Uostamiestis ruošiamas šildymo sezonui

 

 

Vasarą tai šen, tai ten Klaipėdoje dingsta karštas vanduo. Gyventojai nerimsta, klausia ar tai ne avarija. Atsakymas – ne. Kur pusdieniui ar kelioms dienoms atjungiami pavieniai namai, ten energetikai tęsia kasmetinius šilumos trasų atnaujinimo darbus. Iki naujo šildymo sezono „Klaipėdos energija“ uostamiestyje yra suplanavusi atnaujinti per 10 kilometrų šilumos trasų.

 

Pavyko sutaupyti milijonus 

 

Sistemingai atlikdama trasų rekonstrukciją ir modernizuodama gamybą per dešimtmetį AB „Klaipėdos energija“  technologinius nuostolius sumažino 18 tūkst. MWh, t. y. 14 proc., ir dėl to bendrovės  vartotojams sąnaudos už kurą sumažėjo 4,3 mln. eurų.

 

Pernai energetikai planavo Klaipėdoje pakeisti 5,23 kilometrų senų trasų ir nutiesti 1 kilometrą į naujai prie centralizuoto šildymo besijungiančius objektus, bet pavyko nuveikti daugiau: mieste atnaujinta ir įrengta 8,79 kilometro vamzdynų.

 

„Dvejiems metams suplanuotus trasų keitimo darbus spėjom atlikti dar pernai, tad šiemet liko tik sutvarkyti popierinius formalumus. Stebint, koks kainų šuolis įvyko per metus, kai metalas, vamzdžiai pabrango kone 50 procentų, bendrovė sutaupė ženklias sumas, kurias bus galima nukreipti į kitas energetinio ūkio atnaujinimo sritis“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

 

Sėkmingai įvykdžiusi viešųjų pirkimų procedūras AB „Klaipėdos energija“ sutaupė 2,53 milijono eurų. Vadovas pabrėžė, kad į trasų rekonstrukcijos konkursus Klaipėdoje pavyko pritraukti arti 15 įmonių ir jų konkurencija lėmė mažiausias tokių darbų kainas šalyje.

 

Šiemet trasų keitimo planai dar ambicingesni – iki naujo šildymo sezono bendrovė Klaipėdoje yra numačiusi atnaujinti 9,8 kilometrų šilumos trasų bei nutiesti įvadus naujiems vartotojams.

 

Sparčiau atnaujinti šilumos tinklus skatina ir Europos Sąjunga – pernai vykdytiems vamzdynų rekonstrukcijos projektams AB „Klaipėdos energija“ išleido 4,94 mln. eurų, o iš europinių fondų gavo 1,64 mln. eurų paramos. Šiais metais analogiškiems projektams iš ES fondų skirta 825,3 tūkst. eurų.

 

Nepatogumai – laikini, nauda – dešimtmečiams

 

Apie planuojamus atjungimus AB „Klaipėdos energija“ iš anksto informuoja namo administratorius, šildymo sistemų prižiūrėtojus, kurie šią žinią turi perduoti gyventojams. Taip pat atjungimų grafikus energetikai skelbia savo svetainėje www.klenergija.lt.

 

„Mūsų klientai vis klausia, ar negalime trasų keitimo vykdyti nestabdydami šilumos tiekimo, kad nereikėtų gyventi be karšto vandens. Gaila, bet kol kas ne visur yra techninės galimybės atlikti darbus be tiekimo nutraukimo. Ten, kur įmanoma, per kelias valandas atliekame perjungimą į kitą vamzdyną. O jei to padaryti neįmanoma, tenka vartotojams atjungti šilumos tiekimą karšto vandens ruošimui  ilgesniam laikui. Nesmagu, bet reiktų suprasti, kad nepatogumai laikini – pakeitus vamzdyną jie tarnaus 40-50 metų“, – aiškino Darius Zakarauskas, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tinklų tarnybos vadovas.

 

Iš 220 kilometrų šilumos trasų, esančių Klaipėdos mieste, AB „Klaipėdos energija“ yra atnaujinusi per 130 kilometrų. Nauji vamzdynai teikia visokeriopą naudą: dėl geresnės izoliacijos mažėja šilumos nuostoliai, sudeginama mažiau kuro, tad mieste švarėja oras. Efektyvesnis šilumos tiekimas mažina ir vartotojų išlaidas šildymo paslaugoms, be to nauji vamzdynai yra patikimesni ir saugesni – sandariame apšiltinimo sluoksnyje įmontuoti davikliai leidžia greičiau aptikti tinklų avarijos vietą.

 

Investuojama dėl palankesnių kainų klientams

 

Pagal patvirtintą investicijų planą 2021 metais AB „Klaipėdos energija” yra numačiusi į šilumos gamybą, perdavimo sektorių bei mažmeninio aptarnavimo patobulinimus investuoti 7,81 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus skirta rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus. O kitas prioritetas – didinti šilumos gamybos efektyvumą.

           

„Ant bendrovės padalinių stogų statome dar 2 saulės elektrines ir savo reikmėms gaminsime elektros energiją. Jau baigiame absorbcinio šilumos siurblio montavimo darbus – šis įrenginys padės iš biokuro katilų išeinančių dūmų atgauti per kaminą dykai išmetamą šilumos energiją. Klaipėdos rajoninėje katilinėje projektuojame 3000 m³ šilumos akumuliacinę talpą, kuri leis optimaliau naudoti pigesnį kurą“, – apie technologines naujoves pasakojo A. Katinas.

 

Pasak energetikų, pasaulinė kuro kainų dinamika gerų žinių nežada. Kelerius paskutiniuosius metus džiaugęsi žemomis kuro kainomis ir tuo pačiu mažesnėmis šilumos kainomis klientams, dabar energetikai su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono. Kad dėl smarkiai padidėjusių dujų ir biokuro kainų artėjantis šildymo sezonas gali būti maždaug ketvirtadaliu brangesnis, prognozuoja ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

 

Kaip jau skelbta, gamtinės dujos Lietuvoje buitiniams vartotojams šią vasarą brango iki 50 proc. Gamtinės dujos yra viena iš pagrindinių kuro rūšių, naudojamų šilumos gamybai „Klaipėdos energijoje“. O pagrindinio bendrovės kuro –  biokuro – kainos, kurios vasarą įprastai krisdavo, yra panašios kaip praėjusią žiemą.

 

„Pasaulinių kuro kainų įtakoti negalime. Bet kas tikrai priklauso nuo mūsų pačių – tai kuo efektyviau dirbti, pasitelkti technines naujoves ir taip siekti kuo palankesnės kainos klientams“, – sakė Antanas Katinas.