Lypkių katilinės mazuto ūkyje avarijos padarinių nematyti2021-07-22
Socialiniuose tinkluose paskleista žinia apie avariją AB „Klaipėdos energijos“ Lypkių katilinės teritorijoje ir pateiktos nuotraukos, iliustruojančios galimą taršą naftos produktais, su dabartiniu vaizdu nesutampa.
„Apėjome visą teritoriją, apžiūrėjome geležinkelio rampas, vamzdynų trasas, mazuto saugojimo cisternas. Visur žaliuoja žolė, nepanašu, kad šioje vietoje pastaruoju metu būtų buvęs koks gamybinis incidentas“, – įspūdžiais iš vizito Lypkiuose dalinosi Arūnas Barbšys, Klaipėdos mero pavaduotojas.
Vykdė sistemos rekonstrukciją
Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusius teiginius, kad Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos bendrovės teritorijoje nelegaliai veikia naftos produktų įmonė, o jos išsinuomotoje teritorijoje telkšo išsiliejusių naftos produktų balos, uostamiesčio vicemeras Arūnas Barbšys ir savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Renata Chockevičienė trečiadienį atvyko į AB „Klaipėdos energiją“ apžiūrėti interneto komentatorių aptarinėjamo įvykio.
Kaip papasakojo savivaldybės atstovus pasitikusios įmonės UAB „BALTIC BITerminal“ technikos direktorius Gediminas Vitkauskas, internete platinamos nuotraukos galėjo būti padarytos praėjusį rudenį ar žiemą, kai įmonė vykdė remonto – modernizavimo darbus: testavo rezervuarus, statė naujus įrengimus bei tvarkė vamzdynus.
„Anksčiau šiose cisternose „Klaipėdos energija“ laikė mazutą, o mes užsiimame kito produkto – bitumo, naudojamo kelių tiesimui, sandėliavimu. Norint pritaikyti talpyklas ir tiekimo įrangą mūsų specifikai, reikėjo atlikti modernizaciją, patikrinti rezervuarų sandarumą, pakeisti ir apšiltinti vamzdynus“, – pasakojo G. Vitkauskas.
Tariamose avarijos nuotraukose matyti iš vamzdžio besiveržiantis garas, kuris buvo naudojamas išvalyti degaus mazuto likučius iš vamzdyno prieš suvirinimo darbus. Tai būtina dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų. Iš tvarkomų vamzdynų ištekėję produktų likučiai – taip pat modernizavimo darbų pasekmė. Bala šalia rezervuaro atsirado po talpyklos sandarumo tikrinimo. Baigus rekonstrukcijos darbus teritorija išvalyta, šiuo metu naudojama bitumo šildymo ir pumpavimo įranga atnaujinta, vamzdynai pakeisti, apšiltinti.
AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas atkreipė dėmesį, kad išnuomotos cisternos ir aplink jas esanti teritorija visokeriopai apsaugota nuo galimų avarijų ir gamtos užteršimo naftos produktais. Rezervuarai apjuosti apsauginiais žemės pylimais, paklota skysčiams į gruntą nepralaidi membrana, yra įrengtos naftos produktų gaudyklės, atitinkami filtrai, valymo įrenginiai.
„Nesame gavę jokios informacijos apie taršą mazuto ūkyje. Sudarydami nuomos sutartį mes reikalavome, kad jie savo veiklą būtų apdraudę. Jei koks incidentas įvyktų, mes pasinaudotume draudimu ir gautume kompensaciją“, – aiškino A. Katinas.
Anksčiau nesmirdėjo?
Prieš daugiau nei savaitę, po gyventojų skundų internete dėl galimai iš UAB „BALTIC BITerminal“ teritorijos sklindančių nemalonių kvapų, į bendrovę buvo atvykę aplinkosaugos inspektoriai. Tačiau iki šiol aplinkosaugos institucijos pastabų ir pretenzijų dėl vykdomos veiklos ar dėl taršos neleistinais kvapais UAB „BALTIC BITerminal“ nėra sulaukusi.
Pasak bendrovės technikos direktoriaus, jie Lypkiuose krauna tik vieną produktą – bitumą, kuris nepasižymi intensyviu garavimu.
„Bitumo kvapą jaučiame ir galime atpažinti, kai važiuojame pro naujai asfaltuojamą gatvę. Bitumas greitai kietėja ir vėliau mūsų klimatui įprastoje oro temperatūroje jokio kvapo nebeskleidžia“, – techninius niuansus dėstė G. Vitkauskas.
Vadovas paaiškino, kad jų įmonės veiklos apimtys yra mažos, naudojami tik keli rezervuarai. Po modernizacijos atnaujinus tiekimą, nuo balandžio 20 dienos iki šiol, iškrauta apie 5000 tonų bitumo. Tai daug mažesni naftos produktų kiekiai nei anksčiau, kai AB „Klaipėdos energija“ mazutą naudojo miesto šildymui ir būdavo užpildžiusi visas cisternas.
Kaip pasakojo AB „Klaipėdos energija“ personalas, prieš kelis dešimtmečius mazutas nuolat buvo gabenamas traukinių sąstatais ir pilamas į bendrovės cisternas katilinėse Danės gatvėje, Šilutės plente ir čia, Lypkiuose. Tuomet artimose teritorijose galėjo jaustis naftos produktų kvapas, bet kad kas nors Klaipėdoje tai būtų pastebėjęs ir skundęsis – senbuviai nepamena.
„Prie saugojimo cisternų, geležinkelio rampos, kur perpilamas ir laikomas bitumas, naftos produktų kvapas jaučiamas. Bet koks jo intensyvumas ir sklaida – gali nustatyti tik specialistai“, – teigė vicemeras Arūnas Barbšys.
Veikla naudinga klaipėdiečiams
Dar ir dabar didžiosioms šalies energetikos bendrovėms, teikiančioms centralizuoto šildymo paslaugas, privalu laikyti mazutą kaip rezervinį kurą. AB „Klaipėdos energija“ šį rezervą saugo Šilutės plento katilinės cisternose. Danės gatvėje buvę rezervuarai jau nugriauti, o Lypkių katilinėje tuščios mazuto talpyklos išnuomotos mažiau taršių produktų saugojimui.
Mums keliamas tikslas tiekti klaipėdiečiams kuo pigesnę šilumą. Vienas iš būdų tai pasiekti – kuo efektyviau išnaudoti turimą turtą. Matant kaip brangsta kuras ir elektros energija, išlaikyti stabilias paslaugų kainas vartotojams galimybių vis mažėja. Patalpų, rezervuarų, teritorijos nuoma – tai realios bendrovės pajamos, kurios prisideda prie šilumos kainų stabilizavimo“, – sakė AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas.
Pernai iš Lypkių mazuto ūkio nuomos ir šiems nuomininkams parduodamos šiluminės energijos bendrovė gavo virš pusės milijono eurų pajamų.
