Kovą laukiami mažesni mokesčiai už būsto šildymą nei prieš metus2025-04-10
AB „Klaipėdos energija“, tiekianti centralizuotą šilumą uostamiesčio ir Gargždų gyventojams, jau parengė ir išsiuntė sąskaitas už kovo mėnesį suvartotą šilumą. Tikėtina, kad išlaidos už būsto šildymą bus vidutiniškai 6 proc. mažesnės nei pernai kovą ir vidutiniškai 35 proc. mažesnės nei šių metų vasarį. Tokį sumažėjimą lėmė keletas priežasčių: mažesnė šilumos kaina, mažesnis šilumos suvartojimas bei šiltesni orai.
Veiksniai, lemiantys išlaidas už būsto šildymą
Didžiausią įtaką sumai už patalpų šildymą daro šilumos kaina. „Klaipėdos energija“ nuosekliai siekia palaikyti šilumos kainas mažesnes arba panašias, kaip ir praėjusį šildymo sezoną. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad šį sezoną bendrovės tiekiama šilumos energija yra viena pigiausių tarp Lietuvos didmiesčių, o balandį – pigiausia visoje šalyje.
Klaipėdoje ir Gargžduose kovą šilumos kaina siekė 6,85 ct/kWh (be PVM) arba 7,47 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra bemaž 4 proc. mažiau nei 2024 m. kovą ir 8 proc. mažiau nei šių metų vasarį. Būtina pažymėti, kad kainos lyginamos be PVM.
Gyventojai turėtų nepamiršti, kad šį šildymo sezoną valstybės taikyta PVM lengvata centralizuotam šildymui nebėra taikoma. Ji galiojo 2022–2023 ir 2023–2024 metų šildymo sezonais.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis mokesčių dydį už būsto šildymą – mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Kuo lauko oro temperatūra aukštesnė, tuo įprastai mažiau šilumos energijos suvartojama patalpoms šildyti. Šiemet kovas buvo 0,1 °C šaltesnis nei 2024-ųjų kovas.
Renovuoti pastatai už būsto šildymą turėtų mokėti mažiau
Mokesčiai skiriasi ir dėl pastatų būklės. Pavyzdžiui, už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m2, gyventojai vidutiniškai turėtų mokėti 25 eurus už būsto šildymą – beveik 4 proc. mažiau nei pernai kovą ir beveik 30 proc. mažiau nei vasarį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už būsto šildymą gali siekti vidutiniškai 47 eurus, tai yra 5 proc. mažiau lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu ir apie 25 proc. mažiau nei vasarį.
Be to, mokestį už būsto šildymą lemia gyventojų įpročiai bei elgesys, atskiros pastatų savybės ir jų energetinė kokybė. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas namo šilumos punkte įrengtu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.
Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.
Baigti šildymą gali ir patys gyventojai
„Klaipėdos energija“ primena, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje.
Pastaruosius kelerius metus šildymo sezonas Klaipėdoje buvo baigiamas:
2022 m. – gegužės 5 d.
2023 m. – gegužės 3 d.
2024 m. – balandžio 29 d.
