Klaipėdoje sumažėjo šilumos gamintojų
2018-02-27

Nors Klaipėdoje dirba net 7 šilumos gamintojai, užklupus rekordiniams  šalčiams centralizuotą šilumą į namus, mokyklas, biurus, prekybos centrus tiekia anaiptol ne visi. Didžiausiu intensyvumu miestą apšildo savivaldybės kontroliuojama AB „Klaipėdos energija“. Privačių nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) indėlis šiomis dienomis sumenko dvigubai – didžiąją šilumos dalį jie sunaudoja savo reikmėms.

Šilumą gamina sau

Pirmadienio rytą, kai uostamiestyje oro temperatūra nukrito iki 19,4 C°, miestui reikėjo apie 275 megavatų (MW) šiluminės galios. Iš jų virš 66 proc. šilumos buvo pagaminama AB „Klaipėdos energija“ katilinėse.

„Dabar dirba visos trys mūsų katilinės. Lypkių ir Danės gatvės katilinėse deginame dujas, o Šilutės plento rajoninėje katilinėje deginame tris kuro rūšis – biokurą, gamtines dujas ir mazutą“ – aiškino Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ Technikos direktorius.

Ekstremalūs šalčiai labiausiai pakoregavo nepriklausomų gamintojų veiklą. Pramonės įmonės, kurios turi pasistačiusios savo katilines, atliekamą šilumą tiekdavo miestui. Tačiau dabar dvi iš jų – „Klaipėdos baldai“ ir „Home group“ – šildo  tik save, dar dvi – „Klaipėdos mediena“ ir „Miesto energija“ – patiekia tik apie 2 MW šilumos.

„Esant didesniam šilumos poreikiui, nepriklausomi gamintojai negali užtikrinti miestui reikiamo šilumos kiekio. Tik „Klaipėdos energija“ turi pakankamos galios katilus ir kuro rezervus, kad galėtų miestui pagaminti bei tiekti būtiną šilumos kiekį“, – sakė V. Buinevičius.

Biokuro bus daugiau

Vasario 12 d. AB „Klaipėdos energija“ sulaukė sprendimo iš Lietuvos verslo paramos agentūros, kad trims bendrovės vykdomiems rekonstrukcijos projektams yra skirta Lietuvos vyriausybės ir ES struktūrinių fondų parama. Investavus kone 9,3 milijono eurų į šilumos gamybą iš biokuro galima tikėtis, kad bendrovės klientams šilumos kainos ateityje bus palankesnės, nei iki šiol. Mat gamtinės dujos, kurios šaltuoju metų laiku išlieka pagrindiniu „Klaipėdos energijos“ kuru, yra du-tris kartus brangesnės už biokurą.

Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, kuri trims projektams siekia 4,68 mln. eurų,  rajoninės katilinės Šilutės plente rekonstrukcijos metu bus pastatyti du 8 MW galios biokuro katilai su dūmų kondensaciniais ekonomaizeriais.  O Lypkių katilinėje  jau pradėta 8 MW biokuro garo katilo su kondensaciniu ekonomaizeriu statyba.

Pastarajai katilinei įrangą pagamins UAB „Enerstena“, Lietuvoje ir užsienyje pripažinimą pelnę efektyvių šiluminės energijos sistemų kūrėjai bei gamintojai. „Enerstenos“ įmonių grupė yra viena didžiausių energetikos įmonių Baltijos šalyse, turinti padalinius Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje.

Visus Lypkių katilinės rekonstrukcijos ir projektavimo darbus „Enerstenos“ įmonių grupė įsipareigojo atlikti per 18 mėnesių, bet šilumą naujuoju katilu planuojama gaminti jau šiemet.