangiau mokės ir už karštą vandenį. Nuo kovo kubinis metras karšto vandens atsieis 5,10 euro be pridėtinės vertės mokesčio.
Šis įkainis galioja tiems vartotojams, kurių karšto vandens tiekėjas yra įmonė „Klaipėdos energija“. Tokių uostamiestyje yra mažuma.
Dauguma klaipėdiečių karštą vandenį ruošiasi kombinuotai: šilumą jam paruošti perka iš įmonės „Klaipėdos energija“, o vandenį – bendrovės „Klaipėdos vanduo“.

www.kl.lt

Lyginant 2015 ir 2016 metų sausio mėnesio šilumos kainas Klaipėdoje šiluma atpigo 18,6 proc. Nuo sausio uostamiesčio gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės šiek tiek brangiau, nei 2015-ųjų gruodį. Didžiausią įtaką tam turėjo išaugusi kuro kaina. Tačiau specialistai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs.
Tendencijos – panašios
Nuo sausio 1-osios kilovatvalandė šilumos klaipėdiečiams atsieis 5,17 euro cento be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc.
Šilumos kaina nuo sausio išaugs 3,6 proc. Gruodį ji buvo 4,99 euro centro už kilovatvalandę.
Šiluma brango dėl kelių priežasčių. 9 proc. jos kainą padidino nepriklausomi šilumos tiekėjai. Brango ir kuras – 5 proc. biokuras ir 0,9 proc. gamtinės dujos.
Šilumos kaina uostamiestyje augs trečią mėnesį iš eilės. Gruodį ji buvo 12,1 proc. didesnė nei lapkritį. Pastarąjį mėnesį – 21,25 proc. didesnė nei spalį.
Šią tendenciją lėmė tos pačios priežastys – pabrangęs kuras ir iš nepriklausomų šilumos tiekėjų perkama šiluma.

Klaipėdoje pigo dvigubai
Įmonės „Klaipėdos energija” finansų direktorius Kęstutis Jonkus aiškino, kad panaši situacija išlieka jau ne vienus metus.
Šildymo sezonu kuras brangsta, o nepriklausomi šilumos gamintojai taip pat didina šilumos kainą.
Tačiau energetikų prognozės nesikeičia – šis šildymo sezonas Klaipėdoje bus pigesnis už praėjusį apie 17 proc.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje sumažėjo 9,31 proc., o Klaipėdoje ji atpigo dvigubai daugiau nei šalies vidurkis – 18,6 proc.
Šiemet šilumos kaina uostamiestyje net šešis mėnesius – gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį – buvo mažiausia visoje Lietuvoje. To nėra buvę Klaipėdos istorijoje.

Problema – nesandarūs namai
Klaipėdiečiai jau sulaukia ir sąskaitų už šildymą lapkritį. Jos yra įvairios. Pigiausiai už šilumą lapkritį tradiciškai mokėjo naujos statybos ar renovuotų namų gyventojai.
Mažiausiai vieno kvadratinio metro būsto ploto apšildymas atsiėjo 0,12 euro, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Tokio namo gyventojai už standartinio – 60 kv. metrų būsto ploto apšildymą sumokės 7,12 euro.
Brangiausiai už šildymą mokės nerenovuotų, nesandarių namų gyventojai. Vieno kvadratinio metro būsto ploto apšildymas atsieis 1,32 euro. 60 kv. metrų ploto būsto apšildymas jiems kainuos 79,35 euro.
Specialistai prabrėžė, kad kiekvienas namas moka už savo suvartotą šilumą. Sąskaitos dydis priklauso nuo pastato sandarumo.
Senų, nesandarių namų gyventojams už šildymą tenka mokėti daugiau nei 10 kartų didesnes sumas nei naujų ar renovuotų namų gyventojams.

Paruošta pagal www.kl.lt ir AB „Klaipėdos energija” Klientų aptarnavimo centro informaciją.

Energetikos ministerija www.enmin.lt

Daugeliui gyventojų atrodo, kad jų gaunamose sąskaitose už šilumą nurodytos sumos nepagrįstai didelės, o teikiamų paslaugų kokybė toli gražu nėra tokia, kokios tikimasi. Galima rasti įvairių tokios situacijos priežasčių. Ne kiekvienas žino, kad už daugelį jų atsakingas gyventojų pasirinktas šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas.

Kalti gali būti vėjo perpučiami gyvenamieji namai, už kurių techninę būklę atsakingi gyventojai arba jų pasirinktas administratorius. Dėl išaugusių sąskaitų gali būti kalti ir kaimynai, deklaruojantys neteisingus (mažesnius) karšto vandens skaitiklių rodmenis, savavališkai rekonstruojantys inžinerines sistemas, įrengiant papildomus radiatorius, nestandartinius „gyvatukus” ar vonios grindų šildymą, ir taip išbalansuojantys šildymo ir karšto vandens tiekimą. Dar viena priežastis – prasta vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų būklė. Už jų techninė priežiūrą, kaip ir už nesąžiningų gyventojų kontrolė, yra atsakingas gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas.

Visi suprantame, kad įvairūs prietaisai ar įrenginiai tinkamai neprižiūrimi ilgai nefunkcionuoja. Juos reikia eksploatuoti pagal instrukcijų reikalavimus. Toks principas taikytinas ir gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoms ir šilumos mazgui (paprastai esančiam rūsyje). Tai, kaip prižiūrimi šie įrenginiai, atsispindi ir gyventojų gaunamose sąskaitose. Taigi, ką privalo nuveikti prižiūrėtojas, kad šios sąskaitos būtų kuo mažesnės?

Prižiūrėtojo teises, pareigas ir atsakomybė reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), nustatančios, kokius darbus jis turi atlikti ruošdamasis šildymo sezonui.

Itin dažnai gyventojams rūsiuose į akis krenta varvantys šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynai. Todėl patys pirmieji prižiūrėtojo uždaviniai yra prakiurusių vamzdynų atkarpų keitimas, nesandarių jungčių šalinimas, įvairių sklendžių keitimas ir vamzdynų izoliacijos tvarkymas. Izoliacijos tvarkymas – vienas svarbiausių darbų. Neizoliuoti karšti vamzdžiai į patalpas išskiria daug šilumos, kuri šildo tik negyvenamą rūsį, bet didina bendrą pastato sueikvojamos šilumos kiekį. Šis faktas ypač svarbus ir vasarą, nes tuomet būtina taikyti dalines priemones, kurios sumažintų galimą „gyvatuko” mokesčio padidėjimą šiuo metų laiku. Tam visų pirma reikia tinkamai izoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdynus, nustatyti juose cirkuliuojančio vandens optimalų kiekį, naktį sumažinti karšto vandens (tuo pačiu ir „gyvatuko”) temperatūrą ir panašiai. Atlikus visus šiuos darbus, galima sutaupyti iki 5 proc. šilumos.

Prižiūrėtojui subalansavus gyvenamojo namo šildymo sistemą, šilumos pasiskirstymas pastate tampa tolygus. Nebeturėtų pasitaikyti atvejų, kad viename daugiabučio aukšte šiluma tiesiog dusina, kitame – beveik žvarbu. Tam reikia nustatyti tinkamą automatizuoto šilumos punkto cirkuliacinio siurblio greitį ir šildymo sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio karšto vandens kiekį. Taip prižiūrėtojas įgyvendintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimą (138.14 p.) užtikrinti tolygų visų pastato butų šildymą palaikant juose nustatytą 18 laipsnių vidaus temperatūrą.

Dažnai gyventojai net ir žinodami, kad kaimynai savivaliauja keisdami buto šilumos įrenginius, nesiima jokių veiksmų. Visų pirma todėl, kad nežino, kokias institucijas turėtų informuoti apie pažeidimus. Dalies gyventojų įrengiami papildomi radiatoriai, nestandartiniai „gyvatukai” ar grindinis vonios šildymas trukdo palaikyti komfortišką temperatūrą kaimynų butuose. Taip atsitinka todėl, kad į pastarųjų radiatorius nebepatenka projekte numatytas šilumos kiekis. Tai lemia žemesnė patalpų oro ar tiekiamo karšto vandens temperatūrą. Taisyklėse toks atvejis taip pat yra numatytas. Visų pirma įtaręs, kad šildymo sistema buvo išbalansuota, veiksmų turėtų imtis prižiūrėtojas. Kontroliuodamas gyventojus, savavališkomis įrenginių rekonstrukcijomis išbalansuojančius šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, prižiūrėtojas turi teisę apžiūrėti privatiems savininkams priklausiančių butų įrenginių būklę. Apie būsimą apžiūrą gyventojai turi būti įspėti raštu, ne vėliau kaip prieš 24 valandas (Taisyklių 136.4 punktas).

Pasitaiko ir tokių sukčiavimo atvejų, kai dalis gyventojų savo karšto vandens skaitiklius sureguliuoja taip, kad jų rodmenys būtų mažesni, nei turėtų būti. Tokiu atveju, už tą dalį karšto vandens, kuris faktiškai buvo suvartotas, tačiau nebuvo deklaruotas, moka kaimynai. Būtina žinoti, kad ir skaitiklių būklę bei rodmenis prižiūrėtojas turi teisė patikrinti. Taip jis gali užkirsti kelią nesąžiningai veiklai ir apsaugoti kitų butų savininkus nuo nuostolių (Taisyklių 136.5 punktas).

Gyventojai, kas mėnesį su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) atsiskaitydami už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą, gali ir privalo reikalauti, kad visi darbai būtų atlikti kokybiškai. Kaip jau minėta, vien tinkamos pastato vamzdynų techninės būklės palaikymas sutaupo iki 5 proc. suvartojamos šilumos kiekio. Jei gyventojai nusprendžia, kad darbai atliekami nekokybiškai, prižiūrėtojas turėtų būti keičiamas. Tam reikia daugiau kaip pusės namo gyventojų raštiško pageidavimo.

Už namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų – butų savininkų nuosavybės – priežiūrą atsakingą prižiūrėtoją gyventojai turėtų rinktis vadovaudamiesi priežiūros darbų kainos ir kokybės kriterijais. Jo veiklą kontroliuoja savivaldybės paskirtas pastato administratorius ar bendrijos pirmininkas. Šilumos punkto priežiūros paslaugas gali teikti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek pati namo bendrija. Tačiau visais atvejais pasirinktas prižiūrėtojas privalės gauti Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtintą atestatą. Jei namo bendrija norės punkto prižiūrėtoju pasirinkti vieną iš namo gyventojų, pastarasis turės kreiptis į minėtą inspekciją dėl atestacijos.

2011 11 09, Energetikos ministerija

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis iškėlė sau ambicingą tikslą – iki 2020 metų sumažinti energijos vartojimą 20 procentų. Sunaudojamą elektros kiekį galime sumažinti racionaliai ją vartodami. Šilumos vartojimas, deja, didžiąja dalimi priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame, būklės. Todėl kompleksinis daugiabučių namų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, ne tik pagerinsiantis mūsų gyvenimo sąlygas, bet ir padėsiantis efektyviai vartoti šilumą bei gauti kur kas mažesnes šildymo sąskaitas. Tačiau ar šis sprendimas vienintelis? Ar tikrai Lietuvos gyventojai yra bejėgiai nors šiek tiek sutaupyti dar prieš tai, kol juos pasieks namų atnaujinimo procesas?

Pasirodo, yra ir kitų galimybių, kurias tiesiog privaloma išnaudoti. Kai kurių Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai džiaugiasi galimybe individualiai reguliuoti radiatorių karščio intensyvumą ir taip taupant šilumą net itin šaltą sausio mėnesį gauti vos poros šimtų litų dydžio sąskaitas. Kitų namų gyventojai už butų šildymą gauna sąskaitas su įspūdingomis sumomis ir pavydžiai žiūri į pirmuosius.

Kodėl vieni gali individualiai reguliuoti ir taupyti, o kiti – ne? Ką galima įrengti vienvamzdėje ar dvivamzdėje buto šildymo sistemoje, kad situacija pasikeistų? Vienas būdų, kuris leistų nebrangiai sukurti galimybė individualiai reguliuoti šilumos sąnaudas daugiabučių namų patalpose, yra šilumos paskirstymo daliklių ir termoreguliatorių visuose radiatoriuose bei vandens slėgio balansavimo ventilių stovuose įrengimas. Visų pirma prie radiatorių turi būti įrengiami termoreguliatoriai, kuriais butų savininkai galėtų individualiai reguliuoti į radiatorių patenkančio karšto vandens kiekį.

Tokiu būdu gyventojai, pagal savo finansines galimybes ir pageidaujamas komforto sąlygas, patalpose nustatytų ir palaikytų pastovią temperatūrą. Antra, siekiant išvengti nesutarimų tarp gyventojų, reikalinga kita minėtos sistemos dalis – šilumos dalikliai. Šie dalikliai montuojami ant visų namo butų radiatorių ir taip užtikrinamas tikslus ir teisingas butuose suvartotos šilumos energijos paskirstymas. Šiuo atveju šilumos kiekis buto šildymui apskaičiuojamas proporcingai vartotojui tenkančių daliklių rodmenų daliai pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintą šeštą paskirstymo metodą.

Pritvirtintas daliklis, šylant radiatoriui, nustato išskiriamos šilumos kiekį pagal prietaiso paviršiaus temperatūrą. Prietaisas kaupiamus duomenis periodiškai perduoda į namo laiptinėje įrengtą tarpinė stotelė, po to į moderniame automatizuotame šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką ir šilumos tiekėjo duomenų centrą. Jame gauta informacija apdorojama ir daugiabučiame name suvartotas bendras šilumos energijos kiekis paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į daliklių duomenis.

Mėnesio pradžioje gyventojams pateikiamos individualios sąskaitos, kurių dydis priklauso nuo pageidauto komforto ar taupymo intensyvumo. Sukaupta patirtis rodo, kad daugiausiai šilumos sutaupoma, kai šildymo sistema veikia „kintamu režimu”, kurio metu pagal gyventojų pageidavimus nustatomi įvairūs šilumos vartojimo režimai.

Tokia individuali šilumos reguliavimo sistema su sąnaudų šildymui paskirstymo dalikliais mažina buto savininko šildymo kaštus įvairiais būdais: nustatant atskirų kambarių temperatūrą pagal savo finansines galimybes ir poreikius. Termoreguliatoriumi sumažinus tiekiamo į radiatorių vandens temperatūrą, jis išspinduliuos mažiau šilumos, o sumažėjusį kiekį užfiksuos daliklis; nustatant virtuvėje minimalų šildymo režimą. Naktį virtuvė būna tuščia, o dieną patalpa sušyla nuo kaistančių virtuvinių prietaisų; nustatant bute minimalų šildymo režimą, pvz., išvykus ilgesniam laikui; stipriau šildant vieną ar du buto kambarius. Kituose galima nustatyti minimalų šildymo režimą – tai aktualu gyventojams, turintiems didelius butus; nustatant minimalų buto šildymo režimą esant teigiamai lauko oro temperatūrai ar išeinant į darbą. Atkreipiame dėmesį, kad tik kartu sumontuoti termoreguliatoriai ir dalikliai buto savininkui, individualiai ir kruopščiai reguliuojant šilumos suvartojimą, sutaupo 20 ir daugiau procentų šilumos.

Priminimą – tik taupus gyventojas moka mažiau – iliustruoja lentelėje pateikiami Biržuose ir Vilniuje esančių gyvenamųjų daugiabučių namų, prieš ir po daliklinės sistemos sumontavimą, suvartotos šilumos kiekių skirtumas.