Visos taupymo priemonės mažina sąskaitas2019-12-20
Klaipėdai ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą tiekianti AB „Klaipėdos energija“ kas mėnesį suskaičiuoja, kiek šilumos sunaudoja seni, nauji ir renovuoti pastatai. Ir ši statistika kaskart patvirtina tą patį faktą: nauji ir pilnai renovuoti pastatai sunaudoja du-tris kartus mažiau šilumos energijos, nei nerenovuoti senos statybos daugiabučiai. Štai ir lapkričio mėnesį Klaipėdos renovuotų namų gyventojai už kvadratinio metro apšildymą vidutiniškai mokėjo 33 centus, naujos statybos – 35, o nerenovuotų pastatų savininkams šildymas atsiėjo 66 centus už tą patį kvadratinį metrą.
Ne paslaptis, kad šildymo sąskaitos dydis priklauso nuo daugelio faktorių: oro temperatūros, vėjo krypties ir stiprumo, netgi nuo namo geografinės padėties. Bet didelę įtaką šilumos taupymui daro ir pačių vartotojų rūpestis savo būstu. Ką kiekvienas gyventojas galėtų padaryti, kad sumažintų išlaidas šildymui?
Langai ir durys
Žiemą ypač daug šilumos iš pastato „išgaruoja“ per nesandarius langus, duris. Net ir nauji plastikiniai langai, kurie dažnai varstomi, per laiką praranda sandarumą. Todėl kartą metuose būtinai atlikite plastikinių langų reguliavimą, sutepkite varčios mechanizmą, suminkštinkite arba pakeiskite nesandarias gumines tarpines. Senų pastatų langų plyšius tarp stiklo ir medinio lango rėmo reikėtų užsandarinti hermetiku. O namuose rekomenduojama įrengti antras laiptinės ar buto lauko duris, bei laikyti jas uždarytas. Tai mažina šalto oro patekimą į patalpas ir padeda taupyti šilumą.
Termostatai ant radiatorių
Efektyviausias būdas taupyti šilumą – reguliuoti radiatorių temperatūrą. Jau įprasta, jog naujos statybos arba atnaujintuose pastatuose, kur buvo modernizuota šildymo sistema, ant radiatorių yra sumontuoti termostatai – prietaisai padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Jų pagalba nebūnant patalpoje šildymą paprasta sumažinti bent keliais laipsniais, o grįžus – vėl greitai padidinti iki komfortiškos temperatūros.
Tiesa, senuose namuose, kur nepakeisti šildymo vamzdynai, termostatų ant radiatorių įrenginėti nėra prasmės – jie netaupys šilumos. Pirmiausia reiktų pasirūpinti viso namo šilumos punkto atnaujinimu ir šildymo sistemos rekonstrukcija. Tai vienas iš pigiausių renovacijos etapų, padedantis ženkliai sumažinti sąskaitas už šilumą.
Pasak tos pačios AB „Klaipėdos energijos“ pateikiamos statistikos, šių metų lapkritį uostamiesčio daugiabučiai su atnaujintais šilumos punktais suvartojo apie 20 proc. mažiau šilumos energijos, nei namai su seno tipo šilumos punktais.
Pasinaudokite valstybės parama
Šiuo metu yra ypač palanki proga savo namo šildymo sistemas atnaujinti kone trečdaliu pigiau – planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama.
Aplinkos ministro įsakymu terminas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta lėšų suma (5 mln. eurų).
Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.
Taip pat valstybės parama bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.
Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2020 m. liepos mėn. 1 dienos.