Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 17 proc. mažesnės nei 2022-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastate sąskaitos dydį lemia ir šilumos suvartojimas.
AB „Klaipėdos energija“ siekdama mažinti šilumos energijos kainas, planuoja investicijas senų šilumos trasų atnaujinimui ir naujų tiesimui, todėl raginame Klaipėdos ir Gargždų miestų daugiabučių ir individualių namų gyventojus teikti paraiškas prisijungti prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.
Klaipėdos energija klientams jau paruošė sąskaitas už gruodžio mėnesio šilumos energiją, o besinaudojantys e-paslaugų puslapiu, pranešimą apie suformuotą sąskaitą gavo į savo el. paštą. Sąskaitų dydžiams didžiausią įtaką turėjo klimatinės sąlygos ir vartojimo ypatumai.
Žengtas dar vienas žingsnis atveriant teritoriją prie Danės upės, kur įsikūręs AB „Klaipėdos energija“ gamybos padalinys. Kaip ir numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės 2022-2024 m. strateginiame veiklos plane, bendrovės teritorija išskaidyta, įregistruoti keturi atskiri žemės sklypai, jiems suteikti adresai Danės g. 8, Danės g. 8A, Danės g. 8B, Danės g. 8C. Continue reading
Per metus kelis kartus išaugusios dujų, biokuro ir elektros energijos kainos smogė ne tik gyventojams, bet ir daugumai verslo įmonių. Klaipėdą ir Gargždus centralizuotai šiluma aprūpinanti AB „Klaipėdos energija“ energetinę krizę sutiko tinkamai pasiruošusi – tai rodo preliminarūs šių metų finansiniai rezultatai bei klientams tiekiamos šilumos kaina.
Nors viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie brangų centralizuotą šildymą, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų Lietuvos miestuose rikiuojasi į eilę. Ypač situacija karšta Lietuvos pajūryje – Klaipėdoje naujų klientų, panorusių naudotis AB „Klaipėdos energija“ šildymo paslaugomis, skaičiuojama virš pusšimčio.
Continue readingNuo gruodžio 1 d. AB „Klaipėdos energija“ vėl priima ir aptarnauja interesantus Klientų aptarnavimo centre.
Energetikų bendrovės specialistai klaipėdiečių laukia Danės g. 8, baltame vienaukščiame pastate, I – IV nuo 7 iki 16 val., o V nuo 7 iki 15 val., pietų pertrauka nuo 11 iki 11.48 val.
Skaičiuojama, kad dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių kainų apie 20 – 30 proc. daugiau šalies gyventojų įgis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant palengvinti ir supaprastinti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems gyventojams bus skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.
Tai reiškia, jog pakaktų vieno prašymo, kad sunkiau besiverčiantys ar net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai visą šaltąjį laikotarpį galėtų gauti kompensacijas. Tai galioja prašymams, pateiktiems po šių metų rugsėjo 1 d.
Šie įstatymų pakeitimai galios du šildymo sezonus, t. y. 2022–2023 m. ir 2023–2024 m.
SVARBU. Priklausančias kompensacijas bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, jeigu kreipsis 2023 m. balandžio mėnesį, kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesius.
4 ŽINGSNIAI KAIP PASISKAIČIUOTI, ar Jums priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija
Pasinaudokite www.spis.lt Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Pirmas žingsnis. Pateikite informaciją apie būstą: jo plotą ir gyvenančių žmonių skaičių. Turi būti nurodytas būste deklaruotų gyventojų skaičius, o jei būstas nuomojamas ir nuomos sutartis įregistruota Registrų centre – būstą nuomojančių asmenų skaičius.
Antras žingsnis. Pateikite informaciją apie pajamas. Įveskite visas paskutinių 3 mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas: darbo užmokestį „į rankas“, pajamas, susijusias su individualia veikla, socialines išmokas, pensijas ar kt.
SVARBU. Iš jų atskirai nurodykite pajamas, kurios gautos kaip darbo užmokestis, pajamos, susijusios su individualia veikla, ar gauta nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Laukelyje ,,kurios mažinamos“ parinkite šių pajamų mažinimo procentą, pavyzdžiui, 30 proc. 3 ar daugiau vaikų auginantiems asmenims. Sumažinus pajamas, dirbantiems priklausys didesnio dydžio būsto kompensacija.
Į pajamas neįskaitoma: išmoka vaikui (vaiko pinigai), socialinio draudimo našlių pensija, vienišo asmens išmoka, transporto išlaidų ir (ar) tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienkartinės išmokos, pašalpos ir kt.
Trečias žingsnis. Nurodykite išlaidų už būsto šildymą sumą. Jeigu sąskaitų dar negavote, galima pateikti preliminarias.
Ketvirtas žingsnis. Sužinosite, kokio dydžio kompensacija jums priklauso, o kiek turite mokėti patys. Gali būti, kad būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., t. y. nieko nereikės mokėti.
Jei pasinaudojus būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle matyti, kad kompensacija galimai priklauso, prašymą dėl kompensacijų skyrimo galima pateikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Kreipiantis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį būtina išankstinė registracija. Užsiregistruoti galima elektroniniu būdu Klaipėdos miesto savivaldybė svetainėje adresu http://registracija.klaipeda.lt
Informacijos kontaktai:
Prieš pildant prašymą el. būdu, galima peržiūrėti mokomuosius video filmus (video instrukcijas) su įgarsinimu ir titrais, kaip prisijungti prie SPIS ir užpildyti bei pateikti prašymą.
SVARBU. Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybė https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/busto-sildymo-islaidu-kompensacija-kaip-ja-gauti-neisejus-is-namu
Liko kiek daugiau nei mėnuo iki šildymo sezono pradžios. Mieste keliose vietose dar vyksta trasų rekonstrukcijos, katilinėse atliekami profilaktiniai darbai. Bet, pasak uostamiesčio energetikų, iš esmės šildymo sezoną būtų galima pradėti nors ir rytoj – visos sistemos jau ir dabar veikia tiekdamos klientams šilumą karšto vandens ruošimui. Skirtumas tik tas, kad šildymo sezono metu dirba daugiau įrenginių, sunaudojama daugiau kuro.
Prioritetas – biokurui
Būtent kuras energetikams kelia daugiausia rūpesčių. Jo yra, tačiau jis daug brangesnis nei pernai. Bendrovė turi sudariusi biokuro tiekimo sutartis pusei šildymo sezono ir stebi kainų situaciją. Šiuo metu biokuras Vakarų Lietuvoje kainuoja brangiausiai šalyje. Atsivežti jį iš vidurio Lietuvos ar kaimyninių valstybių, kur jis pigesnis, kol kas ekonomiškai nenaudinga. Tačiau Vyriausybė jau įpareigojo valstybines miškų urėdijas 20 proc. medienos paversti biokuru ir jį parduoti vietiniams šilumos gamintojams, tad tikėtina, kad ir Vakarų Lietuvoje netrukus atsiras pigesnio biokuro.
Jei bus šalta žiema, „Klaipėdos energijai“ gali prireikti gamtinių dujų. Jų tiekimą bendrovė yra užsitikrinusi sutartimis. Šilutės pl. katilinėje vykdoma dujas galinčio deginti katilo rekonstrukcija – instaliuojami naujausios kartos prancūzų gamintojo Five Pillard dujiniai degikliai, galintys deginti ir ateities kurą – vandenilio ir gamtinių dujų mišinį.
„Jei norime mažiau mokėti už šildymo paslaugas, energijos taupymas turi rūpėti visiems. Dar vasaros pradžioje kreipėmės į daugiabučių namų administratorius ir nekart raginome pasinaudoti valstybės parama, mūsų paslaugomis, kad būtų renovuoti seni elevatoriniai šilumos mazgai, subalansuotos šildymo sistemos, kur tai dar nepadaryta. Šie patobulinimai leidžia sutaupyti iki 15 proc. išlaidų šilumai, ir dar nevėlu priimti sprendimus, leisiančius sumažinti mūsų klientų sąskaitas“, – priminė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Technologinės naujovės
Neįtikėtinai pabrangusi elektra energetikams padiktavo naujų investicinių sprendimų, kurie leis sumažinti suvartojimą ir tuo pačiu elektros energijos sąskaitas.
Šiluminėse trasose sumontuoti efektyvesni siurblių dažnio keitikliai. Nepabloginant įrenginių techninių savybių šis patobulinimas leis bendrovei sutaupyti iki 30 proc. elektros energijos.
„Vasarą bendrovės reikmėms visą būtiną elektros energiją pasigaminame trimis saulės elektrinėmis, kurias esame įsirengę ant administracinių pastatų stogų ir Lypkių katilinės teritorijoje. Jau pradėjome paruošiamuosius darbus dar 0,5 MW galios saulės jėgainių statybai“, – pasakojo Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.
Bendrovės Lypkių padalinyje planuojama diegti Organinio Renkino ciklo (ORC) pagrindu veikiantį įrenginį, naudojantį biokuro garo katile pagamintą garą. 0,5 MW elektrinės galios generatoriumi ORC pagaminta elektra bus sunaudojama savoms reikmėms, padidinant šilumos gamybos efektyvumą ir mažinant gaminamos šilumos energijos savikainą.
Kiek anksčiau atlikti šilumos energijos gamybos ir tiekimo projektai taip pat padės bendrovei taupyti energijos išteklius.
„Mūsų naudojami biokuro katilai turi ekonomaizerius, padedančius atgauti šilumą ir sutaupyti kuro ir energijos išteklius. Pernai paleistas absorbcinis šilumos siurblys – dar viena naujovė, padedanti pagrindiniame bendrovės padalinyje gaminti daugiau šilumos sunaudojant mažiau kuro“, – aiškino M. Prelgauskis.
Efektyvus būdas mažinti išlaidas – šilumos tinklų optimizacija. Į naujai statomus gyvenamuosius namus Bachmano kvartale nutiesta šilumos trasa leido atsisakyti Paupių katilinės, kuri buvo kūrenama gamtinėmis dujomis. Taip sumažintos personalo išlaikymo, pastatų elektros ir šilumos energijos sąnaudos.
„Permąstome visas taupymo priemones, kur tik įmanoma. Ir iš smulkmenų ilgainiui gaunasi apčiuopiami rezultatai. Pavyzdžiui, šiemet bendrovė rekonstravo apie 5 kilometrus šilumos vamzdynų. Metai iš metų investuodami į trasas pasiekėme, kad uostamiestyje šilumos perdavimo nuostoliai vieni mažiausių šalyje, siekiantys apie 11 proc. O tai kasmet virsta sutaupytais šimtais tūkstančių eurų kurui, mažesne oro tarša ir mažesne šilumos kaina mūsų klientams“, – argumentavo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Taupyti padės ir darbuotojai
Pasitinkant, kaip prognozuojama, brangiausią šildymo sezoną, AB „Klaipėdos energija“ administracijos ir gamybos padaliniuose atliko energetinį auditą ir ėmėsi priemonių, leisiančių dar labiau taupyti energiją.
Senos kartos lempos, elektros prietaisai pakeisti naujais. Dabar bendrovėje naudojami elektros prietaisai atitinka A++ energijos taupumo kategoriją. Bendrovės padalinių lauko ir vidaus apšvietimui jau atnaujinta virš 70 proc. šviestuvų, o artimiausiu metu taupiomis LED lempomis bus pakeistos visos bendrovės apšvietimo sistemos.
Koronaviruso pandemija daugelį bendrovių išmokė dirbti nuotoliniu būdu. AB „Klaipėdos energija“ darbuotojai, kuriems leidžia sąlygos ir jie to pageidauja, ir toliau galės dirbti nuotoliniu būdu. Taip bendrovėje mažiau naudojama elektros ir šilumos energijos, o darbuotojams tai naudinga taupant transporto išlaidas bei išvengiant galimos COVID-19 užsikrėtimų rizikos.
„Administracinėse patalpose ant radiatorių esame įrengę reguliuojamus termostatus. Todėl nenaudojamose patalpose galime maksimaliai sumažinti šilumos vartojimą, jei darbuotojai pasirinks dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė M. Prelgauskis.
Ekspertų prognozės nedžiugina: artėjantis šildymo sezonas Lietuvoje bus brangesnis už praėjusį. Brangus visiems: ir tiems, kurie šildosi malkomis, dujomis, elektra ar naudojasi centralizuota šildymo paslauga.
„Šilumos netrūks, tam esame pasiruošę. Kiek priklauso nuo mūsų, energetikų, stengsimės taupyti visur, kur įmanoma, o tuo pačiu prašome ir savo klientų – pasirūpinkite patalpų sandarumu, šildymo sistemomis ir jų tinkama rekonstrukcija bei priežiūra“, – ragino žiemai ruoštis Antanas Katinas.
Paskutinį mėnesį iki naujo šildymo sezono klaipėdiečiai ypatingai nerimauti neturėtų – šilumos kaina rugsėjį AB „Klaipėdos energija“ klientams išlieka antra pagal pigumą tarp šalies didmiesčių. Panaši tendencija vyravo ir praėjusį šildymo sezoną.
Šiuo metu džiaugiamės vasaros teikiamais malonumais ir, rodos, apie šildymo sąskaitas galvoti dar anksti. Tačiau netrukus prasidės ruduo, o su juo ir naujas šildymo sezonas, kuris daug kam atneš papildomų finansinių rūpesčių. Šilumos tiekėjai daug metų stebi vis tą pačią tendenciją: šildymo sezono metu klientų skolos auga, vasarą – tirpsta. Žinoma, geriausia, jei skolų pavyksta išvengti. Mat laiku neapmokėjus sąskaitų skaičiuojami delspinigiai, atsiranda teisminės, antstolių išieškojimo išlaidos, o jei bus įsiskolinta daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, gali būti laikinai sustabdytas karšto vandens tiekimas.
AB „Klaipėdos energija“ skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė teigia: „Priežasčių dėl laiku neapmokėtų sąskaitų būna įvairių – finansiniai šilumos vartotojų sunkumai, lengvabūdiškas požiūris į sąskaitų apmokėjimą, tyčiniai vėlavimai. Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, žmogiškųjų klaidų, todėl kaskart stengiamasi įsiklausyti į klientų poreikius ir pasiūlyti abipusiai priimtinus sprendimus“.
Būti skolininku – netoliaregiška. Finansų institucijos ir darbdaviai vis dažniau pasidomi, ar jų interesantas nėra buvęs ar esamas skolininkas. Sugadinta asmens ar įmonės finansinė reputacija gali sutrukdyti gauti paskolą būsto, automobilio ar daikto įsigijimui, ar net sužlugdyti kopimą karjeros laiptais. Todėl apie šildymo sezono išlaidas rekomenduojama galvoti jau dabar.
Patarimas taupantiems laiką:
Patarimas gaunantiems mažas pajamas:
Patarimai senų namų savininkams:
Kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Jei būstas vis dar nerenovuotas, yra paprastų priemonių, kurias įdiegus sumažės sąskaitos už šildymą ir pagerės gyvenamo sąlygos: langų užsandarinimas, balkonų ir lodžijų stiklinimas, tinkama šilumos mazgo karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacija. Taip pat, galima pritvirtinti lentyną virš radiatoriaus – šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Didesnius baldus reikėtų statyti prie išorinių sienų, neužstatyti radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis, neuždengti užuolaidomis. Saulėtomis rudens, žiemos, pavasario dienomis atitraukus užuolaidas ir žaliuzes saulės spinduliai ne tik kelia nuotaiką, bet ir padeda sušildyti gyvenamųjų patalpų erdves.
Taigi, taupydami vis labiau brangstančią šilumos energiją, taupysite savo pinigus, o kartu prisidėsite prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo. Daugiau informacijos apie energijos taupymą skaitykite http://www.klenergija.lt/energijos-taupymas/