Vertinkime ir didžiuokimės savo šalimi. Su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

Dalis „Klaipėdos energijos“ kolektyvo dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Klaipėdos elektrinės katilinę. Ekskursiją vedęs bendrovės komunikacijos specialistas Arūnas Liubinavičius pasakojo dėmesį prikaustančias istorijas apie katilinėje esančias erdves ir įrenginius.

Aplankėme bemaž prieš šimtmetį pastatytą generatorių salę, senąją elektros energijos skirstymo salę ir kitas erdves. Ekskursija sužavėjo ne tik naujus bendrovės darbuotojus, bet ir tuos, kurie katilinėje lankėsi ne pirmą kartą. Darbuotojai dalijasi įspūdžiais po ekskursijos:

„Lektorius visapusiškai, išsamiai ir įtraukiančiai apžvelgė katilinės istoriją nuo pat ištakų. Dalis informacijos jau buvo pamiršta, tad ši ekskursija atgaivino prisiminimus. Įdomu buvo ir vėl pamatyti bei išgirsti naujai tai, kas sena. Labai rekomenduoju visiems apsilankyti senojoje katilinėje“.

„Iš tiesų įdomu ir naudinga susipažinti su dalimi bendrovės, kurioje dirbu. Šioje katilinėje apsilankyti teko pirmą kartą ir man tai paliko labai gerą įspūdį. Labai patiko pasivaikščioti po skirtingas sales ir pamatyti skirtingus įrenginius“.

„Ekskursija tikrai labai patiko. Tiesą sakant nesitikėjau, kad taip sudomins. Pasakojimas buvo nuoseklus, pagrįstas istoriniais įvykiais. Sužinojau naujų dalykų apie mūsų bendrovę.“ 

Praėjusią savaitę „Klaipėdos energijos“ centrinė katilinė sulaukė lankytojų. Plačiau sužinoti apie bendrovę, tiekiančią gyventojams ir įmonėms šilumos energiją patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, panoro Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos moksleiviai.

AB „Klaipėdos energijos“ viešosios komunikacijos atstovas Arūnas Liubinavičius ekskursijos metu moksleiviams smagiai bei įtraukiančiai pasakojo, kokias kuro rūšis bendrovė naudoja gaminti šilumai. Vaikai smalsiai domėjosi, kaip šiluma atkeliauja į mūsų namus, kokiomis žaliavomis ar būdais bei kiek mėnesių per metus šildome pastatus.

Ekskursijos dalyviai aplankė lauko erdvę ir katilų salę, kuriose įprastai kiti žmonės, ne bendrovės darbuotojai, patekti negali. Moksleiviams teko neeilinė galimybė pamatyti sandėlį, į kurį tiekiamas biokuras, katilų salėje apžiūrėti vandens šildymo ir garo katilus.

Tradiciškai tokios ekskursijos siūlomos vyresniųjų klasių moksleiviams, tačiau pagal susitarimą priimami ir žemesniųjų klasių moksleiviai, studentai, įvairių profesijų atstovų grupės ar smalsūs miestiečiai. Ekskursijų metu klaipėdiečiai supažindinami su elektros ir šilumos gamybos technologijomis bei procesais, ilgamete AB „Klaipėdos energijos” istorija.

Artėjat pavasariui šilumos kainos AB „Klaipėdos energija“ klientams ėmė tirpti. Už paskutinio žiemos mėnesio šildymo paslaugas bendrovės klientai gali tikėtis mažesnių sąskaitų, nes vasariui nustatytos mažesnės šilumos kainos nei praėjusį mėnesį.

Vasarį AB „Klaipėdos energija“ paslaugomis besinaudojantys klientai už šilumą mokės 7,41 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM. Tai yra 15,4 proc. mažiau nei prieš metus ir apie 1 proc. mažiau nei šių metų sausį.

Šildymo kainą mažina pingančios gamtinės dujos

Pastebima, kad šilumos kainos pikas pasiekiamas sausio, vasario mėnesiais, o artėjant pavasariui ir mažėjant šilumos poreikiui kainos krenta. „Tai susiję su kuro rinkos tendencijomis: traukiantis žiemai mažėja kuro paklausa, jis pinga, pigiau šilumą parduoda ir nepriklausomi gamintojai“, – teigia Rolandas Baltuonis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pagrindine priežastimi lėmusia vasario kainų korekciją – gamtinių dujų atpigimas. Paskutinį žiemos mėnesį gamtinės dujos Klaipėdos ir Gargždų centralizuotam šildymui bus perkamos apie 18 proc. mažesne kaina nei sausį. Nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos vidutinė kaina ir perkamo biokuro kainos vasarį nežymiai didėjo.

Sąskaitų dydį lemia ir lauko temperatūros pokyčiai

Pagal preliminarius skaičiavimus, vasarį apie 84 proc. AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos bus pagaminta iš biokuro bei nupirkta iš uostamiestyje veikiančių nepriklausomų gamintojų. Likusią kuro dalį – apie 16 proc. – sudarys gamtinės dujos.

„Kai lauke temperatūra nukrenta žemiau nulio, nepriklausomų gamintojų ir mūsų bendrovės turimų biokuro katilų pajėgumo nebeužtenka pagaminti reikiamą šilumos kiekį, tenka naudoti brangesnį kurą – gamtines dujas. Bet jei orai vasarį bus teigiami ar panašūs kaip prieš metus, tikėtina, kad mūsų klientai sulauks mažesnių sąskaitų nei pernai“, – sakė R. Baltuonis.

AB „Klaipėdos energija“ centralizuoto šildymo paslaugas teikia Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, įstaigoms, verslo subjektams.

Daugiau informacijos apie bendrovės kainas skelbiama čia.

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos universitetas surengė konferenciją bei diskusiją, kurių metu apžvelgta buvusios jėgainės „Geoterma“ techniniai veikimo principai ir techninių problemų sprendimo būdai. Gerąja patirtimi bei įžvalgomis dalijosi geotermijos ekspertai iš Islandijos, Šveicarijos, Belgijos ir Lenkijos.

Atsižvelgdama į išvadas ir rekomendacijas, „Klaipėdos energija“ tęs darbus suburtoje darbo grupėje, sieks tikslo sukurti tinkamą, šiuolaikinėmis technologijomis paremtą, verslo modelį bei sumažinti šilumos kainą vartotojui.

Plačiau apie konferenciją čia. 

Už gruodžio mėnesio centralizuoto šildymo paslaugas klaipėdiečiai ir Gargždų gyventojai iš AB „Klaipėdos energija“ gaus beveik trečdaliu mažesnes sąskaitas nei prieš metus. Continue reading →

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad dėl klimato kaitos nulemto šiltėjimo 2023 metais pagerinti 17 parų maksimalios oro temperatūros ir 4 parų minimalios temperatūros rekordai. Todėl praėjusius metus galima apibūdinti kaip ekstremalius.

Nors pernai metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametėms reikšmėms, tačiau pasižymėjo dideliu netolygumu: pirmoje metų pusėje buvo dažnesnės deficito, o antroje – kritulių pertekliaus sąlygos. Todėl tais pačiais metais buvo fiksuojami ir visi sausrų tipai (miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė) ir potvyniai, daugiausiai Vakarinėje Lietuvos dalyje pridarę žalos.

2023 metais buvo fiksuota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu fiksuotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

Praėję metai buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 metų. Per paskutiniuosius 5 metus trys iš jų buvo rekordiškai karšti (2020 m. 9,2 °C, 2019 m. 8,8 °C ir 2023 m 8,7 °C).

Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2023 metų orų ir reiškinių informacija čia.

Šaltinis: LR Aplinkos ministerija, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija

Lietuvos delegacija, vadovaujama aplinkos ministro Simono Gentvilo, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje COP28 aktyviai dalyvauja derybose dėl ambicingų sprendimų patvirtinimo ir papildomuose Globalios klimato kaitos veiksmų darbotvarkės renginiuose, kuriuose palaiko ir jungiasi prie kitų šalių iniciatyvų, dalindamasi patirtimi ir gerosiomis praktikomis. Continue reading →

Finansų ministerija, Aplinkos ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė sutartį dėl Daugiabučių namų modernizavimo fondo papildymo. Daugiabučių namų atnaujinimui skirta 192 mln. eurų 2021 – 2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpio investicinių fondų lėšų. Continue reading →

Klaipėdiečiams centralizuotą šilumą tiekianti AB „Klaipėdos energija“ suskaičiavo lapkričio šilumos kainą. Ji kone ketvirtadaliu (23,3 proc.) pigesnė nei prieš metus ir bendrovės klientams kainuos 6,59 cento už kilovatvalandę (be PVM). Continue reading →