Energijos ir kuro kainos didėja, šiluma – ne išimtis
2021-02-15

Kad ir kuo bešildytume savo namus – dujomis, elektra, kietu kuru ar pirktume šilumą iš centralizuotų tinklų – visur sausio sąskaitų sumos bus ženkliai didesnės, nei gruodžio mėnesį. Ir ne tik todėl, kad šiemetinis sausis buvo gerokai šaltesnis už gruodį, kai uostamiestyje fiksuota vidutinė +1,7°C temperatūra. Dar viena už komunalines paslaugas didėjančių sąskaitų priežastis – energijos ir kuro kainos Lietuvoje vis kopia aukštyn.

Dujos ir elektra

Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), nuo šių metų pradžios keitėsi elektros ir dujų kainos.

Gamtinės dujos nuo 2021 m. sausio buitiniams vartotojams pabrango 6,38 proc. Tad buitiniai vartotojai, gamtines dujas naudojantys maistui ruošti, už 1m³ moka 0,50 euro. Pastovioji tarifo dalis nesikeitė, liko 0,56 euro mėnesiui.

Elektros kaina 2021 metais didėjo vidutiniškai 0,4 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Todėl buitiniams vartotojams populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas padidės 2,9 proc., iki 14,1 ct/kWh, dviejų laiko zonų – 3,9 proc., iki 16,1 ct/kWh (dienos) ir 1 proc., iki 10 ct/kWh (nakties ir savaitgalio).

Nuo 2020 metų vidurio Lietuvoje prasidėjo elektros rinkos liberalizavimas, ir elektros vartotojai gali pasirinkti sau naudingiausią elektros tiekėją. Tačiau ekspertai ne kartą skelbė, jog elektros tiekėjų konkurencija kol kas labai menka, jų siūlomi tarifai beveik nesiskiria.

Malkos ir biokuras

Valstybinių miškų urėdija skelbia elektroninius medienos pardavimo aukcionus pusmečiams. Dar praėjusių metų pabaigoje jos atstovai prognozavo, jog 2021 m. pirmąjį pusmetį medienos kaina augs maždaug 20 proc.

Algirdas Varapnickas, Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Medienos ruošos ir prekybos vadovas, teigė, kad prognozės iš dalies pildosi – kaitriausios 1 grupės malkos nuo sausio pabrango. Šiai grupei priskiriamų ąžuolų, uosių ir beržų malkinės medienos kaina aukcione kilo nuo 27,25 iki 29,43 už 1m³.

Nors atrodytų, kad mažiau vertingos medienos, iš kurios gaminamas biokuras, kainos panašios visoje Lietuvoje, išties taip nėra. Aplink Klaipėdą mažai miškų, mažesnė pasiūla, stiprios regiono baldininkų įmonės superka įvairią medieną, ji eksportuojama laivais į kitas šalis. Todėl šilumos gamybos bendrovėms tenka konkuruoti dėl biokuro su kitų verslo grupių atstovais, atsigabenti jį iš toliau. Pajūryje biokuras kainuoja 5-10 procentų brangiau nei energetikų kolegoms Vilniaus ar Kauno regionuose.

„Spalio mėnesį, kai pradėjome šildymo sezoną, biokuras kainavo apie 135 eurų už toną naftos ekvivalento, o vasarį biokuro kaina biržoje pasiekė 186 eurų už tą patį kiekį. Kitaip sakant, pagrindinis mūsų kuras jau pabrango 27 proc.“, – skaičiais situaciją iliustravo Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Už šilumą galėtume mokėti tolygiau

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausį, lyginant su gruodžiu, Klaipėdoje padidėjo 3,4 proc. – mažiau, nei šiemet buitiniams vartotojams brango gamtinės dujos. Šilumininkai akcentuoja, kad skirtingai nuo valstybės reguliuojamų elektros, dujų ir medienos sektorių, šilumos gamintojai ir jų klientai su kainų kaitaliojimais yra varginami labiausiai. Pagal teisės aktus centralizuotai tiekiamos šilumos kainos nustatomos ne pusmečiui, o tik vienam mėnesiui. Tai kelia sumaištį tarp klientų, kuriems kas mėnesį sąskaitose tenka matyti vis kitokius šilumos įkainius.

Dar viena vartotojams nepalanki aplinkybė – šilumos kainų sezoniškumas.

„Pavyzdžiui, vasario Klaipėdoje šilumos kaina yra 4,87 ct/kWh, o vasarą, birželio mėnesį, kaina buvo beveik perpus mažesnė – 2,62 ct/kWh“, – aiškino V. Buinevičius.

Tokie kainos svyravimai yra nepalankūs vartotojų piniginėms. Dėl didelio šilumos suvartojimo žiemą išlaidos už šildymą smarkiai išauga, o vasarą sąskaitos mažos, nes apmokamos konkretaus mėnesio išlaidos. Tuo tarpu elektros ir dujų pardavėjai savo paslaugoms taiko dvinarę kainą: klientai, nepriklausomai nuo suvartojimo, moka pastoviąją tarifo dalį. Atsiskaitant už šilumą tokios prievolės nėra.

„Mūsų klientai irgi gali pasirinkti mokėjimus už paslaugą tolygiai visus metus. Tuomet šildymo sezono metu sąskaitos būtų mažesnės. Tačiau tai nėra privaloma, kaip atsiskaitant už elektrą ar dujas“, – sakė Virginijus Zutkis, AB ‚Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Sausio sąskaitos už šildymą – vidutiniškai didesnės 13,5 proc.

Pasak V. Zutkio, nors sausis ir nustebino pajūryje senai regėtais šalčiais, kai temperatūra buvo kritusi žemiau 20 laipsnių, šilumos suvartojimas, lyginant su gruodžiu, mieste nėra itin išaugęs. Energetikų statistika rodo, kad vidutinis suvartojimas mieste išaugo 13,5 procento, tad ir sausio sąskaitų didėjimas už šildymą tvarkinguose sandariuose namuose turėtų neviršyti šio rodiklio.  

„Tokią tikrą žiemą, kaip ši, akivaizdžiai pasimato, kurie namai prašosi renovacijos. Jeigu sausio šildymo sąskaita bus ketvirtadaliu ir daugiau didesnė už gruodžio, reiktų rimtai kalbinti kaimynus šiltinti namą, modernizuoti šilumos punktą ar atlikti bent dalinę renovaciją“, – teigė energetikos ekspertas.

Ne kartą Lietuvos būsto renovacijos analizėse skelbta, kad per nesandarias namo konstrukcijas – neapšiltintas sienas, stogą, nesandarius langus, rūsio patalpas – iš pastato išgaruoja iki 60 procentų šilumos. O lyginant vienodus namus, kai vienas renovuotas, o kitas – ne, gyventojų sąskaitos už šildymą skiriasi net kelis kartus.