Dažniausiai užduodami klausimai

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai. Todėl daugiabučio namo gyventojas – vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją. Kas yra Jūsų namo šildymo sistemų prižiūrėtojas, galite sužinoti čia.

Jei pastatą eksploatuoja AB „Klaipėdos energija“, paskambinkite į Klientų aptarnavimo centrą telefonu: (8 46) 392 222.

Ginčai tarp vartotojo bei šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sprendžiami tarpusavio susitarimu.

1. Vartotojas, manantis, kad šilumos tiekėjas, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į šilumos tiekėją ir nurodyti savo reikalavimus.
2. Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi šilumos tiekėjas nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais.
3. Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.

Nepavykus ginčų išspręsti tarpusavio susitarimu, vartotojų skundus teisės aktų nustatyta ginčų sprendimo ne teismo tvarka nagrinėja:

1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo dėl pastatuose suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) vartotojams, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje.
2. Savivaldybės vykdomoji institucija – dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų, dėl karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio bei šios priežiūros atlikimo tvarkos.
3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityse.

Daugumos namų gyventojai kiekvieną mėnesį iš namą administruojančios bendrovės gauna mokėjimo pranešimą apie mokestį už suteiktas paslaugas. Mokėjimo pranešimo lapelyje paprastai nurodomas namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinčios bendrovės adresas ir telefono numeris, kuriuo ir reikia kreiptis.

Jei esate daugiabučių namų savininkų bendrijos narys, informaciją apie namo vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinčią bendrovę galite gauti iš savo bendrijos pirmininko ar administracijos.

Kas yra šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas Jūsų name, galite sužinoti ir čia.

AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų)  ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams. Gyventojai pasirenka šildymo ir karšto vandens tiekimo  sistemų prižiūrėtoją, kuris ir reguliuoja, kad butuose (patalpose) būtų užtikrinta teisės aktuose nustatyta karšto vandens ir patalpų temperatūra.

Kas yra šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas Jūsų name, galite sužinoti ir čia

Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema – vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas. Todėl net ir atjungus savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, reikia mokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms (Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.76 straipsnis).

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.4. straipsnyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka.

Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas vadovaujantis Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184) ir paskirstomas visiems butų/patalpų savininkams proporcingai jiems priklausančių patalpų bendrajam naudingam plotui, nepriklausomai nuo to, ar patalpų šilumos įrenginiai yra prijungti, ar atjungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos.

Jei įsiskolinote ir negalite sumokėti skolos, prašome kreiptis elektroniniu paštu [email protected] arba skambinti telefonu (8 46) 392 222 ir meniu pasirinkti 3 (Skolų klausimais).

Nesumokėjus skolos, gali būti laikinai sustabdytas karšto vandens tiekimas, skola išieškoma teismine tvarka.

Sąskaitos paštu yra išnešiojamos einamąjį mėnesį nuo 10 d. iki 20 d. Negavus sąskaitos, reikia skambinti į AB „Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo centrą telefonu (8 46) 39 22 22 arba rašyti elektroniniu paštu [email protected] (gyventojai) arba [email protected] (verslas). Mūsų bendrovės Jums pateiktas sąskaitas taip pat galite peržiūrėti internete naudojantis E-paslauga. Jeigu neturite E-paslaugos, registruotis jai galite adresu https://epaslaugos.klenergija.lt.

Reikia sutvarkyti pastatą panaudojant šilumą taupančias priemones:

1) priemonės, kurios leidžia reguliuoti šilumos kiekį ir taupyti, pvz.: šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas; šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas.

2) Priemonės, kurios mažina šilumos nuostolius, pvz.: sienų remontas ir šiltinimas, stogo remontas ir šiltinimas, rūsio lubų šiltinimas, langų ir durų remontas ar keitimas naujais, vėdinimo sistemos remontas.

Žiūrėkite pildymo pavyzdį čia.

Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas – turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kaip turto savininkas – turi apmokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma proporcingai nuosavybės daliai gyvenamajame name.

Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms, net ir tuo atveju, jei bendrojo naudojimo patalpose yra atjungti šildymo prietaisai, taip yra todėl, kad šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema – vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat ir bendrojo naudojimo patalpas.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį. Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

AB „Klaipėdos energija“, kaip šilumos energijos tiekimo įmonė, atsako už nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą iki namo įvado; už suvartotos šilumos kiekio pastate paskirstymą ir sąskaitų pateikimą.

Namo šilumos centre, kuris priklauso visiems namo gyventojams ir yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo sistemų prižiūrėtojo, „Klaipėdos energija“ patiekta šiluma naudojama karšto vandens ruošimui ir patalpų šildymui.

AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė. Kas yra Jūsų šildymo sistemų prižiūrėtojas galite sužinoti čia.

Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Metodas numato:

1. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Šilumos kiekis 1m3 vandens pašildymui nustatomas taip: iš gyvenamajame name sunaudoto šilumos kiekio atimama šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti dalis; likusi šilumos dalis dalijama iš tą mėnesį name sunaudoto karšto vandens kiekio.
2. Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m² šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį. Ją padauginus iš bendro naudingojo buto ploto apskaičiuojamas mokestis už jo šildymą.

Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi dešimt rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, iš kurių reikia pasirinkti vieną visam pastatui.

Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka.

Plačiau susipažinti su šilumos paskirstymo metodais galite Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos internetiniame puslapyje.

Mokesčių už šalto vandens pašildymą ir karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) skaičiavimo tvarka yra nustatyta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose.

Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Metodas numato:

1. nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Šilumos kiekis 1m3 vandens pašildymui nustatomas taip: iš gyvenamajame name sunaudoto šilumos kiekio atimama šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti dalis; likusi šilumos dalis dalijama iš tą mėnesį name sunaudoto karšto vandens kiekio.
2. Šildymo sezono metu vandens pašildymo mokestis (šilumos kiekis 1m3 vandens pašildyti padaugintas iš šilumos kainos) nustatomas skaičiuojant trijų nešildymo sezono mėnesių (liepos, rugpjūčio, rugsėjo) šilumos sąnaudų vandens pašildymui vidurkį.

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1081 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42:2009 Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės:

Pakankama šiluminė aplinka tai tokia aplinka kuri nekenkia sveikatai bei nesukelia jos sutrikimų.

Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą, telefonas: (8 46) 220 220, adresas: Ryšininkų g. 11, Klaipėda.

Jei bute sugedo šilumos skaitiklis,  reikia  kreiptis į namo bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotą asmenį arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, pavėluotai sumokėtą sumą atimkite iš naujai gautos sąskaitos. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti internetu naudojantis E-paslauga savitarnos svetaine, telefonu arba el. paštu.

Skambinti į AB ,,Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo centrą, telefonu (8 46) 392 222, rašyti elektroniniu paštu [email protected] (gyventojai) arba [email protected] (verslas).

NEGYVENAMŲ PATALPŲ SAVININKUI ARBA NUOMININKUI
1. Pasikeitus patalpų savininkui ar nuomininkui;
2. Pasikeitus įmonės pavadinimui;
3. Rekonstravus šildymo sistemą;
4. Pakeitus patalpų paskirtį.

BUTO SAVININKUI ARBA NUOMININKUI
1. Pasikeitus patalpų savininkui ar nuomininkui;
2. Pasikeitus buto bendram naudingam plotui;
3. Kai teismo sprendimu padalijamas butas;
4. Rekonstravus šildymo sistemą.

NAMO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS PRIŽIŪRĖTOJUI
1. Kai namas pasirenka šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.

AB „Klaipėdos energija“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir tiekimo įrenginiuose. Fluorasceiną leidžia naudoti sveikatos ir higienos centras.

Pastebėjus iš čiaupo tekantį žalią vandenį būtina informuoti šilumos ūkį prižiūrinčią organizaciją, namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę arba namo administratorių, arba AB ,,Klaipėdos energija“ telefonu: (8 46) 410 869.

Naudojantis Internet Explorer naršykle, dėl kenkėjiškų programų esančių Jūsų kompiuteryje, gali neatsidaryti AB ,,Klaipėdos energija“ tinklapyje E-paslaugos svetainė arba rodyti klaidos kodą. Todėl rekomenduojame išvalyti interneto naršyklės išsaugotus laikinus failus bei ,,slapukus“ (ang. ,,Cookies“), patikrinti kompiuterį nuo virusų arba pasinaudoti alternatyviomis, saugesnėmis naršyklėmis.

Žemiau pateikiame nuorodą kur galėsite parsisiųsti naujas interneto naršyklių įdiegimo instrukcijas.

Alternatyvių interneto naršyklių instaliavimo instrukcijos.

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius – jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniais paskaičiuojama laikotarpio trukmė, matuojama paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.

Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2017 ir 2018 metų lapkričio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2017 metų lapkritį buvo +5,8 °C; o 2018 metų lapkritį +4,4 °C. Laikydami, kad patalpose buvo +18 °C, tai dienolaipsnių paskaičiuojami atitinkamai:

1. a) 2017 m. lapkričio mėn. (18 °C – 5,8 °C)*30 parų (šildymo trukmė) = 366 DL (dienolaipsnių);

1. b) 2012 m. lapkričio mėn. (18 °C – 4,4 °C)*30 parų (šildymo trukmė) = 408 DL (dienolaipsnių).

Iš šių dienolaipsnių santykio (408 : 366 = 1,12) apskaičiuojame, kad 2018 m. lapkričio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1.12 karto daugiau šilumos, lyginant su 2017 m. lapkričio mėnesiu.

Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą rasite čia.

Karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenis galima deklaruoti sąskaitose, pasinaudojus E-paslauga,  atsiskaitant bankų internetiniuose puslapiuose, paskambinus į AB ,,Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo centrą telefonu (8 46) 392 222, parašyti elektroniniu paštu [email protected] (gyventojai) arba [email protected] (verslas).

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18^oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Tad jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę arba namo administratorių ir išsakyti nusiskundimus.
Kas yra Jūsų šildymo sistemų prižiūrėtojas galite sužinoti čia.

1. Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui. Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Revizijos komisijos nariais (revizoriumi) negali būti bendrijos valdybos nariai (bendrijos pirmininkas) ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais (bendrijos pirmininku) sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).
2. Pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) paaiškinimus ir reikalingus dokumentus.
3. Revizijos komisija (revizorius) privalo atlikti neeilinį finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, ir revizijos ataskaitą pateikti bendrijos narių susirinkimui.
4. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai. Pareiškimo teismui padavimą, ekspertų paskyrimą, jų darbo apmokėjimą ir teismo taikomas priemones dėl netinkamų bendrijos ar bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiksmų nustato Civilinis kodeksas.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijų Įstatymas

1. Užpildyti registracijos formą: www.klenergija.lt -> Elektroninės paslaugos -> Užsiregistruoti arba spausti čia.
2. Per 5 d. d. laikotarpį gausite el. laišką su nuoroda, per kurią galėsite prisijungti prie E-Paslaugų savitarnos svetainės.
3. Slaptažodį privalo sudaryti mažiausiai 10 simbolių, iš kurių bent viena didžioji ir mažoji raidės.

Nepavykus užsiregistruoti, kreiptis į AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centrą, telefonu (8 46) 392 222, elektroniniu paštu [email protected] (gyventojai) arba [email protected] (verslas).

Norint užsisakyti pažymą, ataskaitą ar kitą papildomą paslaugą, prašome užpildyti laisvos formos prašymą nurodant prašomo dokumento pavadinimą, pasirašyti jį ir atsiųsti el. paštu [email protected] arba pristatyti adresu Danės g. 8, Klaipėda.

Pažymų, ataskaitų ar kitų papildomų paslaugų sąrašą galite rasti čia.

E-paslaugų savitarnos puslapyje galite užsisakyti nemokamas paslaugas: prašymas dėl karšto vandens laikino nevartojimo, prašymas perskaičiuoti mokesčius už šilumą ir (ar) karštą vandenį, prašymas dėl šildymo prietaisų pakeitimo, pažyma apie įsiskolinimą, pateikti laisvos formos prašymą ir kt. Prisijungti galite čia.

Dėl papildomos informacijos kreiptis į AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centrą, telefonu (8 46) 392 222, elektroniniu paštu [email protected] (gyventojai) arba [email protected] (verslas).

Legioneliozė – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji – Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji – Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.

Legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro  kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą. Legionelioze gali susirgti įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės.

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C – 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2 – 4 val. dezinfekuoti chloro preparatais arba atlikti terminę dezinfekciją (termošoką).

Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką. Terminės dezinfekcijos procedūros bus atliekamos vieną šio laikotarpio dieną, gyventojams palankiu laiku, ne darbo valandomis. Sekite savo namo skelbimus. Termošoko metu, karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko. Tokia temperatūra bus išlaikyta ne mažiau kaip vieną valandą. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti. Šaltą vandenį naudoti galima. Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos. Sekite namo skelbimus, juose turi būti nurodyta, kada tiksliai turite atsukti čiaupus. Po terminės dezinfekcijos rekomenduojama nuimti dušų, čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti nuosėdas ir pamerkti į specialią dušo galvutėms dezinfekuoti skirtą priemonę.

Už legioneliozės profilaktiką Jūsų daugiabutyje atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai ar bendrijos. Jų atsakomybės yra:

• Informuoti gyventojus apie tikslų terminės dezinfekcijos (termošoko) laiką.
• Pastato sistemose padidinti karšto vandens temperatūrą iki mažiausiai +66 °C.
• Padidintą temperatūrą laikyti mažiausiai 1 valandą.
• Paprašyti gyventojų ne mažiau kaip 5 min atsukti karšto vandens čiaupus.
• Išmatuoti karšto vandens temperatūrą trijuose gyventojų butuose.
• Nuolat užtikrinti ne žemesnę +50 °C karšto vandens temperatūrą.