Naujienos

Žiemai priminus apie save, daugeliui iškyla klausimas, kuris patalpų šildymo būdas yra pats ekonomiškiausias ir komfortiškiausias. Panašu, kad projektuotojai ir Klaipėdoje įsikuriantys verslininkai į šį klausimą turi vieningą atsakymą. Pernai prie centralizuotų AB „Klaipėdos energija“ šilumos tinklų prisijungė 20 objektų, o šiemet tai ketina padaryti dar arti pusės šimto.

Likti be šildymo, kai už lango spaudžia 20 C° šaltis, būtų tikra katastrofa, todėl miestui šią paslaugą užtikrinantys energetikai roges ruošia vasarą – atlieka hidraulinius bandymus, rekonstruoja šilumos trasas, tvarko katilus bei pagalbinius įrenginius, vykdo darbuotojų mokymus. Praėjusį savaitgalį, kai šeštadienio vakarą temperatūra lauke nukrito iki -20,5 C°, Klaipėda buvo šildoma įprastai, bet incidentų neišvengta.

Po šilto pernykščio lapkričio, kai temperatūra svyravo apie +8°C,  gruodis parodė žiemiškus dantukus – vidutinė lauko temperatūra paskutinį praėjusių metų mėnesį krito iki 1,7°C. Tad gamtos įtakoti pokyčiai neišvengiamai atsispindi ir sąskaitose už šildymo paslaugas.

Lietuvoje brangsta centrinis šildymas. Energetikos reguliavimo tarybos atstovai sako, kad šilumos kainą kelia išaugęs jos suvartojimas ir jai gaminti naudojamos pabrangusios dujos bei biokuras. Bet biokuro gamintojai tvirtina jį parduodantys pigiau nei savikaina. Ir jei šildymas vis tiek brangsta, kyla klausimas, kada jis galėtų pigti? Išsamiau apie tai – LRT reportaže.

Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) paskelbė pernykščių metų atsakingo verslo atstovus. Vienu iš keturių laureatų tapo AB „Klaipėdos energija“. Įmonė pagerbta apdovanojimu „Už mūsų Klaipėdą“, kaip daugiausiai dėmesio skyrusi visuomeninėms ir socialinėms iniciatyvoms.

Kuras, kurį šilumos gamintojai perka iš tų pačių rinkoje siūlančių tiekėjų, kainuoja maždaug vienodai, bet šilumos kainos skirtinguose miestuose skiriasi net iki 40 procentų.

Klaipėdai ir Gargždams centralizuoto šildymo paslaugą užtikrinanti AB „Klaipėdos energija“ Šilutės plento padalinyje įrengė dvi naujas biokuro sandėliavimo aikšteles, kurių bendras plotas 2440 m2. Išplėsta bendrovės infrastruktūra leis sukaupti didesnes kuro atsargas, pagerins pozicijas derantis dėl palankesnės kuro kainos, sudarys sąlygas atsigabenti smulkintą medieną iš užsienio šalių.

LŠTA administracija primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pravestų mokymų metu buvo pateiktos rekomendacijos, kaip viešojo sektoriaus įmonės turėtų parengti veiklos skaidrumo politikos gaires. Artėjant didžiosioms metų šventėms ir įvairių sveikinimų bei dovanų kampanijai, siekiant skaidrumo ir interesų nesupainiojimo galėtų būti rekomenduojami šie elgesio su dovanomis principai: Įmonių darbuotojai nepriima dovanų (dovanų čekių, nuolaidų kortelių/kuponų, maisto …

Netrukus LRT žiūrovai išvys AB „Klaipėdos energija“ šilumos gamybos įrangą neįprastame kontekste. Danės gatvėje esančios bendrovės katilinės vamzdynai, garo turbinos tapo realistiškomis dekoracijomis video projekto „Šokis + miestas“ filmavimams. Jau ne pirmą kartą menininkai į egzotiškas, kone šimtmetį stovinčias, ir vis dar pagal tiesioginę paskirtį naudojamas energetikų erdves užsuka realizuoti savo sumanymų.

Savivaldybės įmonės „Klaipėdos energija“ darbuotojai prabilo apie mobingą – neva jie yra persekiojami ir žeminami. Toks skundas pasiekė Klaipėdos vadovus ir miesto tarybos narius. Tačiau „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius tvirtino, jog toks skundas yra visiškai nepagrįstas, o jį galimai parašė pokyčių nenorintys darbuotojai.